„Dažnai susiduriame su nuostata, kad vyresnio amžiaus žmonės yra prasti vairuotojai – per lėti, didinantys spūstis mieste, sukeliantys daug eismo įvykių. Esame įsitikinę, kad tai daugiau įsigalėję mitai nei Lietuvos realybė. Mes skatiname mokymosi visą gyvenimą idėją ir tikime, kad nuolat lavinami įgūdžiai, atnaujinamos žinios šiuos stereotipus pakeistų. Prisijungę prie Susisiekimo ministerijos inicijuotos akcijos turėjome progą dar kartą sau tai pasitvirtinti – šalyje yra labai daug aktyvių senjorų bendruomenių, kurių nariai nenori sėdėti vietoje, domisi, kas vyksta, nori sužinoti naujų dalykų“, – dėsto vieni iš sostinėje surengtos akcijos „Senjorai vairuoja saugiai“ organizatorių – mokymo centro atstovai.

Prie akcijos prisijungęs daugiau kaip penkiasdešimties metų vairavimo patirtį turintis Leonas Šimbelis sako, kad per šį laikotarpį nėra turėjęs nė vienos avarijos. Toks asmeninis rekordas gerokai stebina net ir visko mačiusius vairavimo instruktorius. Vyras, paklaustas, kaip jam tai pavyko, sako, jog visad stengiasi numatyti kelis „ėjimus“ į priekį.

„Esu atidus, nedidinu savo rizikos viršydamas greitį. Vis dėlto prisipažinsiu, kad kartais esu priverstas tai daryti dėl kitų eismo dalyvių, ypač vairuojančių prabangesnes transporto priemones veiksmų. Tarkime, važiuodamas Stepono Batoro gatve nuo Naujosios Vilnios, nuolat susiduriu su BMW markės automobilių vairuotojų „dėmesiu“ – nors važiuoju leistinu 80 km/val. greičiu, jie vis tiek man mirksi šviesomis, prisigretina labai arti ir neduoda kito pasirinkimo, kaip tik važiuoti greičiau, nes ne visada turiu galimybę persirikiuoti į kitą juostą“, – savo šiandienines patirtis Vilniuje pasakoja L. Šimbelis.

Jis tikina, kad prie to priprasti prireikė beveik dešimties metų, nes seniau tai gerokai erzindavo. Dabar senjoras dažniausiai savu automobiliu vyksta į parduotuvę apsipirkti, lanko artimųjų kapus arba vyksta į svečius pas giminaičius ir draugus.

73 metų Irena Šiurkuvienė sako, kad jai kelyje irgi daugiausiai tenka susidurti su jaunimo agresija. Vairuotojo teises moteris gavo būdama 60. Šešiasdešimtmečio proga sau pati padovanojo automobilį ir pradėjo tyrinėti Vilnių bei kitus miestus jau būdama vairuotoja, o ne keleivė, kaip buvo įprasta

Jis tikina, kad prie to priprasti prireikė beveik dešimties metų, nes seniau tai gerokai erzindavo. Dabar senjoras dažniausiai savu automobiliu vyksta į parduotuvę apsipirkti, lanko artimųjų kapus arba vyksta į svečius pas giminaičius ir draugus.

73 metų Irena Šiurkuvienė sako, kad jai kelyje irgi daugiausiai tenka susidurti su jaunimo agresija. Vairuotojo teises moteris gavo būdama 60. Šešiasdešimtmečio proga sau pati padovanojo automobilį ir pradėjo tyrinėti Vilnių bei kitus miestus jau būdama vairuotoja, o ne keleivė, kaip buvo įprasta daugybę metų.

„Aš supratau, kad žmogaus galimybės didelės, kai jis kažko nori. Taip atsitiko ir man – dabar neįsivaizduoju, kaip galėčiau gyventi be mašinos. Vykstu į paskaitas universitete, susiplanuoju trumpų ekskursijų“, – dėsto vairuoti mėgstanti ir jaunatviškumą spinduliuojanti moteris.

Senjorė Jūratė Trinkūnienė džiaugiasi, kad mokymo centro organizuotuose mokymuose gavo vertingų žinių, kurias galės taikyti praktiškai. „Naudingiausia buvo išgirsti apie ekovairavimą – kaip sutaupyti degalų ir mažiau kenkti aplinkai. Dabar jau žinau, kada geriau įjungti kondicionierių ir kada jis turi būti išjungtas, taip pat paaiškino apie tai, kad laisva pavara nepadeda sutaupyti. Man svarbu nuolat mokytis, todėl domėjausi naujais pakeitimais kelių eismo taisyklėse, išsiaiškinau viską apie naujus ženklus“, – džiaugiasi veikli moteris.

Jos vairavimo patirtis siekia jau daugiau kaip 20 metų. Šiuo metu Jūratė daugiausiai važinėja sostinėje – tenka parvežti iš darželio anūką, vykti į universitetą, apsipirkti. „Gerai, kad pavyko išvengti didesnių avarijų ir atspirkti tik menkais įbrėžimais. Manau, kad daugiausiai avarijų sukelia neatsargūs jaunuoliai, tikrai ne senjorai“, – dėsto J. Trinkūnienė.

Praktinę akcijos dalį aikštelėje išbandžiusi Nijolė Jasulaitienė sako, jog čia ji dar labiau įsitikino, jog jos silpnoji pusė – automobilio statymas galu. „Nelabai gerai jaučiu atstumą, todėl visad stengiuosi parkuotis tik priekiu, kad sumažinčiau avarijos riziką. Nors man jau 63, aš jaučiuosi gerai, dažnai vykstu į sodą už Vilniaus. Esu turėjusi tik menkų eismo įvykių, nes esu tikrai atsargi“, – kalba 23 metų vairavimo patirtį turinti vilnietė.

Mokymo centro vairavimo instruktorius Jevgenijus Šukelovičius pastebi, kad senjorai, dalyvavę akcijoje, tikrai imlūs naujai informacijai. „Pastebiu, kad vyrai senjorai labiau pasitiki savimi, rečiau pripažįsta, kad jie kažko nežino. Moterys labiau suinteresuotos saviugda, todėl joms dažniausiai kelyje sekasi geriau. Mokymų metu dalyviai klausė apie tai, kokie pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d., susipažino su naujais kelio ženklais, pavyzdžiui, priverstinio sustojimo vieta automagistralėse. Taip pat priminiau apie teisių praradimą ir jų grąžinimo galimybes. Nemažai dėmesio skyrėme reakcijos laiko temai, nes ne paslaptis, kad senjorų reakcijos laikas ilgesnis. Jie vis dėlto yra tarp rizikingiausių vairuotojų“, – patirtimi dalinasi J. Šukelovičius.

„Tikimės, kad tai ne paskutinis kartas, kai mokymo centre renkasi senjorai. Kuo daugiau edukacijos galimybių, tuo saugesni būsime kelyje“, – apibendrina mokymo centro vadovas Mindaugas Černius.