Kibernetinio saugumo ekspertai

Milžiniškais tempais didėjant išmaniųjų prietaisų naudojimui ir interneto prieinamumui vis dažniau virtuali erdvė tampa ir kriminalinių nusikaltimų lauku. Kibernetinis saugumas ir privatumas buvo viena pagrindinių 2019 metų Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) Davose temų, o kibernetinės atakos, privatumo pažeidimai ir kriminalinės veikos internete yra vienas svarbiausių pasaulinio stabilumo rizikos faktorių. 2019 metų „Pasaulinių grėsmių ataskaitoje“ („Global Risks Report 2019“), kibernetiniai pavojai įvardijami kaip vienas didžiausių mūsų laikų saugumo iššūkių. Ataskaitos rengėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad kibernetinių nusikaltimų padaroma žala pasaulinei ekonomikai 2021 metais gali siekti 6 milijardus dolerių, o prasidėjusi pandemija šią statistiką gali stipriai pakoreguoti. Ataskaitoje pažymima, kad bent jau sėkmingas tokių nusikaltimų tyrimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn JAV siekia vos 0,05 proc., kai smurtinių nusikaltimų – 46 proc. Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus, kibernetinio saugumo eksperto ir kibernetinio saugumo studijų programos vadovo Dariaus Štitilio teigimu, per pandemiją dar didesnei daliai visuomenės, verslams „persikrausčius“ virtualią erdvę kibernetinių nusikaltimų klausimas tapo dar opesnis, o kibernetinio saugumo specialistų poreikis tik auga.

Šiemet MRU startuoja visiškai nauja bakalauro programa „Technologijos ir kibernetinio saugumo vadyba“.
 

Teisės ir finansų technologijų ekspertai

Technologijos veikia kiekvieną sritį, ne išimtis ir teisė. Viena sparčiausiai pasaulyje besiplėtojančių krypčių – teisinės technologijos (LegalTech), jau keletą metų diegiamos Mykolo Romerio universiteto teisės mokykloje.

Teisinės technologijos jau šiuo metu keičia teisinių paslaugų rinką, todėl kinta ir teisininko parengimas. MRU pirmasis Lietuvoje įtraukė dirbtinio intelekto panaudojimą į teisės studijų programas, pradėjo rengti visiškai naujų kompetencijų teisininkus, dar 2019 metais akreditavus Teisinių technologijų (LegalTech) magistro programą, orientuotą į praktinį mokymąsi. „Teisinių technologijų išmanymas bus ateities teisininkų privalumas, padidins jų patrauklumą tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkose“, – įsitikinusi MRU Teisės mokyklos dekanė profesorė Lyra Jakulevičienė.
MRU profesorė teigia, kad vis dar gajus stereotipas teisės studijas tapatinti tik su klasikinėmis teisinėmis profesijomis – teisėjo, advokato, notaro, prokuroro ar antstolio. „Šiuolaikinis teisininko išsilavinimas suteikia kompetencijų, reikalingų daugelyje profesijų ir jau seniai nebėra vien klasikinės profesijos pagrindas, be to, didėja naujų – specializuotų teisininkų paklausa”, – pastebi L. Jakulevičienė.  

Viena iš tokių sričių – finansinės technologijos. 2019-2020 metų „The Fintech Landscape in Lithuania” ataskaita rodo, kad fintech sritis yra viena labiausiai augančių – 2017 metais darbuotojų skaičius čia svyravo apie 1900, o 2019 metais išaugo kone dvigubai iki 3400 darbuotojų. Fintech sektoriuje daugiau kaip pusė (66 proc.) dažniausiai samdomų darbuotojų yra atitikties ir pinigų plovimo specialistai, o teisinės pareigybės sudaro 49 proc. „Sparčiai Lietuvoje augančiam finansinių technologijų (Fintech) sektoriui, atsiranda nauji teisiniai santykiai ir teisinis reguliavimas, todėl didėja specialistų, išmanančių ir teisę, ir finansų technologijų specifiką, poreikis, – sako MRU profesorė. – Atitikties pareigūnai, pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos specialistai, naujųjų finansinių technologijų „detektyvai” – tik keli naujų teisinių profesijų pavyzdžiai, ir šios specializacijos teisininkai iki šiol nebuvo ruošiami”.

2020 metais MRU startuoja nauja bakalauro programa „Teisė ir finansinės technologijos (fintech)”.

Vertėjai

MRU Humanitarinių mokslų instituto docentė Vilhelmina Vaičiūnienė atkreipia dėmesį, kad vertėjo darbas yra labai įvairiapusiškas, todėl net ir per pandemiją, žinoma, atsižvelgus į konkretaus darbo ypatumus, vertėjai buvo vieni iš tų, kurie toliau galėjo sėkmingai dirbti ir nepatyrė didelio pandemijos poveikio. Pasak docentės, apskritai didelis vertėjo profesijos privalumas darbas nuotoliniu būdu, dažnai lankstus darbo grafikas. V. Vaičiūnienė pastebi, kad šiuolaikiniams vertėjams vis svarbiau mokėti kelias kalbas, o pastaraisiais metais stipriai išaugęs nišinių kalbų poreikis. „Mūsų universiteto siūlomos programos išskirtinumas – galimybė studijuoti antrąją kalbą (norvegų, vokiečių, prancūzų, ispanų, korėjiečių). Šiandien stebime didelį jaunų žmonių susidomėjimą Azijos šalių kultūra ir kalbomis, todėl neatsitiktinai auga susidomėjimas korėjiečių kalba. Taip pat itin populiarios skandinavų kalbos, ypač norvegų, kurios populiarumą lemia aktyvus Lietuvos ir Skandinavijos regiono šalių verslo bendradarbiavimas“. Docentė pasakoja, kad norint dirbti vertėju, vien tik kalbos įgūdžių nepakanka: „Dažnai pirmakursiai įsivaizduoja, kad mokytis vertimo lengva, nes anglų kalbą jie jau moka, tačiau universitete ilgainiui supranta, kad reikia išmanyti, kaip kalba funkcionuoja, suprasti jos dėsnius, sandarą, netgi tam tikrus kultūrinius niuansus. Palaipsniui kinta požiūris į kalbą, kuri kaip komunikacijos įrankis, reikalauja gilių žinių, o norint būti geru specialistu nepakanka būti vien tik efektyviu jos vartotoju”.

Mykolo Romerio universitetas siūlo šias bakalauro programas: Dalykinė (Teisės, verslo) annglų kalba ir kita užsienio kalba (prancūzų, ispanų, vokiečių, norvegų, kinų arba korėjiečių); Vertimas ir redagavimas (prancūzų, ispanų, vokiečių, norvegų, kinų arba korėjiečių); Dalykinė (Teisės, verslo) anglų kalba ir Korėjos studijos.