Mes, Lietuvos mokinių parlamentas (toliau LMP), sutinkame, kad vienas svarbiausių naujojo Lietuvos Respublikos Seimo ir šalies Vyriausybės uždavinių – įgyvendinti ryžtingą ir apgalvotą aukštojo mokslo reformą, kuri yra būtina norint įveikti šioje srityje susidariusią krizę. Tačiau atidžiai išnagrinėję penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos moksleiviams aktualias vietas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto lyginamąjį variantą ir po diskusijų su Švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi ir jo patarėju Gytautu Damijonaičiu, reiškiame abejones dėl kai kurių išreikštų pasiūlymų bei idėjų.
1. LMP pasisako prieš Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2009 m. sausio 5 d. sudarytos darbo grupės finansavimui pagal studijų krepšelį ketinimą įvesti ketveriems studijų metams pastovius krepšelius. Darbo grupės atstovai teigia, kad dažnas studijų krepšelių keitimas skatintų studentų konkurenciją dėl krepšelių, kuri iškreiptų dėstytojo ir studento santykius. LMP su tuo sutinka, tačiau mano, kad konkurencija tarp studentų yra teigiamas reiškinys, nes ji skatintų atsakingiau žvelgti į aukštąjį mokslą, padidintų studentų motyvaciją mokytis. Mes siūlome studijų krepšelį keisti kas vienerius metus (po valstybinių egzaminų(VE) išlaikymo studentas vienerius studijų Lietuvos aukštojoje mokykloje metus turi krepšelį arba neturi,
atsižvelgiant į VE išlaikymo balus. Po vienerių studijavimo metų būtų peržvelgiami jo mokymosi pasiekimai. Jei balai atitinka gerai besimokančiojo sąvoką, tada krepšelis pratęsiamas, jei ne - panaikinamas).
2. LMP yra įsitikinęs, kad yra privaloma keisti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarką. Siūlome pasitelkti stojimo į Didžiosios Britanijos universitetus pavyzdį ir pritaikyti jį stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Manome, kad Valstybinio egzamino rezultatai turėtų būti tik vienas iš kriterijų stojant į aukštąją mokyklą. Stojantysis į Lietuvos aukštąją mokyklą turėtų:
1) užpildyti specialią stojimo anketą;
2) parašyti esė apie save, kurioje atsispindėtų rašančiojo asmenybė, laimėjimai, patirtis ir motyvacija stojant į
pasirinktą specialybę;
3) pateikti 11-os ir 12-os vidurinių mokyklų klasių ar 3-ios ir 4-os gimnazijų klasių metinius pažymius;
4) atvykti į pokalbį su universiteto priėmimo komisija, jeigu stojantysis atitinka universiteto iškeltus reikalavimus
ir to pageidauja pats universitetas.
Tokia sistema skatintų moksleivius papildomai tobulėti: dalyvauti popamokinėje veikloje, nevyriausybinių organizacijų veikloje, konkursuose ir olimpiadose, neakivaizdinėse mokyklose, lavinti savo asmenybės bruožus, nuosekliai mokytis ir kaupti įvairiapusę patirtį prieš studijuojant pasirinktą specialybę. LMP mano, kad moksleivio motyvacija ir asmenybės bruožai stojant į pasirinktą specialybę yra būtini, kadangi nuo motyvacijos ir asmenybės bruožų tiesiogiai priklauso studento mokymosi kokybė bei baigusio specialisto darbo kokybė ir pasiekimai - tai naudinga valstybei ir jos žmonėms. Tokia sistema būtų naudinga ir universitetams, kadangi jie galėtų pasirinkti stipriausius kandidatus, kurie tiesiogiai keltų bendrą universiteto lygį ir garsintų universitetą, pasiekę karjeros aukštumų dirbdami pagal savo pasirinktą specialybę. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo I-ojo skyriaus 8-ame straipsnyje yra teigiama, kad vienas iš universiteto tikslų yra: “1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį mokslo ir technologijų lygį, atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, kūrybingą ir verslią asmenybę, kurti švietimui ir mokslui imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;“. LMP yra įsitikinęs, kad norint kuo efektyviau vykdyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme iškeltą tikslą ugdyti visapusiškai išsilavinusią, kūrybingą ir verslią asmenybę, kurti švietimui ir mokslui imlią visuomenę yra privaloma į universitetus priimant moksleivius naudoti mūsų siūlomą priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Tikime, kad Aukštojo mokslo reformos (AMR) rezultatai bei kokybė priklauso ne tik nuo finansavimo, tačiau ir nuo žmogiškųjų išteklių. Pakeista stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarka turėtų būti vienas iš esminių veiksnių, gerinančių Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų kokybę.
3. LMP nepritaria siekiams pradėti AMR, neatlikus išsamaus Lietuvos aukštųjų mokyklų audito, kuris ištirtų potencialą teikti kokybiškas studijas, dabartinio lėšų aukštosioms mokykloms panaudojimo efektyvumą, personalo ir infrastruktūros galimybes, studijuojančiųjų skaičiaus ribą. Manome, kad prieš pradedant AMR, išsamus Lietuvos aukštųjų mokyklų auditas yra privalomas, kadangi tik atlikus auditą galima parašyti tikslią ir konkrečią AMR programą. LMP nuomone, parengiant ir įteisinant AMR negalima skubėti, neatsižvelgiant į visas galimas AMR pasekmes ateityje ir nepateikiant tikslių duomenų bei apskaičiavimų. Taip pat esame įsitikinę, kad auditas yra reikalingas būsimiems studentams, kadangi atsižvelgdami į audito rezultatus jie galėtų objektyviau pasirinkti, kur stoti.
4. LMP nesutinka su Studijų ir mokslo įstatymo projekto lyginamajame variante pateikto 20 straipsnio 3 dalimi:
„Taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka vieną tarybos narį skiria studentų atstovybė...“. Pirma, mes manome, kad aukštosios mokyklos tarybos skaičius neturėtų būti kintantis, t.y. tarybą turėtų sudaryti 11 narių.
Antra, į tarybos sudėtį turėtų įeiti du studentų atstovai, nes studentai turi turėti platesnę autonomiją universitetuose, o jų kompetencija ir vadybiniai sugebėjimai dažnai viršija dėstytojų ar mokslo darbuotojų.
Taip teigiame dėl to, kad studentų atstovybės deleguoti asmenys yra aktyviai dalyvaujantys studentų atstovybių veikloje, jie yra iš arti susipažinę su studentams kylančiomis problemomis.
Taigi vietoj dabar siūlomos formuluotės:
„Taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka vieną tarybos narį skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija); du arba, jei tarybą sudaro 11 narių, tris narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai; vieną – administracija ir kiti darbuotojai. Kitus penkis arba, jei tarybą sudaro 11 narių, šešis narius siūlo juridiniai ir fiziniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, – šiuos tarybos narius paskiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs aukštosios mokyklos tarybos nuomonę. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.“
Pritariame LSAS siūlymui: „Taryba sudaroma iš 11 narių. Aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka du kandidatus į tarybos narius deleguoja studentų atstovybė, jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija); du – dėstytojai ir mokslo darbuotojai; vieną – administracija ir kiti darbuotojai; vieną tarybos narį skiria švietimo ir mokslo ministras. Kitus penkis narius siūlo profesinės sąjungos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, susiję su mokslo ir studijų veikla, iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, – šiuos tarybos narius skiria Aukštojo mokslo taryba. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras."
5. LMP pritaria nuostatai, kad pašalinti iš universiteto ar nutraukę studijas savo noru studentai privalėtų gražinti pinigus už mokslą valstybei. Tačiau nesutinkame, kad pinigus už studijas turėtų gražinti studentai, nusprendę tęsti studijas užsienyje, kadangi Lietuvos siūlomas aukštasis mokslas nepateisino jų lūkesčių.
Manome, kad studentams turėtų būti užtikrinta teisė siekti geresnės kokybės studijų, nevaržant šios laisvės finansiniais sumetimais. LMP siūlo tokius atvejus įtraukti į poįstatyminius aktus.
6. LMP yra susirūpinęs dėl dabartinių pilietiškumo pamokų tikslingumo bei naudos. Manome, kad siekiant ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime, pilietiškumo pamokas reikia reformuoti.
Kaip opiausią problemą LMP įžvelgia labai nelygų praktinių ir teorinių žinių įsisavinimą. Darome prielaidą, kad pilietinės pamokos ir toliau nebus naudingos, jeigu nebus skiriama reikalingo dėmesio praktinėms žinioms ir jų pritaikymui. Todėl manome, kad naujovės pilietiškumo ugdymo pamokose yra būtinos. Pvz.:
1. Organizuojamos atviros diskusijos su aktyviai visuomenės veikloje dalyvaujančiais žmonėmis, kompetentingais pasidalinti savo žiniomis su mokiniais apie visuomenės procesus, idėjų realizavimo būdus.
2. Dėstomi esminiai principai, kaip rašyti bei teikti pozicijas, viešus laiškus, rezoliucijas, etc., norint išsakyti savo nuomonę viešai aktualiu klausimu.
3. Didinamas vizualinių priemonių skaičius.
4. Atliekamos įvairių LR valdžios įstaigų, LR seimo darbo simuliacijos norint, kad mokiniai galėtų susidaryti aiškią nuomonę apie LR valdžios institucijų darbą ir pagrindinius politikos procesus.
5. Į pamokas būtų kviečiami LMP ar kiti kompetentingi mokinių savivaldos atstovai siekiant, kad mokiniai apie pilietiškumą bei jo svarbą galėtų išgirsti iš savo bendraamžių.
6. Skatinami projektiniai klasių darbai, kuriuose mokiniai kurtų simuliacines situacijas skirstydamiesi į komitetus ar darbo grupes ir rengtų įvairias pozicijas jiems aktualiais klausimais, siekiant, kad mokiniai suvoktų nuomonių ir nteresų įvairovę, kaip demokratinėje santvarkoje yra sunku priimti sprendimus, skatinti argumentuotą kritiką ir savikritiką.
7. Organizuoti debatus, diskusijas klasėje politinėmis ar visuomenei svarbiomis temomis, taip skatinant kritišką mastymą.
Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Simonas Stankus
