Geografijos mokslai traukė jau vaikystėje

Pats Giedrius sako, kad nors geografija jam visada atrodė įdomi ir įtraukianti, ką konkrečiau veiks profesinėje srityje, nebuvo apsisprendęs iki pat mokyklos baigimo. Galiausiai, atėjus lemiamam momentui, perskaitęs galybę įvairių bakalauro studijų programų aprašymų, kaip geriausią sprendimą, siūlantį konkrečias žinias perspektyvioje ir vis daugiau dėmesio sulaukiančioje srityje, jis pasirinko meteorologijos ir hidrologijos studijas.

Gamtos tyrimų centro inžinierius

Pirmąjį darbą G. Uselis rado antro kurso pradžioje – viename botanikų projekte dirbo laborantu. O į Gamtos tyrimų centrą (GTC) pirmiausia pateko kaip praktikantas, nes jau pirmo kurso pabaigoje, vedinas noro iš arčiau pažinti savo specialybę, pasisiūlė vykdyti meteorologinius ir hidrologinius matavimus netoli paties namų esančioje Artosios aukštapelkėje (Jurbarko rajonas). Taip būsimasis antrakursis, pasinaudodamas GTC Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos suteikta įranga, pelkėje įkūrė meteorologinę stotelę, kur ir vykdė matavimus. Gautus duomenis ir rezultatus Giedrius vėliau naudojo kursiniuose ir bakalauro darbuose, o pradėtus tyrinėjimus pratęsė ir kitą vasarą. Neilgai trukus minėtoje laboratorijoje atsirado laisva darbo vieta ir jam buvo pasiūlytos inžinieriaus pareigos.

Idėja kraštą tyrinėti iš kosmoso užsimezgė LMT praktikoje

Už dalyvavimą LMT organizuojamoje vasaros praktikoje Giedrius dėkoja katedros dėstytojui doc. dr. Edvinui Stonevičiui, kuris ir paskatino pretenduoti. G. Uselis sako, kad daugelis mūsų meteorologo ar hidrologo darbą vis dar įsivaizduoja kaip orų pranešinėjimą televizijoje ar lauko matavimų vykdymą. „Nors tokie darbai egzistuoja, tačiau šios specialybės siūlo gerokai platesnį veiklų spektrą“, – tikina jis. Viena iš perspektyvių sričių, kur reikalingi būtent tokie specialistai, yra palydovinių duomenų analizė. „Šie duomenys nesunkiai prieinami, jie padeda tirti objektus nuo savo rašomojo stalo ir suteikia informacijos, kurios neįmanoma gauti vykdant antžeminius matavimus. Tad žvelgdamas į ateitį pagalvojau, kad LMT praktika – puiki galimybė įgyti naujų žinių ir išplėsti savo jau vykdomą pelkės tyrinėjimą“, – pasakoja Giedrius.

Meilė gamtai – iš kartos į kartą

Giedriaus tiriama Artosios aukštapelkė yra Jurbarko rajone, Viešvilės valstybiniame gamtos rezervate. Čia ilgą laiką dirbo ir abu jo tėvai. G. Uselis pasakoja, kad kartu su jais laukinėje gamtoje laiką leisdavo nuo pat mažens, tad vietinės apylinkės jam – tikrai nesvetimos: „Galima sakyti, kad užaugau apsuptas savo krašto gamtos.“ Nenuostabu, kad kaip savo mokslinės praktikos tyrinėjimų objektą vaikinas pasirinko būtent šį gamtos kampelį.

Tyrimo tikslas – nustatyti užlietas pelkių teritorijas

Kaip pasakoja G. Uselis, pradedant įgyvendinti sumanymą pirmoji užduotis buvo gauti virtualią mašiną, kuri būtų pajėgi apdoroti analizuojamus palydovinius duomenis, mat asmeninio kompiuterio pajėgumų tam nepakako. Gavus prieigą prie šios mašinos, buvo atrinktos ir atsisiųstos tinkamos palydovinės nuotraukos. Tuomet – palydoviniams duomenims apdoroti įdiegta SNAP (Sentinel Application Platform) programa. „Daugiausia laiko truko palydovinių duomenų apdorojimas – tai keleto žingsnių procesas, kurį apsunkina ir virtualios mašinos darbo greičio ribotumas“, – pažymi Giedrius. Galiausiai, apdoroti jau minėta SNAP programa, duomenys buvo analizuojami toliau, vykdomi įvairūs skaičiavimai ir atliekamas lyginimas su kritulių duomenimis, gautais iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos.

Beje, siekdamas užtikrinti precizišką rezultatų patikimumą, jaunasis tyrėjas papildomai keliuose pelkės taškuose fiksavo vaizdus, parodančius tikrąjį paviršiuje esantį vandens kiekį, ir derino juos su gautais palydoviniais duomenimis. Susumavęs visus rezultatus, parengė ataskaitą. Gautą informaciją Giedrius panaudojo ir rengdamas bakalauro baigiamąjį darbą.

Tyrinėjimuose netrūksta improvizacijos

Meteorologijos ir hidrologijos studijų programos studentą kiek nustebino tai, kad nepavyko išskirti aukštapelkėje užliejamų teritorijų – didelio vandeningumo metu dėl per mažos palydovinių nuotraukų raiškos nedideles balas įžiūrėti sudėtinga. Giedrius sako, kad panašaus tipo tyrimuose retai pavyksta gauti konkrečius, lengvai paaiškinamus rezultatus. Šiuo atveju naudota SNAP programa nebuvo pritaikyta pelkių tyrimams, nes tai palyginti nedaug susidomėjimo sulaukiančios teritorijos, o pelkėje esantis vanduo yra tarp augalijos, tad neturi atviro paviršiaus. Dėl šių priežasčių G. Uselis ir derino keletą tyrinėjimo metodų, identifikuojančių įvairius paviršius, ir ieškojo optimalaus, geriausiai realybę atspindinčio varianto. Taigi reikėjo pasitelkti kūrybingumą ir nemenkai pasukti galvą. „Bet tokie iššūkiai ir daro šį darbą įdomų“, – tvirtina Giedrius.