Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) II kurso kariūnas Gustas Petrošius sunkų kelią renkasi ne tik studijų auditorijose ar pratybų laukuose. Jis priima iššūkius, kurie ugdo žmogų ten, kur svarbi fizinė ištvermė, psichologinis atsparumas ir tvirtos vertybės.
Po pirmojo kurso studijų atostogų Gustas pasidalijo su tėvais idėja, kuri brendo jau kurį laiką, – kopti į Kilimandžaro kalną. Tai buvo ne spontaniška idėja ar siekis „užsidėti varnelę“, o noras išbandyti save ribinėmis sąlygomis, patirti, kaip kūnas ir protas reaguoja tada, kai itin sunku, ir suprasti, kiek iš tiesų turi jėgų.
Kartu su sūnumi šį iššūkį priėmė ir Gusto mama. Iš pradžių ji tik palaikė sūnaus idėją, bet netrukus pasisiūlė kopti kartu. Taip Kilimandžaras tapo ne tik asmeniniu, bet ir bendru šeimos išbandymu, kuriam įveikti prireikė pasitikėjimo, palaikymo ir bendrų vertybių.
Kilimandžaro kalnas – aukščiausia Afrikos viršūnė. Ją įveikiant svarbus ne greitis, o kantrybė ir nuoseklus ėjimas pirmyn („pole pole“). Tai kova su nuovargiu, abejonėmis, aukštikalnių liga, deguonies trūkumu. Čia neįmanoma skubėti – kiekvienas žingsnis reikalauja susikaupimo ir vidinės ramybės.
Pasiruošimas šiai kelionei buvo kryptingas ir sąmoningas. Gustas su mama stiprino ne tik fizinę formą, bet ir psichologinį atsparumą: mokėsi suvaldyti mintis, susidoroti su nuovargiu, nepanikuoti sudėtingose situacijose. Tokios savybės kariūnui reikalingos kasdien ir mokantis LKA, kur ugdomi būsimi lyderiai, gebantys veikti tvyrant įtampai.
Besiruošiant kopimui, kilo ir dar viena svarbi mintis – suteikti šiai kelionei gilesnę prasmę. Taip atsirado iniciatyva „Į viršūnę – už tuos, kurie neturi balso“. Per aukojimo platformą Aukok.lt buvo renkamos lėšos „Gyvūnų gerovės iniciatyvai“ (GGI) – organizacijai, kuri realiais darbais prisideda prie gyvūnų apsaugos Lietuvoje ir prevencijos, kad kuo mažiau augintinių atsidurtų gatvėje dėl smurto ar abejingumo.
Kelionė prasidėjo 2025 m. gruodžio 10 d., o gruodžio 16 d. 6.20 val. Gustas su mama pasiekė savo tikslą – 5 895 metrų aukštį. Jie įkopė į viršūnę, vadinamą „Afrikos stogu“. Aukštyje, kur deguonies kiekis siekia vos apie 49 proc., kiekvienas įkvėpimas reikalavo pastangų, tačiau būtent ten atėjo ramybė, dėkingumas ir aiškus suvokimas, kad visas pasiruošimas turėjo prasmę. Viršūnėje abu keliautojai simboliškai iškėlė Palangos miesto vėliavą, kurią Gustui prieš ekspediciją įteikė Palangos miesto meras, ir LKA II kurso Salaspilio kuopos vėliavą.
Ši patirtis Gustui, kaip jaunam žmogui ir būsimam karininkui, itin reikšminga – ji sustiprino fiziškai ir psichologiškai, ugdė kantrybę, savidiscipliną, atsakomybę, lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius ekstremaliomis sąlygomis.
Kilimandžaras – ne pabaiga, o tik kelio pradžia. Artimiausias Gusto tikslas – 2026 m. rugpjūčio mėnesį įkopti į aukščiausią Italijos Alpių viršūnę – Gran Paradizą (4 061 m). Nors aukščio rekordo šįkart pagerinti nepavyks, kopimas į šią viršūnę techniškai sudėtingas: būtina turėti judėjimo ledynu įgūdžių, gebėti saugiai naudotis alpinizmo įranga, priimti sprendimus sudėtingomis ir dinamiškomis sąlygomis. Tai dar viena galimybė augti ne tik kaip alpinistui, bet ir kaip būsimam karininkui lyderiui.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija didžiuojasi tokiais kariūnais, kurie savo veiksmais įrodo, kad karininko kelias – ne tik profesija, bet ir vertybinis pasirinkimas. Kariūno Gusto Petrošiaus istorija atskleidžia, kad žmogus įveikia ne tik realias, bet ir vidines savo viršūnes.
