Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros profesoriaus R. Simučio teigimu, mokslas dirbtinį intelektą šiandien įvardina kaip sistemos sugebėjimą teisingai interpretuoti išorinius duomenis, mokytis iš jų ir lanksčiai panaudoti turimas žinias, kad būtų įgyvendinti konkretūs tikslai ir uždaviniai.

Rimvydas Simutis

Tuo tarpu klasika tapusioje Stuart J. Russell ir Peter Norvig knygoje „Dirbtinis intelektas: modernus požiūris“ aptariami net aštuoni skirtingi DI apibūdinimai, iš kurių nei vienas nėra išskiriamas kaip pranašesnis už kitus. KTU profesorius R. Simučio nuomone, dirbtinį intelektą galima apibūdinti jau pažįstama ir mažiau mitais apipinta sąvoka.

Svarbu įvertinti kontekstą

Profesoriaus teigimu, kas yra dirbtinis intelektas tiksliai pasakyti ir apibrėžti dar negalime, o visa tai, ką šiandien vadiname DI, kone pilnai atspindi automatinių sistemų sąvoka.

Automatinėse sistemose realiuoju laiku įvairiais jutikliais priimama ir apdorojama informacija apie aplinką, atliekamas tinkamas informacijos filtravimas ir vertinimas, priimami racionalūs sprendimai, o įvairių vykdiklių pagalba, įgyvendinami realioje aplinkoje. Anot profesoriaus, informacijos filtravimas bei kūrybiškas pritaikymas yra būtent tai, ko šiai dienai tikimės iš dirbtinio intelekto.

„Automatinių sistemų sąvoka aiški ir nesukuria erdvės iliuzijoms ir fantazijoms, kas dažnai atsitinka naudojant DI sąvoką“, – tikina profesorius Rimvydas Simutis. Pasak jo, dirbtinio intelekto idėja būtų mažiau paini, jei įsigilintume kokios mums jau pažįstamos sistemos dalyvauja DI procesuose.

Profesorius pastebi, kad DI procesams priskiriami komponentai, pavyzdžiui ekspertinės sistemos, neraiškių aibių logika, įvairūs optimizavimo algoritmai ir klasifikatoriai dažniausiai jau yra sukurti prieš 20-30 metų ir plačiai taikomi šiuolaikinėse automatinėse valdymo ir sprendimų priėmimo sistemose. DI sąvokos naudojimas šiame kontekste, profesoriaus manymu, yra nereikalingas.

R. Simučio teigimu, DI sąvoką reikėtų vartoti labiau pamatuotai – visada reikėtų charakterizuoti kokias technikas aptariamame kontekste turime omenyje, nes tai leistų diskusijose išvengti nesusikalbėjimo ir mistikos.

Nebus galingesnis už žmogaus intelektą

Automatinės valdymo ir sprendimų priėmimo sistemos per pastaruosius 5 metus esminių lūžių mūsų gyvenime neįnešė. Šiandien naudojamės panašiomis technologijomis kaip ir prieš 5 metus, tačiau komunikavimo ir sprendimų priėmimo greičiai gerokai išaugo, plačiau pasklido procesų skaitmeninimas, debesų kompiuterija, atsirado naujų pramogų, verslo sprendimų susijusių su virtualia realybe.

Anot profesoriaus R. Simučio, tobulinant automatines sistemas, vienas didžiausių iššūkių yra sukurti algoritmus, kurie leistų efektyviai apjungti įvairių rūšių žinias, siekiant suformuoti geriausius algoritmus konkrečių problemų ir uždavinių sprendimui.

Dirbtinio intelekto gebėjimas greitai ir logiškai išspręsti specifines problemas neretai gąsdina visuomenę. Kartkartėmis pasigirsta nuogąstavimų, kad, bėgant laikui, dirbtinis intelektas pranoks žmogaus protą. Tačiau mokslininkai ramina ir sako, kad DI tobulės tik tiek, kiek žmogus.

Gintaras Dervinis

„DI yra kuriamas žmonių – kokias funkcijas įdiegsime, tokias pasekmes ir turėsime. Kiek mes padarysime dirbtiniame intelekte klaidų, tiek net ir super intelektas tų klaidų atkartos“, – apie dirbtinio intelekto etikos klausimą atsiliepia KTU EEF Automatikos katedros vedėjas Gintaras Dervinis.

Supaprastina kasdienybę

KTU profesorius tikina, kad teisingai panaudotos automatinės valdymo ir sprendimų priėmimo sistemos, nors ir nėra tobulos, jau dabar išvaduoja žmogų nuo aibės kasdienių darbų bei leidžia jam vystyti savo kūrybinius gebėjimus ir ugdytis žinias.

Nors palaipsniui įvairių automatinių sprendimų pagalba žmogus išsilaisvina nuo monotoniško darbo, tačiau tai vyksta ne taip sparčiai kaip norima.

„Žmogus nebeatlieka eilės darbų ir nebeįgyja eilės įgūdžių, kuriuos turėjo ankstesni pirmtakai. Vis dėlto, tikėtina, kad kitos veiklos, kurias siūlo šiuolaikinės kompiuterinės ir informacinės technologijos, mokslo, verslo ir pramogų industrijos neleis žmogaus intelektui menkti“, – atskleidžia R. Simutis.

Jo teigimu, nors dirbtinis intelektas puikiai pasitarnauja priimdamas sprendimus ir atlikdamas itin tikslius skaičiavimus, taip palengvindamas ne tik kasdienių vartotojų, bet ir įvairių mokslininkų darbą, kol kas DI negali konkuruoti su žmogumi kūrybiškame problemų sprendime.

Pasak profesoriaus, gaila, kad planuoti pokyčiai perduoti įprastus darbus automatinėms sistemoms vyksta per lėtai – įvairios institucijos ir visuomenė yra per daug inertiškos, kad tai vyktų skubiau, nors turimos techninės galimybės tam yra labai geros.