Pasak jo, jei neturi kišenėje bakalauro ar magistro diplomo, vadinasi tu kaip ir nieko gyvenime nepasiekei, nors gyvenimo realybė yra kitokia. Amato išmokę ir jį gerai įvaldęs žmonės yra taip pat reikalingi bei gerbiami, kaip ir gabūs chirurgai ar advokatai, o savo pajamomis bei galimybėmis susikurti sau gerbūvį nenusileidžia pastariesiems. „Man keista ir skaudu, kai jauniems žmonėms renkantis savo gyvenimo kelią jų tėvai ne tik neįsiklauso į savo atžalų norus, nepataria, nepadrąsina jų siekti savo svajonės, o tiesiog prievartauja rinktis aukštąjį mokslą“, – nusivylimą išreiškė aukščiausią kvalifikacinę eksperto kategoriją įgijęs ir jau šešiolika metų socialiniu pedagogu profesinio mokymo centre TECHIN dirbantis T. Morkūnas.
Ilgametę socialinio konsultavimo ir elgesio prevencijos patirtį turintis, su tarptautine praktika šioje srityje gerai susipažinęs T.Morkūnas sako, kad per pastaruosius 10–15 metų profesinis mokymas Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai, tačiau anksčiau apie šį mokymą dar sovietmečiu susiformavusi nuomonė bei stereotipai yra gajūs ir šiandien ir kelia nerimą profesijos mokytis norinčių vaikų tėvams.„Negaliu pasakyti, kodėl profesinį mokymą dar lydi neigiama nuostata. Pripažinkime, anksčiau profesinės mokyklos iš tiesų buvo masinio rengimo įstaigos, į kurias buvo nukreipiami ir prastos reputacijos, ir silpnų gabumų mokiniai. Dabar padėtis kitokia. Patys profesinės mokyklos mokiniai tikrai nesijaučia „antrarūšiais“, todėl manau, kad profesinį mokymą vis dar lydintis neigiamas šleifas tėra tik vyresnio amžiaus žmonių patirčių atspindys.
