I. Toleikytei antrina ir „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna. Jis sako, kad dėl aukštos kvalifikacijos talentų pasiūlos ir artimos verslo kultūros į Lietuvą pavyksta pritraukti vis daugiau Skandinavijos kapitalo įmonių, todėl šias kalbas mokančių specialistų poreikis šalyje yra tikrai nemažas.

Konkurencingi tiek specialistai, tiek jų algos

„Atsižvelgiant į dabar Lietuvoje įsikūrusių Skandinavijos šalių įmonių vykdomus projektus, per ateinančius 3–5 metus joms gali reikėti iki 1000 specialistų, kalbančių skandinavų kalbomis, daugiausia švedų. Be to, darbo rinkoje matoma tendencija, kad šias kalbas mokantys darbuotojai gali tikėtis specialių atlyginimo priedų“, – tvirtina G. Koryzna.

Pasak Skandinavistikos centro alumnės I. Toleikytės, iš tiesų, kai kurie stojantieji į skandinavistikos studijas tikisi gauti gerą darbą ir atlyginimą, nes mano, kad Lietuvoje yra daug investicijų, atkeliavusių iš Skandinavijos šalių.

Kaip rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2019 m. paskelbti universitetų absolventų vidutinių pajamų pagal baigtas studijų kryptis tyrimo rezultatai, šių specialistų atlyginimai yra tokie pat konkurencingi kaip ir patys specialistai. Vokiečių ir skandinavų kalbų mokovų pajamos yra didžiausios iš visų humanitarinius mokslus baigusių absolventų.

Tačiau, pasak buvusios Skandinavistikos centro studentės, abiturientus mokytis danų, norvegų, švedų, suomių kalbų traukia ne tik finansiniai motyvai. Yra stojančiųjų, kurie domisi tų šalių literatūra, kultūra, nori dirbti diplomatijos srityje, kurti santykius tarp Lietuvos ir Skandinavijos valstybių. Kai kurie būna savarankiškai domėjęsi ta kalba, pradėję jos mokytis.