Mokytojas atsakingas už kritiškai mąstančią visuomenę

VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė Rita Makarskaitė-Petkevičienė teigia pastebėjusi, kad abiturientai pedagogikos studijas renkasi dėl kelių priežasčių. Pasak jos, studentai nori tapti pedagogais todėl, kad ši profesija turi savotiško žavesio. Čia nėra rutinos, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Niekada nepravesi dviejų vienodų pamokų, nes susiklostys kitos pedagoginės aplinkybės, matysi, kaip tavo mokiniai auga, kaip keičiasi jų samprotavimas, ir būsi ne tik šio augimo stebėtojas, bet ir švelniai šį augimą palytėjęs.

Dažnai būsimieji mokytojai nori būti panašūs į savo kelyje sutiktus mokytojus, jie žavisi jų kompetencija, asmeninėmis savybėmis, atsidavimu savo darbui, mokiniams. Docentė atvirauja, kad per nemažą darbo praktiką sutiko ir tokių studentų, kurie mokykla buvo nusivylę ir įstojo į pedagogikos studijas tam, kad grįžę į mokyklas padarytų proveržį, kurtų kitokį santykį su mokiniais ir ugdymo aplinka.

„Šiandien į mokytojo darbą reikėtų pažvelgti naujai“, – sako doc. R. Makarskaitė-Petkevičienė. Pasak jos, pedagogas atlieka ne vien mokymo funkciją – mokykloje jis turi daug vaidmenų. „Šiandien jis nebėra aktyvus ugdymo proceso dalyvis – labiau vaiko veiklos pagalbininkas. Mokymosi procese, pamokose mokiniai tampa aktyvesniais dalyviais, o mokytojas yra šio proceso strategas, ugdymo(si) veiklos tyrėjas ir vertintojas, įkvėpėjas, drąsintojas“, – priduria docentė.

Doc. R. Makarskaitė-Petkevičienė.  E. Kurausko nuotr.
Doc. R. Makarskaitė-Petkevičienė. E. Kurausko nuotr.

VU Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centro vadovė docentė Asta Meškauskienė pabrėžia, kad mokytojo profesija šiandien kaip ir anksčiau turi ypatingą reikšmę. Jos teigimu, nuo mokytojo priklauso valstybės laisvės ir demokratinių vertybių tvarumas.

Doc. A. Meškauskienė priduria, kad šiuolaikinis mokytojas turi prisitaikyti prie technologinių ir kitų pokyčių ir ugdyti visuomenės gebėjimą kritiškai mąstyti.

„Šių ir ateities dienų informacinių technologijų visuomenė kelia naujus švietimo kokybės lūkesčius. Todėl nepakanka ugdyti tik raštingą visuomenę – daug svarbiau ugdyti laisvą, savimi pasitikintį, informuotą, kritiškai mąstantį ir sudėtingus sprendimus priimti gebantį asmenį“, – įžvalgomis dalijasi A. Meškauskienė.