Kai ieškome pašnekovų pasakojimams apie mūsų studentus ir alumnus, visuomet dairomės žmonių, kurių kelias į studijas buvo išskirtinis. Jolantos Timukaitės iš Biržų rajono istorija – būtent tokia. Prašymą ištęstinėms Informacijos valdymo studijoms jai padėjo užpildyti, dokumentus per elektroninę sistemą pateikti, o rugsėjo 1-ąją į Šiaulių valstybinę kolegiją atlydėjo... sūnus Evaldas. Taip prasidėjo ketverius metus trukusi studentiška kelionė, šiemet pasibaigusi profesinio bakalauro diplomu.

Sūnus studijas baigė, mama pradėjo 

Jolanta pasakoja, kad visų nuopelnų dėl savo sprendimo studijuoti sūnui vis dėlto nepriskirtų.

„Iš tiesų padrąsino Evaldas, bet mūsų abiejų studijų priešistorė prasidėjo dar anksčiau. Informacijos valdymo studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje pirmasis baigė būtent Evaldas. Studijuoti jį paskatino Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, kur jis tuomet dirbo, direktorė Vilmantė Vorienė. Tuo metu viename bibliotekos struktūrinių padalinių (filialų) pradėjau dirbti ir aš. Kai Evaldas baigė studijas, direktorė paragino stoti ir mane. Paklausiau“, – šypsosi pašnekovė.

Kadangi tai buvo pirmosios Jolantos studijos, ji įstojo į valstybės finansuojamą vietą. Kelias iki jų nebuvo trumpas. Šešiolikos susilaukusi sūnaus, Jolanta buvo baigusi tik dešimt klasių.

„Gyvenome kaime, turėjome ūkį, reikėjo juo rūpintis, slaugyti mamytę...“ – prisimena ji. Į profesinės mokyklos suolą grįžo tik po trylikos metų, o dar po trylikos tapo Šiaulių valstybinės kolegijos studente.

Nedrąsios buvo pirmos jos studijų dienos, kaip dabar pati prisimena, nors rugsėjo 1-osios šventė prasidėjo kurioziška situacija.

„Aš stoviu, ir Evaldas stovi. Visi klausia jo, ką čia veikia – gal ir vėl studijuos. Galvojo, kad čia aš jį atlydėjau“, – juokiasi Jolanta.

Pirmąją studijų savaitę sūnus atvežė į paskaitas, o savaitės pabaigoje parvežė savaitgaliui namo į Nemunėlio Radviliškį (Biržų raj.).

„Pamenu, po savaitgalio važiuojant į kolegiją verkiau – tokios sunkios tos studijos iš pradžių atrodė. Dabar su viena iš kurso draugių linksmai prisimename, kad pirmą paskaitų savaitę pirmą kartą pavalgyti nuėjome tik ketvirtadienio pietų“, – neslepia Jolanta.

Didžiausią iššūkį studijų pradžioje kėlė informacijos gausa ir nepasitikėjimas savimi:

„Po ilgos pertraukos po profesinės mokyklos labai nepasitikėjau savimi. Tuo metu atrodė, kad visi kiti žino daugiau, supranta greičiau ir yra pranašesni už mane. Net abejojau, ar čia apskritai mano vieta. Bet susipažinome su grupiokėmis ir supratau, kad visos jaučiamės panašiai – vienos daugiau moka, kitos mažiau. Susibičiuliavome. Labai padėjo ir artimųjų palaikymas.“

Sunkumus įveikti padėjo ir sūnus.

„Evaldas turbūt labiausiai padėjo tuo, kad nepalaikė mano abejonių. Tokia jau esu – visuomet tikiuosi blogiausio. Net likus kelioms dienoms iki baigiamojo darbo gynimo vis nerimavau, kaip seksis“, – prisipažįsta Jolanta.

Kai abejonės užleidžia vietą pasitikėjimui

Paklausta, kas studijų metais nustebino labiausiai, Jolanta nė akimirkos nesudvejoja:

„Tikrai negalvojau, kad bus tokia šeimyniška atmosfera. Ir grupė, ir dėstytojai – visi labai draugiški. Nejaučiau jokio barjero – čia yra dėstytojas, o čia – studentas.“

Pradėjusi studijuoti Jolanta drąsiai įvaldė iki tol bauginusias informacines technologijas: 

„Žinojau, kas yra kompiuteris, bet, kaip dabar juokiamės su sūnumi, po pirmojo semestro, kai reikėjo rengti rašto darbus, dar nemokėjau net puslapių sunumeruoti. Dabar moku ne tik tai, bet ir daug daugiau. Tie patys straipsniai, mokslinė literatūra, su kuria iki tol neteko susidurti, dabar žinau, kur ko ieškoti ir kitiems galiu patarti“.

Studijuodama Jolanta dirbo bibliotekininke dviejuose Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos struktūriniuose padaliniuose (filialuose). Baigiant studijas jai atsivėrė galimybė pradėti dirbti viešojoje  bibliotekoje, Bibliotekininkystės ir informacijos išteklių skyriuje.

„Gavau savo svajonių darbą“, – džiaugiasi pašnekovė.

Šiandien jame gali pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Ji nuoširdžiai dėkoja bibliotekos direktorei už palaikymą. Pasak Jolantos, studijuojantiems ištęstinėse studijose itin svarbus darbdavio supratingumas: galimybė išvykti į paskaitas, atlikti praktiką ir pasinaudoti mokymosi atostogomis dažnai tampa vienu svarbiausių studijų sėkmės veiksnių.

Birželio pabaigoje kartu su beveik 400 Šiaulių valstybinės kolegijos absolventų centrinėje Šiaulių miesto aikštėje vykusios šventės metu aukštojo mokslo diplomą atsiėmusi Jolanta iki šiol gyvena patirtomis emocijomis:

„Studijuoti pradėjau tikrai nesiekdama kažkam kažko įrodyti. Bet baigus studijas tas jausmas vis tiek aplankė – niekas nebegalės pasakyti, kad jauna tapusi mama nieko nebaigiau. Tikrai didžiuojuosi savimi. Be to, įgytas diplomas dabar suteikia ir daugiau profesinių galimybių. Kai mane laikinai priėmė dirbti į biblioteką, užteko vidurinio išsilavinimo ir profesijos, o dabar tokioms pareigoms jau reikia diplomo. Labai laiku baigiau studijas.“

Tiems, kurie svarsto apie studijas, bet vis dar abejoja, Jolanta pirmiausia linki išdrįsti:

„Šiandien yra tiek galimybių – galima pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, rinktis nuolatines ar ištęstines studijas, o kiek įvairių programų... Svarbiausia – nebijoti ir susirasti savo svajonių studijas“.

Ar rekomenduotų studijas būtent Šiaulių valstybinėje kolegijoje?

„Tikrai rekomenduočiau. Čia visi kaip šeima – padės, patars. Studentai draugiški, dėstytojai geranoriški. Labai daug palaikymo sulaukiau ir studijuodama, ir rašydama baigiamąjį darbą“, – sako Jolanta.

Kalbino Marina Visockienė

Vyksta studentų priėmimas! Dokumentai teikiami iki liepos 23 dienos! Stojančiuosius į ŠVK konsultuojame telefonais +370 615 97 114, +370 615 97 115,  +370 41 52 50 51, el. paštu priemimas@svako.lt arba Kolegijos centriniuose rūmuose (Aušros al. 40, 212 kab., Šiauliai).