Būtent todėl šiandien vis labiau reikalingi specialistai, kurie supranta ne tik statybos procesų ypatumus, bet ir technologinius niuansus, energijos vartojimo ir taupymo poreikius. Tokie specialistai rengiami Vilniaus kolegijos Statybos fakultete – čia siūloma unikali studijų programa Pastatų priežiūros valdymas!

Svarbu ir tai, kad ši programa nėra vien apie techninius dalykus. Studijų metu ugdomos ir vadybinės kompetencijos – studentai mokosi planuoti procesus, organizuoti darbus, priimti sprendimus, dirbti komandoje bei bendrauti su klientais, gyventojais ir įvairių sričių specialistais. Prižiūrint ir administruojant pastatus, organizuojant įvairius darbus, labai svarbūs komunikaciniai gebėjimai ir įgūdžiai, nes dažnai tenka ne tik spręsti technines problemas, bet ir aiškiai jas paaiškinti gyventojams, koordinuoti darbus ar valdyti komandas.

Kodėl tai aktualu būtent dabar?

Visais laikais – pirmiausia žmogui buvo svarbu pasirūpinti gyvenamuoju būstu ir tik vėliau projektuoti ir statyti visuomeninės bei kitos paskirties statybos objektus. Tad kiek bežiūrėtume nuo pirmų būstų iki šiuolaikinių modernių erdvių, žmogaus gyvenimas yra pastatuose ir tarp jų! Statiniai yra neišvengiama kiekvieno miesto ir jame gyvenančio žmogaus aplinkos dalis. Tad nieko keisto, kad dabar Lietuvos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota daugiau nei 2 milijonai atskirų pastatų ir įvairių statinių. Iš šio skaičiaus gyvenamieji pastatai – individualūs namai, sodo nameliai ir daugiabučiai – sudaro daugiau nei 1 milijoną vienetų. Didelė jų dalis statyti prieš kelis dešimtmečius, todėl jiems reikia nuolatinės priežiūros, o naujai statytiems – išmanaus valdymo ir protingo administravimo.

Statybos sektoriaus ekspertai pastebi, kad dokumentuose tiek projektai, tiek jų priežiūros ar administravimo sprendiniai dažnai atrodo idealiai, tačiau realybėje kai kurie gedimai lieka nepastebėti iki rimtos avarijos. Kitaip tariant, apie problemas prisimenama tik tada, kai bute atsiranda pelėsis, smarkiai išauga šildymo sąskaitos, trūksta vamzdis ar sugenda liftas.

VIKO Statybos fakulteto dėstytojas V. Ravnialičevas pabrėžia, kad dažnai didžiausia tinkamos priežiūros nauda yra būtent „neįvykusi problema“. Kitaip tariant – neužlietas butas, nesprogęs vamzdis, nesugedęs liftas ar nereikalingas brangus avarinis remontas. Nors žmonės dažnai pastebi tik gedimus, profesionali priežiūra leidžia daugelio jų apskritai išvengti. O tinkama pastatų priežiūra gali labai realiai sumažinti išlaidas gyventojams ir pastatų administratoriams. Pavyzdžiui, išmanus šildymo valdymas mažina energijos švaistymą; balansavimo sistemos sumažina perkaitinimą; LED apšvietimas ir judesio davikliai mažina bendrų erdvių elektros sąnaudas; nuotėkių sensoriai apsaugo nuo brangių avarijų; energijos monitoringas leidžia matyti, kur „dingsta“ pinigai. 

O ką iš tikrųjų veikia pastatų priežiūros specialistas?

Jei įsivaizduoji, kad pastatų priežiūros specialisto darbas apsiriboja tik remontais ir įrankių dėže – nustebsi, kiek daug technologijų, analizės ir sprendimų slypi už šios profesijos. Modernūs pastatai tampa išmanūs, todėl specialistai dirba su technologijomis, duomenų sistemomis ir energijos valdymu. Jie analizuoja, kur pastatas praranda šilumą, stebi išmanias šildymo sistemas, naudoja sensorius, kurie aptinka vandens nuotėkius, padeda mažinti elektros sąnaudas, rūpinasi gyventojų komfortu ir saugumu. Iš esmės tai profesionalas, kuris užtikrina, kad pastatas „veiktų“ taip, kaip turi „veikti“, kad gyventojai (ir darbuotojai) gyventų taip, lyg viskas vyksta taip kaip turi vykti, nes apie viską pagalvota iš anksto.

Technologijos + vadyba = ateities profesija

Šiandien vis daugiau pastatų tampa panašūs į išmanius „organizmus“. Automatinis šildymas, energijos monitoringas, judesio davikliai, išmaniosios sistemos – visa tai jau tampa kasdienybe. Todėl šios srities specialistams reikia ne tik turėti bendrastatybinių žinių, bet ir gebėti dirbti su technologijomis, duomenimis bei žmonėmis. Gebėjimas organizuoti procesus, komunikuoti ir greitai spręsti problemas tampa ne mažiau svarbus nei techninės žinios. Ši profesinė sritis gali būti daug įdomesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – pastatų priežiūros specialistas veikia tarp savotiškos „magijos“, prognozių ir realybės, kaip dirigentas, siekiantis, kad orkestras „grotų“ sklandžiai.

Studijos tiems, kurie nori praktikos ir realių įgūdžių

Vilniaus kolegijos Statybos fakulteto Pastatų priežiūros valdymo studijų programoje studentai nestudijuoja vien teorinės medžiagos. Jie susipažįsta su realiomis pastatų problemomis, analizuoja technologinius sprendimus, mokosi vertinti pastatų būklę, valdyti priežiūros procesus bei dirbti komandoje. Tai studijos tiems, kurie nori suprasti, kaip veikia tikras miestas, tikri pastatai ir kaip technologijos keičia ne tik mūsų aplinką, bet ir tai, kur mes gyvename ir dirbame.

Pastatų priežiūros valdymo specialistai itin paklausūs pastatų administravimo įmonėse, NT sektoriuje, savivaldybėse, statybos įmonėse, energetikos srityje. Šių specialistų poreikis darbo rinkoje yra nuolat augantis, tai įrodo vis didėjantis pastatų skaičius Lietuvoje bei kartu augantys gyventojų lūkesčiai – visi nori mažesnių šildymo sąskaitų, komforto, saugesnės ir gamtai draugiškesnės gyvenamosios ir darbo aplinkos, todėl vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, energiniam efektyvumui ir klimato kaitos mažinimui. Ir svarbiausia – tai profesija, kuri ateityje tik dar labiau taps technologiškai pažangi ir išplėtota – specialistas ne tik galės pasitelkti skenerius, lazerius, vaizdo kameras bei dronus, kiaurai per sienas matyti ir vertinti situaciją, net neišeidamas iš darbo vietos ar būdamas kitur sužinoti, kas vyksta ir kodėl viename ar kitame pastate ar jo segmente.

Galbūt po kelių metų būtent tu būsi tas žmogus, kuris užtikrins pastatų išmanumą, saugumą ir efektyvumą.