Studijos nebijantiems iššūkių

„Būti kriminalistu – reiškia būti kūrybingam, gebėti mąstyti ne pagal instrukcijas. Tokią specialybę renkasi tie, kurie nebijo iššūkių, kuriems įdomu gilintis į tiriamo nusikaltimo detalių „dėlionę“, – sako profesorė Snieguolė Matulienė, MRU studentams dėstanti kriminalistiką. „Teorinių žinių bazė ir praktiniai įgūdžiai, kurių siekiame patyriminio mokymosi metu, tėra viena medalio pusė žengiant teisininko karjeros keliu, nes tiek pat svarbus yra gebėjimas raštu ir žodžiu komunikuoti, pristatyti save pasauliui ir kurti aplink save bendruomenes žmonių, kurių rekomendacijos bus iškalbingesnės negu tūkstančiai žodžių“, – teigia buvęs teisingumo ministro patarėjas, MRU dėstytojas dr. Juozas Valčiukas. Teisininkas ateityje neatmeta politiko teisės ir teisingumo sistemos arba švietimo srityje, diplomato ar teisėjo kelio, kas visuomet, pasak. J. Valčiuko, jo gyvenime būtų derinama su mokslinių knygų rašymu lyginamosios teisės srityje.

„Politika per daug svarbi, kad ją galėtume patikėti neturintiems gilesnio suvokimo apie valstybės valdymą. Vienaip ar kitaip dalyvaujantys valstybės valdyme turi turėti žinias, gebėjimą matyti giliau, suvokti visuomenėje vykstančius procesus bei ieškoti nestandartinių sprendimų problemoms spręsti “, – pabrėžia politologė, MRU Politikos ir vadybos lektorė Rima Urbonaitė. Tad politikos mokslų studijos nėra skirtos tik norintiems tapti politikais: galima sėkmingai siekti karjeros valstybės tarnyboje, žurnalistikoje, dirbti nevyriausybinėse ar tarptautinėse organizacijose, kurti savo verslą. Kriminalistika – gyvenimo būdas „Kai tenka bendrauti su moksleiviais, visada primenu, kad renkantis tinkamas studijas, reikėtų ieškoti ne universiteto, o konkrečios studijų programos – ir tada pasigilinti į jos turinį“, – svajojantiems apie nusikalstamų veikų tyrėjo, kriminalisto karjerą pabrėžė profesorė S. Matulienė. Teorinių ir praktinių specialybės žinių galima įgyti pasirinkus Teisės ir kriminalistikos, Teisės ir ikiteisminio proceso programas arba klasikines Teisės studijas. Tačiau – geru kriminalistu tampama ne išsyk. Ši profesija drauge yra ir gyvenimo būdas; nuolat, visą gyvenimą teks gilinti savo žinias ir tobulinti įgūdžius.

„Dažnai kalbama, kiek dar yra neatskleistų nusikaltimų – o aš mėgstu sakyti, kad tai tik laikinai neatskleisti nusikaltimai. Nes mokslo pažanga itin sparti, ir jei šiandien dar kažko nežinai – tai papildęs žinias, pasitelkęs naujausias technologijas, rytoj tikrai įdėsi paskutinę nusikaltimo atskleidimo dėlionės detalę ir pasakysi – vis tiek aš jį ištyriau“, – šypteli profesorė. Kokių savybių reikia kriminalisto darbe? Pasak S. Matulienės, beribio kūrybingumo, gilaus teisingumo siekio ir gebėjimo būti savikritiškam bei priimti kritiką. Nes kaip surinksi nusikaltimo pėdsakus, pritrūkęs priemonių? Ką darysi, jei išsikraus reikalingo aparato baterija – ar dings elektra? Kaip elgsiesi rinkdamas įkalčius konfliktinėje situacijoje? Šito MRU mokomi būsimi tyrėjai: šalia konkrečių specialybės žinių, jie mokosi valdyti bei spręsti konfliktus, įgyja kitų psichologinių žinių. Teisės ir kriminalistikos programa MRU vykdo Vilniuje, o Teisės ir ikiteisminio proceso studijų programą - Kaune.

Teisės studijos tęsiasi ir už universiteto ribų
„Nuo pat pirmų studijų dienų studentas įsitraukia į kūrybišką studijų procesą, kuris apima užsiėmimus universitete, patyriminį mokymąsi kartu su profesionalais valstybės institucijose, mėnesio ar savaitės praktikas, neformalias diskusijas su patyrusiais teisininkais, kurios popietėmis vyksta įvairiose miesto erdvėse (Rotušės rūsiuose, Lukiškių kalėjime, kavinėse, Konstituciniame Teisme ir pan.), mentorystės programą, teisininko dirbtuves, organizuojamas Lietuvos pilyse, kuriose „šlifuojama“ studento tvirta it pilis teisinė argumentacija. Tokiu keliu einant ugdoma profesionali ir kūrybinga teisininko asmenybė“, – įžvalgomis pasidalijo teisininkas dr. J. Valčiukas. Geram teisininkui, pasak pašnekovo, privalu sugebėti pasakyti argumentuotą ir įtaigią viešąją kalbą, perprasti teisės ir technologijų dermės reikšmę, nuolat megzti kontaktus tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu – plėsti savo asmenines bendruomenes, kurios narių rekomendacijos žodis lydėtų teisės studentą karjeros keliu.
Šių žinių ir įgūdžių suteikia MRU teisės studijos, kurios nesibaigia universiteto pastatu. Studijos, kurių metu, kasdien dirbant universitete ir už jo ribų – gyvenant universitetu, kryptingai einama teisininko karjeros keliu, kuris atveria klasikinių teisininko profesijų, ministro ar ambasadoriaus, mokslininko ar dėstytojo, darbo Lietuvoje ar tarptautinėje arenoje pasirinkimų aibę.

Valstybės valdyme vis labiau trūksta tikrų profesionalų

Kai šalies žiniasklaida nuolat aptaria politikų sukeltus skandalus, kai vos priimami ir jau skubiai lopomi įvairūs įstatymai, o jų įgyvendinimas neretai stringa – akivaizdu, kad šiandien turime kur augti, o valstybę kuriančių profesionalų tikrai trūksta. „Valstybė – sudėtingas mechanizmas. Nesuvokiant, kaip ji gali ir turi būti valdoma, kaip veikia visa politinė sistema, kas ją sudaro, kaip formuojama ir įgyvendinama politika, tikėtis kokybės vargu ar įmanoma“, – sako MRU Politikos ir vadybos lektorė Rima Urbonaitė. MRU Viešosios politikos ir vadybos studijos ir skirtos rengti profesionalus, kurie dirbdami skirtingose sferose (politikoje, valstybės tarnyboje, visuomeninėse organizacijose, žiniasklaidoje ir t.t.) prisidėtų kuriant pažangią valstybę. Politikos mokslų studijų metu įgyjamos žinios ir kompetencijos, kurios kuria asmenybę, galinančią spręsti sudėtingas problemas bei turėti įtaką valstybėje vykstantiems procesams. Tad šios programos studentai galėtų tapti tais, kurie savo plačiu akiračiu, žiniomis, įgūdžiais labiausiai stiprins ateities valstybę ir prisidės prie brandžios, kūrybingos pilietinės visuomenės kūrimo ateityje.