Šiandien mokyklose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik žinioms, bet ir mokinių emocinei savijautai. Todėl svarbu suprasti, kokios strategijos realiai padeda pasiruošti kalbėjimo egzaminui ir jaustis užtikrinčiau.

VU Filosofijos fakulteto Psichotraumatologijos centro mokslininkės dr. Austėjos Dumarkaitės, nors stresas dažnai suvokiamas negatyviai, iš tiesų jis turi savo tikslą – įtemptoje situacijoje iš ramios, atpalaiduotos būsenos tampame energingesni, dėmesingesni. Taigi stresas leidžia mums prisitaikyti prie įvairių gyvenimo situacijų – būti įsitraukusiems ir dėmesingiems mums svarbiose situacijose, pavyzdžiui, susitelkti egzamino metu. Kitaip tariant, fizinės ir psichologinės stresą sukeliančios reakcijos yra naudingos ir būtinos.

Kodėl egzaminų metu bijome kalbėti?

Kalbėjimo baimė dažniausiai kyla dėl kelių priežasčių:

  • baimės suklysti ar pasirodyti nepakankamai gerai;
  • vertinimo situacijos (egzaminuotojai, įvertinimai);
  • neaiškios struktūros – nežinojimo, nuo ko pradėti kalbėti;
  • nepakankamos praktikos.

Svarbu suprasti, kad organizmas į tokią situaciją reaguoja natūraliai – padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas, kyla įtampa. Tai nėra silpnumo ženklas – priešingai, tai rodo, kad kūnas mobilizuojasi – sutelkia maksimalias pajėgas.

Kaip baimę paversti sąjungininke?

Vienas efektyviausių būdų įveikti nerimą – pakeisti požiūrį į jį. Vietoje minčių „aš bijau“ verta sąmoningai pasirinkti kitą interpretaciją: „Aš jaudinuosi, nes man svarbu, bet jaudulys padės man susikaupti“.

Be to, pasak A. Dumarkaitės, labai svarbu, kokį vidinį dialogą su savimi palaikome. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar nesame sau per daug kritiški, linkę katastrofizuoti situaciją. Atkreipus dėmesį, galima savęs švelniai perklausti, ar tai tikrai yra vienintelis situacijos matymo būdas, ar įmanomi ir kiti variantai.

Egzaminus laikantiems mokiniams rekomenduojama nuolat kartoti afirmacijas – pozityvius teiginius. Jų nauda netgi yra įrodyta mokslo: Sumažėja streso hormonų lygis. Teigiamos afirmacijos pakeičia nerimastingas mintis ir taip padeda atsipalaiduoti ir nuraminti kūną, pagerėja ir miego kokybė, o miegas – labai svarbus mąstymo aiškumui. 

Keli afirmacijų pavyzdžiai: 

  • „Aš pasiruošęs.“
  • „Galiu kalbėti paprastai ir aiškiai.“
  • „Net jei suklysiu, galiu tęsti.“

Tokie teiginiai padeda ne tik stabilizuoti emocinę būseną, bet ir sumažinti savikritiką. 

Vizualizacija – paprasta, bet galinga praktika

Vizualizacija likus vos kelioms minutėms iki egzamino gali turėti didelę reikšmę. Vizualizacijos metu mokinys mintyse „peržaidžia“ – įsivaizduoja – sėkmingą situaciją: įeina į kabinetą, ramiai pradeda kalbėti, išlaiko akių kontaktą, kalba išsamiai ir nuosekliai, aiškiai užbaigia kalbą. 

Ši technika padeda smegenims „atpažinti“ situaciją, todėl reali situacija tampa mažiau bauginanti.

Kvėpavimas: kaip greitai nusiraminti?

Nerimas pirmiausia pasireiškia kūne, todėl svarbu mokėti jį suvaldyti fiziškai.

Pasak A. Dumarkaitės, daug kam padeda gana paprasti kvėpavimo, įsižeminimo pratimai, kurie leidžia trumpam atsitraukti nuo stresą keliančios situacijos, nusiraminti ir prie jos sugrįžti ramesnės būsenos. 

Praktiniai metodai:

  • lėtas kvėpavimas: per4 sekundes įkvėpti, tada per 6–8 sekundes iškvėpti;
  • pečių ir žandikaulio atpalaidavimas prieš kalbėjimą;
  • stabili sėdėsena išsitiesus, abiem kojomis remiantis į žemę. 

Net ir keli tokie veiksmai gali sumažinti įtampą bei padėti stabilizuoti balsą.

Aiški struktūra – didžiausias saugumo jausmas

Viena dažniausių problemų – nežinojimas, kaip pradėti ar tęsti kalbą (nors pasiruošimui ir skiriama nemažai laiko). Todėl mokiniams būtina įsidėmėti paprastą, bet veiksmingą kalbėjimo. struktūrą.

Universalus modelis:

  • įžanga (tema, pozicija)
  • dėstymas: bent 2–3 argumentai ir pavyzdžiai;
  • išvados. 

Taip pat plačiai taikomas PREP metodas (mintis – priežastis – pavyzdys – apibendrinimas). Įsiminus aiškią schemą, net ir patiriant stresą lengviau kalbėti nuosekliau. 

Frazių, kurios iš tikrųjų gelbsti, arsenalas

Net ir gerai pasiruošus, gali pasitaikyti momentų, kai pritrūksta žodžių. Tokiais atvejais svarbiausia – nedaryti ilgų pauzių. 

Naudingos frazės:

  • lietuvių kalba: „leiskite pagalvoti“ arba „man reikėtų truputį pagalvoti“, „kitaip tariant“, „norėčiau pridurti, kad...“;
  • anglų kalba: „let me think for a moment“, „what I mean is“, „I would like to add that“.

Šios frazės suteikia laiko susidėlioti mintis ir padeda išlaikyti kalbėjimo ritmą.

Taip pat skaitykite: 

Anglų kalbos kalbėjimo egzaminas – visai čia pat: kaip pagerinti rezultatą?

Puikiai susidoroti su stresu padeda praktika

Pasitikėjimas savimi formuojasi per patirtį. Todėl svarbu ne tik mokytis sausos teorijos, bet ir reguliariai praktikuotis. Žinoma, paskutinėmis dienomis ar valandomis prieš egzaminą kalnų nuversti nepavyks, tačiau galite: 

  • pabandyti kalbėti su laikmačiu (bent 2–3 minutes);
  • pabandyti atsakyti į galimas anglų k. egzamino temas;
  • kalbėti porose ar mažose grupėse;
  • pabandyti imituoti realią egzamino situaciją ir pan. 

Kuo labiau situacija pažįstama, tuo mažiau streso ji kelia.

Svarbiausia žinutė prieš egzaminą

Kalbėjimo egzamine nebūtina pasirodyti tobulai: jame vertinamas gebėjimas komunikuoti, reikšti mintis ir argumentuoti.

Todėl svarbiausia prisiminti:

  • kalbėti yra geriau nei kalbėti itin trumpai, lakoniškai arba nekalbėti visai;
  • klaidos nėra nesėkmė;
  • jaudulys gali būti naudingas ir padėti mobilizuoti kūną. 

Kalbėjimo egzaminą traktuokite ne tik kaip išbandymą, bet labiau kaip galimybę parodyti savo gebėjimus ir visas per tuos metus mokykloje sukauptas žinias. 

Esant ant egzaminų slenksčio svarbiausia – tikėti savo galimybėmis. Net ir nedideli pokyčiai mąstyme ar pasiruošimo procese gali turėti didelę įtaką galutiniam rezultatui.