Studentų Kalėdos: kūryba, technologijos ir iniciatyvos
Universitetuose Kalėdos įgauna kitokį mastelį ir formą. Eglučių įžiebimo šventės VU, KTU, VILNIUS TECH ir kituose universitetuose tampa ne tik simboliniu šventinio laikotarpio startu, bet ir galimybe bendruomenėms susiburti. Tradicinius koncertus ir žaidimų vakarones vis dažniau papildo modernūs sprendimai.
Vienas ryškesnių šių 2025 m. pavyzdžių, kaip jau rašėme, – VILNIUS TECH interaktyvi Kalėdų eglė, „skraidinanti“ bendruomenės sveikinimus. Tokios iniciatyvos rodo, kaip technologijos gali būti integruojamos į šventines tradicijas.
Renginiai, kuriuos kuria patys studentai
Studentų organizacijos ir fakultetai aktyviai inicijuoja kalėdinius koncertus, chorų ir teatrų kolektyvų pasirodymus, teminius vakarėlius. Populiarūs renginiai – kalėdinio megztinio vakarėliai (angl. Ugly Christmas Sweater party) ar šventiniai protmūšiai – tampa neformalia metų pabaigos tradicija.
Tarp universitetų bendruomenių plačiai paplitusi ir „slaptojo Kalėdų senelio“ iniciatyva, kurią papildo tvarumo taisyklės, pavyzdžiui, nustatomas simbolinis dovanų biudžetas, skatinama dovanoti rankų darbo ar patirtį suteikiančias dovanas.
Kalėdos, turinčios socialinę misiją
Svarbi studentų Kalėdų dalis – labdara ir savanorystė. Studentai jungiasi prie „Maisto banko“, „Išsipildymo akcijos“, renka dovanas vaikams, senjorams, karo pabėgėliams, savanoriauja kalėdiniuose renginiuose. Tokios iniciatyvos šventėms suteikia gilesnę prasmę.
Tuo pačiu populiarėja ir tvarios iniciatyvos: dirbtuvės be plastiko, dovanų mainų turgeliai, skaitmeniniai atvirukai vietoje popierinių ir kt.
Bendrabučiuose vėlgi rengiamos bendros vakarienės, dekoravimo konkursai, o kitataučiai studentai kviečiami pristatyti savo šalių Kalėdų tradicijas.
Kalėdos mokyklose: tradicijos, stiprinančios bendruomenę
Lietuvos mokyklose Kalėdos neatsiejamos nuo šventinių renginių. Pradinėse mokyklose ir progimnazijose organizuojami kalėdiniai karnavalai, vaidinimai, koncertai, kuriuose dalyvauja visa bendruomenė – mokiniai, mokytojai ir tėvai. Vyresniųjų klasių mokiniai dažniau renkasi temines iniciatyvas, kurias koordinuoja mokinių tarybos.
Gruodį mokyklose įprasta rengti kalėdinių megztinių dieną, pižamų dieną, raudonos–žalios spalvų dieną, taip pat skirtingų klasių mokiniai varžosi, kurie gražiau papuoš mokyklos erdves. Tokios veiklos kuria lengvą, žaismingą atmosferą ir padeda stiprinti tarpusavio ryšius.
Ne mažiau svarbios ir klasių kalėdinės šventės, kurių metu ruošiami vaidinimai, vaišės, žaidžiami žaidimai, dovanas ruošia „slaptasis Kalėdų senelis“. Šios tradicijos padeda sukurti saugią ir jaukią aplinką, ypač svarbią jauniausių klasių mokiniams.
Gerumo akcijos – svarbi Kalėdų dalis
Be šventinių renginių, daugelyje mokyklų gruodį vyksta labdaros ir gerumo akcijos. Organizuojamos „Gerumo savaitės“, kurių metu renkamas maistas, žaislai, knygos, higienos priemonės. Surinkta parama skiriama vaikų globos namams, senjorams, socialiai pažeidžiamoms šeimoms ar gyvūnų prieglaudoms.
Vis populiaresnė tampa ir atvirlaiškių rašymo iniciatyva – mokiniai kuria rankų darbo sveikinimus vienišiems senjorams ar ligoniams. Tokios veiklos ugdo empatiją, pilietiškumą ir primena, kad Kalėdos – tai ne tik dovanos, bet ir dėmesys.
Eglutės ir adventas: kūryba bei tvarumas
Kalėdinė eglutė išlieka vienu svarbiausių simbolių, tačiau jos forma keičiasi. Vis daugiau mokyklų kuria ekologiškas eglutes iš popieriaus, knygų ar antrinių žaliavų. O vienoje Marijampolės mokykloje „suspindo“ eglutė iš ilgai rinktų „tarnystę“ baigusių rašymo priemonių.
Daugelyje mokyklų aktyviai vyko ir advento veiklos: buvo kuriami advento kalendoriai su gerumo užduotimis, rengiamos kalėdinės dirbtuvėlės, vyko edukacinės pamokos apie mūsų šalies Kūčių ir Kalėdų tradicijas. Tai padeda derinti šventinį džiaugsmą su edukaciniu turiniu.
Bendrosios tendencijos mūsų šalies švietimo įstaigose
Taigi, pastaraisiais metais daugėja tvarumo ir sąmoningumo, stiprėja bendruomeniškumas, auga interaktyvumo ir technologijų vaidmuo, o dėmesys vis dažniau krypsta į gerumą ir prasmingą patirtį, o ne vartojimą.
Moksleiviai ir studentai Kalėdas Lietuvoje kuria savaip – bandydami išsaugoti tradicijas, bet kartu ir suteikdami joms naują turinį. Šios iniciatyvos tampa ne tik šventiniu ritualu, bet ir vertybine patirtimi, ugdančia kūrybiškumą, empatiją ir atsakomybę. Jaunoji karta vis aiškiau parodo, kad svarbiausias didžiųjų metų švenčių komponentas – ne forma, o turinys.
Parengė Rūta Anusevičienė
