Šiemet per pirmąjį ir antrąjį priėmimo į magistrantūros studijas etapą Vilniaus universitetas (VU) pasirašė sutartis su beveik 1,4 tūkst. būsimų studentų – tai net 10 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Statistiniai duomenys rodo, kad net pusė pasirašiusiųjų sutartis magistrantūros ar balakauro studijas yra baigę ne šiemet, o seniau. Karjeros ir personalo samdos specialistai tai vertina kaip augančią specialistų brandą: studijų siekiama ne dėl „popieriaus“, aiškiai žinoma, ko norima ir kokią vertę studijos suteiks. Keičiasi ir darbdavių požiūris į magistro laipsnio turėjimą. Startavęs papildomas priėmimas į magistrantūros studijas sulaukė per 80 paraiškų ir tęsis iki rugpjūčio pabaigos.

VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovės Linos Kižinienės teigimu, šiųmetiniai stojimai atspindi ryškėjančią naują tendenciją: pretendentų pasirinkimas stoti brandesnis, atnešantis tikslinę naudą tiek patiems specialistams, tiek darbdaviams, galiausiai – ir valstybei. „Po bakalauro studijų į darbo rinką įsilieję specialistai praktiškai pasitikrina, kokios žinios ir kompetencijos jiems papildomai reikalingos, taigi grįžta į universitetą žinodami, ko jie nori ir ko reikia. Taip jie didina savo konkurencingumą darbo rinkoje, o kartu orientuojasi į didesnės vertės kūrimą. Galiausiai tai rodo siekį mokytis visą gyvenimą, nes viskas keičiasi labai greitai ir įgyti naujų kompetencijų tampa įpročiu“, – teigia L. Kižinienė.

Vadovų paieška užsiimančios įmonės „Master Class Lietuva“ vadovaujančioji partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė tikina, kad magistro laipsnio svarba auga. Jis ypač vertinamas, kai siekiama eiti vadovaujančias pareigas, o darbinantis į kai kurias vietas yra netgi privalomas. Tiek L. Kižinienė, tiek L. Duksaitė-Iškauskienė sako, kad magistrantūros studijas baigusių žmonių darbo užmokestis yra kur kas didesnis nei absolventų, turinčių tik bakalauro diplomą. Kai kuriais atvejais skirtumas gali siekti net iki 50 proc.

„Planuojant karjeros laiptelius aukštyn, ypač aktualios tampa specializuotos magistrantūros studijos. Pavyzdžiui, technologijas, gamtos mokslus studijavę specialistai renkasi vadybos magistrantūros studijas ir taip atveria sau galimybę į vadovo poziciją: būdami puikūs savo srities specialistai ir turėdami vadybos kompetencijų bei žinių, jie geba efektyviai vadovauti organizacijai“, – teigia L. Duksaitė-Iškauskienė.

Šiais metais daug dėmesio sulaukė magistrantūros studijų programos, kurios derina skirtingas sritis ir taip atliepia nuolat kintančius darbo rinkos poreikius.

Pavyzdžiui, Matematikos ir informatikos fakulteto vykdoma modeliavimo ir duomenų analizės studijų programa sulaukė ypatingo stojančiųjų dėmesio. Ši programa jungia ekonometrijos ir duomenų analizės tyrimų laukus. Tai leidžia kurti ir taikyti statistinius modelius, reikalingus verslui ir viešosioms institucijoms valdant, prognozuojant, vertinant ir planuojant veiklas. Tuo tarpu politikos ir medijų studijų programa, vykdoma Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, analizuoja šiuolaikines medijas ir politiniame informacijos lauke vykstančius procesus. Tokie įgūdžiai reikalingi visuose darbo sektoriuose, nes šiame technologijų amžiuje priimami sprendimai dažnai yra paveikti medijų ir atvirkščiai. Galiausiai Teisės fakulteto magistrantūros studijų programos, tokios kaip baudžiamoji justicija, Europos Sąjungos verslo teisė, viešoji teisė, tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė, yra inovatyvios, nagrinėja šiandien kylančius klausimus ir paneigia bet kokį stereotipą apie tai, kad teisė yra tik teorinis – „sausas“ mokslas.

Šią savaitę startavęs papildomas priėmimas į magistrantūros studijas tęsis iki rugpjūčio 27 d. Per šį laikotarpį paraiškas gali pateikti tie studentai, kurie nepateko per pirmuosius etapus arba tik dabar apsisprendė studijuoti antrosios pakopos studijose.