Egzamino užduotį rasite čia.

Jau skelbiami ir preliminarūs egzamino atsakymai. 

Juos rasite šiame puslapyje. 

Atsakymus paruošė papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ mokytojai Edvard Romanovski ir Darius Paliulionis. 

Dariaus komentaras: 

Buvo keletas sudėtingesnių uždavinių, bet dauguma nelabai sunkūs. Konkrečiai palyginti su ankstesnių metų nėra paprasta, nes šiek tiek pasikeitė egzamino tipas, tačiau sakyčiau, kad šis egzaminas buvo lengvesnis už ankstesnius. Galimai mokiniams daugiau keblumų sukelti galėjo nebent reliatyvumo uždaviniai. Sunkumai kyla dėl reliatyvumo teorijos, nes ji naujai pridėta, tai mokiniams nelabai buvo senesnių uždavinių pasiruošimui. Taip pat reliatyvumo uždaviniuose reikia labai atsargiai žiūrėti, ar kalbama apie judančią ar nejudančią atskaitos sistemas ir kaip jas reikia susieti. Kitose temose kabliukai tradiciniai kaip ir senesnių egzaminų būdavo svyravimo, šviesos, branduolinių reakcijų temose. (Pvz.: kai reikia brėžti svyravimo grafiką, reikia tik vieno periodo, šviesos lūžimo terpių riba brėžinyje yra padėta vertikaliai, o vadovėliuose įprastai piešiama horizontaliai.)

Edvard komentaras: 

Mano nuomone, egzamino užduotys šiais metais buvo panašios į praeitų metų fizikos egzaminų uždavinius. Egzamino struktūra buvo nauja, tačiau patys uždaviniai, uždavinių tipai mažai pakito. Pagrindiniai skirtumai - nauji reliatyvumo uždaviniai, mažiau skaičiavimų ir daugiau teorijos žinojimo ir jos pritaikymo.

Apie fizikos egzamino II dalį - iš mokinių lū-ų: pritrūko laiko, kiek painokos užduotys 

„Kur stoti“ redakciją pasiekė ir abiturientų atsiliepimai apie šį egzaminą. Jame buvo  daug teorijos ir mažai sprendimų. Pasak mokinių, daug kur teko gerai pasukti galvą, kokį atsakymą pateikti, Be to, daugeliui labai kliuvo egzamino trukmė: anksčiau šiam egzaminui buvo skirtos 3 valandos, dabar – tik 2, o užduočių iš viso – net 14 psl. 

Egzamino struktūra

Nacionalinės šveitimo agentūros (NŠA) duomenimis, patikrinimą sudaro 2 dalys. Pirmojoje dalyje abiturientams pateikiama 20 trumpojo atsakymo klausimų, kur reikia įrašyti žodį, skaičių, matavimo vienetą, formulę, trumpą frazę ar pateikti pavyzdžių. 

O antrąją patikrinimo dalį sudaro 4–6 struktūriniai klausimai, iš kurių bent vienas turi būti skirtas tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti. 

Egzamino metu abiturientai maksimaliai gali surinkti 60 taškų, egzamino trukmė – 2 valandos. 

Pagrindinės VBE sesijos metu ir vienuoliktokai, ir dvyliktokai laiko iš viso po 17 egzaminų. 

Pakartotinė egzaminų sesija vienuoliktokams numatyta birželio 25 – liepos 3 dienomis. Tuo metu abiturientams pakartotinė sesija startuos birželio 23 ir tęsis iki liepos 11 dienos. 

NŠA duomenimis, iš viso egzaminus šiais metais laiko per 27 tūkst. dvyliktokų ir panašiai tiek vienuoliktokų.