„Kūrybos pramonė išaugo ir auga toliau, sudarydama vis didesnę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį išsivysčiusiose valstybėse, nes ji aprėpia kultūros produktų idėjos ir pagaminimo kūrybiškumą, galiausiai – jų sklaidą kartu su intelektinės nuosavybės teise. Kai rengėme programą, BVP dalis kūrybinių industrijų sektoriuje Europos Sąjungoje (ES) sudarė 3,5 proc., o dabar sudaro 5,3 proc. ir jame dirba 12 mln. žmonių. Tai buvo ir yra trečia didžiausia pramonės sritis po maisto ir statybų“, – apie programą pasakoja jos sumanytojas prof. dr. Andrius Vaišnys.

Prieš dešimtmetį įvertinus akivaizdžią šio lauko perspektyvą atsirado poreikis ugdyti kūrybos komunikacijos specialistus, kurie galėtų pažinti šį sektorių ir išmokti modernios komunikacijos, gyvybiškai svarbios kūrybinių industrijų sričiai, kadangi ji atspindi ir vienija tiek kultūrinę, tiek kūrybinę įvairovę.

„Komunikavimo proceso gebėjimus galime įsisavinti, plėtoti ir treniruoti tik studijuodami kūrybos komunikacijos studijų programą. Šiuolaikiška ir paklausi programa suteiks žinių, įgūdžių ir kompetencijų bei įtvirtins praktines žinias, reikalingas norint dirbti komunikacijos srityje“, – įsitikinęs partnerystės doc. Vytenis Pauliukaitis.

„Vilniaus universitete (VU) esanti Kūrybos komunikacijos studijų programa skirta parengti visapusiškai profesionalius, universalius komunikacijos specialistus, kurie gebėtų dirbti su informacija ir rengti komunikacijos planus, strategijas, naudodami tinkamas komunikacijos priemones.

„Ši studijų programa skirta formuoti studento gebėjimą analizuoti kūrybos pramonės procesą  ekonominiu, politiniu, finansiniu, vadybos aspektais – tais, kurie būtini komunikacijos specialistui, siekiančiam tą procesą ne tik suprasti ir studijuoti, bet ir jį kurti. Studijos padeda suvokti kūrybos ir verslo sąveiką, gebėti įvertinti ją kintančiuose ekonomikos ir politikos kontekstuose“, – apie programos paskirtį pasakoja prof. dr. Andrius Vaišnys.

Studijuodami Kūrybos komunikaciją studentai įgyja daug teorinių ir praktinių žinių kaip kokybiškai apdoroti gautą informaciją, planuoti viešą komunikaciją parenkant tinkamas komunikacijos priemones, kaip savarankiškai atlikti komunikacijos tyrimus, gebėti vadovauti kūrybiniam projektui ir jį realizuoti.

„Baigę studijas absolventai geba organizuoti ir vykdyti kūrybinių industrijų projektus verslo bei kultūros įmonėse ir organizacijose, dirbti įmonių ir organizacijų rinkodaros ir vie&scaro

Prie programos ryšių su profesine aplinka ir tobulinimo prisideda socialiniai partneriai, kurie nuolat bendrauja su studentais, konsultuoja juos darbovietėse ir suteikia galimybę studentams atlikti praktiką jų vadovaujamose organizacijose. Tokiu būdu studentai gali pritaikyti teorines žinias praktikoje ir patys inicijuoti komunikacijos kampanijas kūrybinių industrijų srityje.

„Mes siekiame, kad studentai taptų universaliais, plataus profilio kūrybininkais. Džiugu matyti, kad baigus studijas studentų kokybiškas darbas ir žinios vertinamos visų darbdavių“, – pabrėžia partnerystės doc. Vytenis Pauliukaitis.

Studentai savo gabumus gali pritaikyti tiek įsiterpdami į kuriamus kūrybos pramonės inkubatorius, tiek atrasdami vietą savo idėjoms kultūros įmonėse, institucijose arba įsteigę savo įmones ir megzdami paslaugų ryšius su partneriais. Programos įgyvendintojai tikisi, jog ateityje stiprūs komunikacijos specialistai taps šio sektoriaus politikos kūrėjais – taip, kaip tai jau nutiko Jungtinėje karalystėje, Estijoje, Austrijoje ir kitose šalyse.