Ir iš tiesų, VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja studijoms Margarita Šešelgytė pasakoja, kad formuojant studijų programas didelę įtaką turi ir pačių studentų pageidavimai, o užvėrę instituto duris absolventai pasiruošę priimti daugybę skirtingų iššūkių. 

Drąsūs individualistai

Pasakodama apie VU TSPMI studijuojančią jaunąją kartą M. Šešelgytė šypsosi: nors į institutą studentai įstoja iš visų Lietuvos kampelių, ir, atrodytų, turėtų būti labai skirtingi, visus juos vienija bendrų bruožų eilė. „Mūsų studentai visada pasižymėjo tam tikra laisve, kūrybiškumu, domėjimusi įvairiomis sritimis. Jie – ambicingi studentai, žinantys, ko nori. Tam tikra prasme jie – perfekcionistai: tai, ką daro, siekia daryti geriausiai. Manau, šie bruožai institute išlieka, nors kartos keičiasi“, – sako direktoriaus pavaduotoja studijoms.

Vis dėlto naujajai studentų kartai, pasak M. Šešelgytės, būdingos ir dar kelios, naujos ypatybės – ši karta rodosi dar laisvesnė, neprisirišanti prie autoritetų, nepaisanti stereotipų, nebemananti, kad gyvenime reikia eiti tik vienu keliu, nebijanti keisti pasirinkimus, juos derinti. Direktoriaus pavaduotojos studijoms teigimu, naujoji karta kur kas geriau žino, ko nori iš gyvenimo, kelia aiškius tikslus ir žino priemones, kaip juos pasiekti. Tokios asmeninės savybės ir atveda jaunuolius į VU TSPMI.

„Apskritai, politikos mokslai yra tarpdisciplininiai – tai nėra profesija, kaip, pavyzdžiui, teisininkas ar gydytojas. VU TSPMI suteikia galimybę išbandyti save įvairiose srityse, nuolat mokytis ir keistis. Tai puikiai atliepia ateities darbo rinkos tendencijas, kuomet bus labai svarbu mokytis ir keistis visą gyvenimą. Vienos profesijos išnyks, kitos formuosis, kai kuriuos darbus perims dirbtinis intelektas. Tarpdiscipliniškumas ir kūrybiškumas taps svarbiausiais elementais studijuojant, kaip ir drąsa keistis. Manau, kad tai jau galima matyti stebint šiandieninės kartos studentus“, – sako M. Šešelgytė.

Inovatyvūs, todėl prisitaiko

Kaip VU TSPMI prisitaiko prie naujos kartos poreikių? Pirmiausia, pasak instituto atstovės, TSPMI reformavo visas savo studijų programas – jos tapo lankstesnės, geriau pritaikomos pagal individualius studentų poreikius ir interesus. Antai įstoję į bakalauro programą, studentai gali rinktis vieną iš trijų specializacijų, o magistro programose pagal individualius poreikius galima didesnę dalį kreditų surinkti iš pasirenkamųjų dalykų, dėstomų institute.

„Pastaraisiais metais kalbantis su studentais, jie dažnai išreiškia pageidavimą gauti daugiau praktinių įgūdžių. Stengiamės į tai atsižvelgti. Pavyzdžiui jau trejus metus institute yra dėstomas Adaptyviosios lyderystės kursas, kurio metu studentai įgauna praktinių kompetencijų, kaip daryti pokyčius įvairiose organizacijose. Kitais mokslo metais bandysime šią Harvardo universiteto Kenedžio mokyklos pasiūlytą koncepciją ir metodologiją taikyti privalomosios praktikos dalyke“, – sako M. Šešelgytė.

Pertvarkius studijų programų logiką, pastaruoju metu TSPMI siekiama pritaikyti kuo daugiau inovatyvių mokymo metodų. Sąlygas čia ir vėl diktuoja patys studentai: „Konsultuojamės su studentais, kas jiems padeda geriau įsisavinti tam tikras kompetencijas, organizuojame mokymus dėstytojams. Šiuo metu matome poreikį įdiegti probleminį mokymą, įvesti įvairesnius diskusijų formatus. Pavyzdžiui, mišrius, kuomet diskusijos auditorijoje derinamos su diskusijomis ir užduotimis virtualioje erdvėje. Tokie metodai pasiteisina, nes atliepia naujausius studentų poreikius, taip pat leidžia paruošti profesionalus ateities darbo rinkai.“

Pasak M. Šešelgytės, paisyti studentų poreikių ir keistis universitetui būtina, nes kartu siekiama bendro tikslo: gauti pačius geriausius rezultatus. „Keičiasi naujosios kartos psichologija, gebėjimas įsisavinti žinias. Juk nesitikime iš auksinės žuvelės, kad ji staiga pradės skraidyti. Jaunoji karta galbūt sudėtingiau koncentruoja dėmesį, jiems nuobodžios ilgos atpasakojamojo tipo paskaitos auditorijoje. Informacijos dabar internete galima susirasti daug ir įvairios. Studentai tai geba daryti greitai ir išmaniai. Todėl svarbu išmokti, ką su ta informacija daryti, kaip ją išnaudoti, kad ji padėtų spręsti problemas. Universitetas turi ne tik keistis pagal studentus, universitetas turi būti vieta, kur gimsta naujovės, diktuoti studijų madas, kitaip neatliks savo misijos“, – svarsto M. Šešelgytė.