Išties, kraštovaizdžio architekto kelias prasideda nuo gebėjimo pastebėti: kaip keičiasi erdvė, kai į ją žvelgi iš kitos vietos arba kitu metų laiku, skirtingomis oro sąlygomis? Ką apie kraštovaizdį pasakoja augalai, reljefas, vėjas ar garsai? Kodėl vienoje vietoje jaučiamės jaukiai ir norime sustoti, o kitur greičiau praeiti?

Į šiuos klausimus VILNIUS TECH Kraštovaizdžio architektūros studentai ieško atsakymų jau pirmomis studijų dienomis. Kelių dienų išvyka į Kuršių neriją yra tapusi tradicija – pirmąja praktine pažintimi su kraštovaizdžiu – jo gamtiniais procesais, žmogaus poveikiu, architektūra ir pačia būsima profesija.

Vietoj auditorijų – kopos

Kraštovaizdžio architektūros pirmakursiai lankėsi Mirusiose bei Parnidžio kopose ir Grobšto draustinyje, plaukė laivu Kuršių mariomis, klausėsi įvairių pranešimų ir susipažino su skirtingais specialistais. Tokia programa pirmomis studijų dienomis sužadina motyvaciją ir atveria skrynią lobių, apie kuriuos mokyklos suole gal nė nesusimąstome.

„Mirusiose kopose pirmą kartą susipažinau su kopų reljefu, ten klestinčiais augalais ir gyvūnais. Sužinojau, kaip kopos gali judėti, kuo skiriasi pilkosios ir baltosios kopos“, – įspūdžiais dalijasi Emilija.

Į pažintinę kelionę studentai vyko kartu su Kraštovaizdžio architektūros studijų programos komiteto pirmininku prof. dr. Gintaru Stauskiu. Jis dalijosi savo žiniomis ne tik apie kraštovaizdį, profesijos specifiką, bet ir pasakojo apie universitetą, savo gyvenimo patirtį, o studentams parengtos užduotys kvietė pažvelgti giliau.

Kraštovaizdį galima „pamatyti“ ir užsimerkus?

Kraštovaizdžio multisensorinio suvokimo ir gamtos sistemų-bionikos analizės – pirmosios studentų užduotys. Garsai, kvapai, paviršių lytėjimas, temperatūros, vėjo ir kiti pojūčiai taip pat kuria mūsų santykį su vieta ir turi būti respektuojami formuojant aplinką.

Emilija pasakoja, kad Grobšto draustinis paliko giliausią įspūdį: „Labiausiai įsiminė galimybė vaikščioti po kopas be batų ir mėgautis nuostabiais vaizdais. Jaučiau atsiribojimą nuo pasaulio, o užsimerkus ir girdint tik stiprų vėją atrodė, kad esu visiškai viena.

Man tai buvo labai ramus ir malonus jausmas. Pagalvojau, kad tokius pojūčius būtų galima panaudoti ir projektuose – perteikti patirtą ramybės ir atsiribojimo jausmą“.

Žmogaus ir gamtos dermė

Kuršių nerija yra išskirtinė vieta studentams mokytis ir pažinti. Čia gamtinį kraštovaizdį nuolat papildo žmogaus kuriami elementai, o sprendimai dėl naujų objektų turi būti priimami jautriai atsižvelgiant į teritorijų, erdvių vertes.

Apie tai studentai išgirdo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjos Nijolės Piekienės paskaitoje „Kuršių nerijos kraštovaizdis ir pastatai“. Ji padėjo geriau suprasti, kaip Kuršių nerijoje dera gamta ir architektūra bei kokių principų ir taisyklių reikia laikytis planuojant ar projektuojant.

Pažintis su profesionalais nuo pirmų dienų

Studentai taip pat dalyvavo architekto A. Zavišos fondo ir Lietuvos architektų sąjungos „Geriausias 2025 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ apdovanojimuose. Čia jie galėjo iš arti pamatyti, kokius projektus rengia specialistai ir išgirsti jų pranešimus.

„Buvo įdomu pabūti vienoje vietoje su kraštovaizdžio architektūros ir architektūros profesionalais. Tokie renginiai yra naudingi ne tik dėl žinių, bet ir dėl galimybės susipažinti su įvairiais žmonėmis bei ateityje rasti praktikos vietą“, – džiaugiasi pirmakursė.

Po kelių dienų Kuršių nerijoje studentai į Vilnių sugrįžo ne tik su naujomis žiniomis. Emilija Kraštovaizdžio architektūros studijas pradėjo kupina entuziazmo: „po tokių kelionių atsiranda daugiau idėjų ir įkvėpimo. Taip pat ši išvyka labai padėjo įsitraukti į naujų mokslo metų pradžią, nes studijas pradėjome tokioje įdomioje vietoje kaip Kuršių nerija“.

Kviečiame ir Jus patyrinėti rudenišką Lietuvos kraštovaizdį ir pabandyti ne tik pamatyti, bet ir pajusti, suprasti mus supančią aplinką.

Tekstą parengė Agnė Vėtė