Viskas prasidėjo nuo stovyklos

„Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje, Panevėžio filiale, dirbu jau 18 metų. Turiu ilgametę patirtį – tiek teorinių, tiek praktinių žinių“, – sako Robertas. 

Ši patirtis neliko nepastebėta. Jis dažnai vesdavo edukacijas apie pirmąją pagalbą mokyklose, darželiuose, įvairiose įstaigose. 2021 m. vasarą viena iš tokių edukacijų vaikų vasaros stovykloje tapo lūžio tašku. Ją stebėjusios tuometinio Darbo rinkos ir mokymo centro atstovės pastebėjo jo išskirtinį mokymo stilių, ir netrukus Robertas sulaukė – kaip pats sako – „skambučio su pasiūlymu dirbti paramediko profesijos mokytoju. Ilgai nedvejojęs sutikau.“

Mokytojo darbas gimė iš noro dalytis

Dirbdamas greitosios pagalbos tarnyboje, Robertas aktyviai domėjosi profesijos naujovėmis, dalyvavo paramedikų varžybose Lietuvoje ir užsienyje. Natūraliai atsirado noras savo sukauptas žinias perduoti kitiems. „Tai ir buvo didžiausias paskatinimas pradėti mokyti paramediko profesijos kitus“, – aiškina jis.

Mokytojo darbas jam nebuvo planuota karjera, tačiau greitai tapo sava: tai buvo būdas tęsti savo profesinę misiją – per žmones, kurie dar tik žengia į medicinos sritį.

Pirmosios pamokos – tikras išbandymas

Nors iš šalies atrodė ramus ir pasitikintis savimi, viduje jis jautė visai ką kita. „Nors mokiniams ir atrodydavo, kad esu atsipalaidavęs, juokauju, viduje tikrai jaučiau savotišką jaudulį ir nerimą.“ Po pamokų grįždavo pavargęs – ne nuo fizinio darbo, bet nuo emocinės įtampos. Taip gimė supratimas: mokytojo darbas reikalauja ne mažiau nei darbas greitojoje.

Vienas svarbiausių tikslų – parodyti profesijos reikšmę

Robertas neslepia: vienas didžiausių iššūkių šiame darbe – padėti mokiniams suprasti, kokią atsakomybę jie prisiima.

„Paramediko darbas yra su žmonėmis, mes gelbėjame gyvybes, ir todėl yra labai svarbu puikiai išmanyti savo profesiją, kad nedvejojant galėtume suteikti pagalbą. Nes suklysti negalime – labai dažnai antro šanso pasitaisyti neturime.“

Todėl jo pamokose teorija visada paremta realiais pavyzdžiais, situacijomis iš gyvenimo ir praktiniais iššūkiais.

Mokytojas, kuris pats mokosi

Kasmet Robertas su mokiniais dalyvauja paramedikų varžybose – jos tampa ne tik išbandymu mokiniams, bet ir savotišku veidrodžiu jam pačiam. „Pati didžiausia pamoka man, kaip mokytojui, yra stebėti jų klaidas, tuo pačiu suvokiant ir savo mokymo trūkumus.“

Šios patirtys padeda koreguoti jo mokymo metodus bei ieškoti geresnių būdų perteikti žinias – tai mokytojas, kuris auga kartu su savo mokiniais.

Kuo daugiau darai – tuo labiau įtraukia

Bėgant laikui, Robertas įsitraukė į platesnę mokyklos veiklą: veda pamokas kitų mokyklų mokiniams ir mokytojams, dalyvauja atvirų durų dienose, priima svečius iš Lietuvos ir užsienio. Šiais metais jis įgijo atestuoto profesijos mokytojo kvalifikaciją, o kad tobulėtų dar labiau – įstojo į Panevėžio kolegiją, skubios medicinos pagalbos specialybę.

„Trumpai tariant – kuo daugiau mokau, tuo labiau patinka“.

Didžiausias įvertinimas – buvę mokiniai, tapę kolegomis

Klausiate, kuo mokytojas labiausiai didžiuojasi? Atsakymas yra labai žmogiškas ir tikras: „Labai smagu, kai buvę mokiniai šiuo metu yra mano kolegos.“

Ne vienas jo mokinys, baigęs mokslus, įstojo į aukštąsias mokyklas ir dabar dirba paramediku Lietuvoje. Tai – tikras sunkaus mokytojo darbo rezultatas.

Ar šis darbas skirtas jam? Be abejonės

„Akimirkų, kurios parodytų, kad paramedikų mokytojo darbas skirtas man, buvo labai daug“, – sako Robertas. Kiekvieną kartą matydamas mokinių progresą ir pasiekimus, jis žinojo, jog eina teisingu keliu. 

Žinutė jauniems mokytojams – iš pirmų lūpų

„Svarbiausias patarimas jaunajai mokytojų kartai – niekada nenuleisti rankų. Nors kartais šis darbas atrodys tikrai sunkus ir varginantis, niekada nepasiduokite. Rezultatai pasimato tik po įdėto darbo ir investuoto laiko.“

Panevėžio mokymo centro paramediko profesijos mokytojas Robertas Žilinskas – pavyzdys, kad tikras mokytojas nebūtinai gimsta mokykloje. Kartais mokytoju tampama ne planuotai, bet tada, kai to labiausiai reikia – su patirtimi, atsidavimu ir nuoširdžiu noru padėti augti kitiems.