Vis tik JAV studijuoti galima ir nemokamai. Tai tvirtina Mindaugas Beliauskas, kuris šiuo metu yra Florida Institute of Technology absolventas.

Norėdamas padėti savo tautiečiams, Mindaugas dalijasi savo patirtimi, nes pasako jo, straipsnių, nurodančių, ką reikėtų daryti norint išvykti studijuoti į Ameriką, jis beveik nerado.

„Jei aš būčiau gavęs tokios informacijos prieš penkerius metus, man būtų buvę kur kas lengviau. Noriu paaiškinti jauniems žmonėms, kurių akys krypsta į JAV, kaip galima nemokamai studijuoti šioje šalyje, ypač jei kalbame apie atletus, norinčius toliau studijuoti ir sportuoti. Jei širdyje turite svajonę išvykti ten, šis straipsnis yra būtent Jums!“, – savo pasakojimą pradeda Mindaugas.

Mindaugo instrukcija kaip išvykti studijuoti JAV

Turbūt turėčiau pradėti nuo to, kad parašyti šį straipsnį įkvėpė ne visai gražus dalykas – pavydas. Pavydas, ta prasme, kad manieji tautiečiai – šiuo atveju lietuviai, itin vangiai ieškosi perspektyvų savo ankstyvo savarankiško gyvenimo pagrindui pakloti, ypač Amerikoje. Tuo pačiu užleisdami savo potencialias vietas kroatams, serbams, švedams ir kitiems.

Pastebėjau, kad lietuviai itin vangiai stengiasi parduoti savo talentą kaip tik galima brangiau. Nors jo lietuviai turi į valias. Būčiau nepardavęs ir aš pats, jei ne tas užsispyrimas tapti išskirtiniu minioje. Visą šį pasakojimą greičiausiai turėčiau pavadinti instrukcija, kaip išvykti į Ameriką ir ten sportuojant studijuoti nemokamai. Taigi, pradėkime.

Mindaugo universiteto studentų miestelis.

Pirmiausiai reikia noro, o tik paskui – finansų

Visų pirma, reikalingiausias ir pats svarbiausias dalykas sėkmingam išvykimui yra didelis noras – kadangi jau skaitote šį straipsnį apie studijas Amerikoje, vadinasi jo šiek tiek jau yra.

Toliau, pagal svarbumą, seka finansiniai resursai – jų reikia išties nemažai. Kitas dalykas, sakyčiau taip pat labai reikalingas, yra fizinis pranašumas prieš savuosius bendraamžius – ūgis arba (ir) jėga, arba (ir) greitis. Merginoms ir vaikinams galioja tas pats.

Trečiasis dalykas, taip pat ganėtinai svarbus, tačiau netoks svarbus kaip pirmieji du, yra galvos ant pečių nešiojimas. Sakyčiau labai pravartus bruožas tiek gyvenime, tiek moksluose. Ir paskutinis dalykas – užsispyrimas. Jei savyje įžvelgėte visus penkis bruožus – sveikinu, gera pradžia – pusė darbo.

Sportininko talentas – mainais už mokslą ir stipendiją

Visi be išimties būtumėte nustebę, sužinoję, kokio dydžio pinigai verda sporto departamentuose, kiekvieno save gerbiančio universiteto biudžetuose. Šią akimirką net ir aš pats nustembu pagalvojęs, kad turbūt 1/3 iš savo buvusių klasiokų būtų galėję parduoti savo šiokį tokį sportininko talentą universitetui manais už nemokamą mokslą, gyvenimą, maitinimą, knygas ir sveikatos draudimą, kuris čia, kaip žinia, yra itin nepigus – kitais žodžiais mainais už „pilną“ stipendiją (angl. full ride scholarship).

Visgi grįžkime prie reikalo. Studijų kaina Amerikoje svyruoja 20 000 – 60 000 JAV dolerių per metus, už visus aukščiau išvardintus dalykus. Gerai besimokančiam studentui galima gauti iki 50 proc. šios sumos padengtos akademine stipendija. Likusią dalį gali padengti stipendija iš sporto departamento. Tai kaipgi visgi gauti tą likusią sporto stipendijos dalį?

Universiteto studentų pramogos.

Būsimas studentas, šiuo atveju, turi būti kažkuo pranašesnis už kitus fizinio pasiruošimo ar sporto šakos srityje. Neturite būti fenomenalus sportininkas, tačiau turite būti arti geriausiųjų.

Jei toks dar nesate šią akimirką, turėtumėte suprasti, kodėl priskyriau didelį norą pačiai svarbiausiai savybei norint išvykti studijuoti į JAV. Sporto šakos, kurios populiarios Amerikoje ir Lietuvoje yra: krepšinis, futbolas (europietiškas, angl. soccer), irklavimas, tenisas, lengvoji atletika, dviračių sportas, plaukimas, galbūt dar ir golfas.

Mokykis anglų kalbą!

Pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti, tai yra pradėti bet kurį punktą nurodytą žemiau. Vėliau viskas susidėlioja savaime.

Kad ir kaip bebūtų, vis tik jei važiuojate į Ameriką su mintimi, kad gausite stipendiją už savo mėgiamą sportą, mano rekomenduojamas pirmas dalykas yra turėti padorų arba bent perspektyvų sportinį rezultatą. Nereikia būti pasaulio jaunių čempionato prizininku, tačiau būtų gerai bent jau tapti prizininku tarp Baltijos šalių.

Antras dalykas, taip pat labai svarbus, yra mokymasis SAT – angl. School Abbreviation Test (jei esate mokinys) ir TOEFL – angl. Test of English as Foreign Language (jei esate mokinys, esamas ar baigęs studijas studentas) testams. Patikėkite manimi, testai nėra lengvi, o pagal jų rezultatus priklausys į kokį universitetą vyksite mokytis: Harvard ar Fisher University.

Mokytis reikėtų 2 – 6 mėnesius, priklausomai nuo pasirinkto kurso trukmės. Labai pasiruošti TOEFL egzaminui padeda filmų žiūrėjimas anglų kalba, įvairių mokslinių straipsnių skaitymas, literatūriniai veikalai, parašyti ne pačiais lengviausiais žodžiais. Taigi, mokiniams šis procesas turėtų prasidėti dar 11-oje klasėje. Vėliau, reikia užsiregistruoti minėtiems testams tinklapiuose:

Susirask sporto komandą

Testus, norint vykti mokytis rudens semestrui, patartina laikyti esamų metų sausio – kovo mėnesiais. Arba kuo ankščiau, tuo geriau. Testų taisymas užtrunka iki mėnesio, o dalykų, kuriuos reikia padaryti sužinojus rezultatus, bus likę nemažai.

Universiteto aštuonvietė paskutinėse rudens sezono varžybose. Lapkritis.

Trečias dalykas, kurį reikėtų padaryti, yra susirasti universitetus (kuo daugiau tuo geriau, sakyčiau reikėtų surasti apie 20 jų), kurie tenkina jūsų kriterijus – dominanti specialybė, universiteto dydis, reitingas, geografinė vieta (dar dabar džiaugiuosi savąja Florida ir jos saulėtu oru) ir ar turi jūsų mėgstamo sporto komandą.

Komandos lygis taip pat svarbus, ypač jei sporto rezultatų prioritetas yra aukščiau nei išsilavinimo, tačiau priešingu atveju – ne taip jau ir svarbu. Taip pat būtų gerai, kad komandoje jau būtų bent jau 1 – 2 nariai iš Europos (tai pamatyti galima universiteto sporto „Roster“ skiltyje, kur surašyti visi tai komandai priklausantys sportininkai). Tai parodo, kad universitetas skiria „pilnas“ stipendijas užsieniečiams.

Visgi europiečiai turi pakankamai proto nemokėti tokių pinigų iš savo kišenės. Taip pat šioks toks rodiklis yra Divizija. Amerikoje yra Division I, Division II, Division III. Geriausi ir didžiausi universitetai paprastai yra Division I. Privatūs ir mažesni – Division II. Division III stipendijų atletams neskiria. Divizija yra tarsi lyga, kurioje žaidžiama arba konkuruojama su savo lygmens universitetais.

Laiškas turi būti taisyklingas

Ketvirtas dalykas, kurį reikia atlikti, tai yra parašyti taisyklingą (!), išbaigtą laišką anglų kalba, adresuotą surastų universitetų treneriams. Jame turėtų būti parašyti jūsų testų (SAT arba (ir) TOEFL) rezultatai, sportiniai pasiekimai, fiziniai duomenys – ūgis, svoris (vaikinams).

Taip pat laiške turi būti aiškiai išdėstyta, kad jūs ieškote galimybės studijuoti, gyventi (kaina apie 7 000 JAV dolerių), maitintis (5 000 JAV dolerių), gauti knygas (knygos Amerikoje yra itin brangios: vien praeitą semestrą mano knygų kaina siekė 900 JAV dolerių) ir draudimą (1 200 JAV dolerių) visiškai nemokamai (angl. I am looking for an oppurtunity to receive a full ride scholarship).

Vėlgi, galima stipendijos prašyti vien iš sporto departamento, arba galima paprašyti, kad sumokėtų tik likusią dalį, kuri liks, kai jūsų mokslų kainą padengs akademinė stipendija (angl. Combined scholarship).

Reikalaukit 100 %

Dabar belieka laukti atsakymo, tačiau per daug negaiškite laiko laukiant jo. Daugelis trenerių gali net neatrašyti, kiti gali atrašyti vangiai, tačiau turėkite kantrybės, kas ieško – tas randa.

Sulaukus atsakymo, reikia pradėti komunikuoti su treneriu ir derinti detales. Iš savo patirties pastebėjau, kad kai kurie treneriai pasiūlo padengti 90 proc. visų išlaidų, kai kurie siūlo 95 proc.

Kartais iki 100 proc. studijų kainos padengimo jiems pritrūksta pinigų, kartais jie nori pasilikti kažkokį saugiklį, kuris jiems parodys, kad ir jūs pats esate suinteresuotas tame universitete mokytis ir sportuoti. Tačiau rekomenduoju reikalauti 100 %. Kam mokėti tuos 10 proc., kurie gali siekti 4 000 JAV dolerių?

Būtų gerai, jei pasidomėtumėte ir surastumėte draugų, kurie jau yra išvažiavę, arba jau yra grįžę iš JAV. Tai nėra būtina, tačiau kartais iškyla tokių klausimų, į kuriuos gavus atsakymą iš karto sutaupytumėte marias laiko.

Mindaugas universitetą baigė su pagyrimu!

Jei jau turit atestatą – išverskit į anglų kalbą su notaro patvirtinimu

Bendraujant dėl studijų kainos padengimo, tuo pačiu metu reikia pasidaryti vidurinės mokyklos ar gimnazijos baigimo atestato notaro patvirtintą vertimą į anglų kalbą (tiek mokiniams, tiek pirmo–antro kurso studentams).

Taip pat, labai nemaža tikimybė, kad gali reikėti pasidaryti abiejų tėvų paskutinių trijų, šešių mėnesių ar metų darbo užmokesčio išklotinę. Jei galima, iš karto paprašykite, kad ją padarytų anglų kalba, taip sutaupysite pinigų neinat į vertimų biurą tam pačiam notaro patvirtintam vertimui.

Jei tokios nedaro – gavus formą lietuvių kalba, padarykite tokią pačia formą anglų kalba kažkurioje „Microsoft Office“ paketo programoje ir paprašykite mamytės ar tėvelio, kad nuneštų ją atgal į darbą pasirašyti.

Koks bus jūsų biudžetas?

Jei gavote teigiamą atsakymą pilnos stipendijos skyrimui, sveikinu! Belieka tik logistikos reikalai.

Manau, išvykimo pradžiai reikia apie 10 000 Lt (+- 1 500 Lt):

  • 400  Lt egzaminų kursai;
  • 600 Lt TOEFL egzaminas;
  • 300 Lt SAT egzaminas;
  • 150 Lt dokumentų vertimai;
  • 2 500 Lt lėktuvo bilietas, vis tiek bus taip, kad bilietą pirksite paskutinėmis dienomis, o be to, pirkti bilietą siūlau į vieną pusę, nes kol kas dar nežinote kada galėsite grįžti po semestro namo. Vėliau yra kur kas patogiau pirkti bilietus JAV – Lietuva – JAV.
  • 500 Lt viza;
  • 500 Lt SEVIS mokestis už tai, kad būtumėte priimtas į Amerikos Aukštojo mokslo sistemą ir gautumėte unikalų studento numerį (angl. SEVIS ID);
  • 2 500 Lt – 1 000 JAV dolerių vežtis grynais, nes atvykus į universitetą reikės pirkti stalinę lempą, rankšluosčius, patalynę, pagalvę, tušinukus ir pieštukus, sąsiuvinius, pakabas, puodelius, skalbinių krepšį ir milijoną kitų menkniekių;
  • 275 Lt – T-Mobile arba AT&T operatoriaus telefono kortelė ir papildymqw. Pasakykite „iki“ 5000 nemokamų SMS už 2 Lt. Amerikoje yra du mobilaus ryšio planai: už 50 JAV dolerių per mėnesį naudojatės telefonu kiek norite, arba už kiekvieną priimtą, išsiųstą SMS mokate po 0,10 JAV dolerio ir priimto bei siųsto skambučio minutę 0,20 JAV dolerio. Siūlau nusipirkti T-Mobile kortelę už 10 JAV dolerių su 100 $ papildymu – tiek užtenka semestrui itin netaupant, taip pat gaunate 15 proc. didesnį minučių kiekį. Vėliau galima pradėti naudoti nemokamą internetinį telefoną „Google Voice“, kuris padės sutaupyti ne vieną dešimtį dolerių.
  • 500 Lt – jei gyvensite studentų miestelyje, už gyvenimą dažniausiai reikia palikti 200 JAv dolerių depozitą, kuris po studijų grąžinamas;
  • 750 Lt – kai kurie universitetai reikalauja, kad priimti į universitetą, sumokėtumėte depozitą (man reikėjo mokėti 300 $), kaip garantą, kad tikrai atvyksite mokytis. Vėliau jis yra grąžinamas;
  • 1000 Lt kompiuteris – tikrai siūlau įsigyti nešiojamą kompiuterį JAV, o senąjį palikti mamytei, kad galėtų jums paskambinti per Skype ir paklausti kaip gyvenate. Čia jie pigesni;
  • 100 Lt skiepams – geriau juos pasidaryti Lietuvoje už 100 Lt, nei Amerikoje už 500 Lt;
  • 7 Lt – geltonas tarptautinis skiepų pasas;
  • 100 Lt didelis lagaminas – į „Ryanair“ dydžio lagaminą 4-ių mėnesių gyvenimo dalykų tikrai nesutalpinsite;
  • 1 250 Lt dviratis – galima ir nepirkti, tačiau nuoširdžiai rekomenduoju įsigyti gerą („Trek Alpha“ 1.1 modelio) jums pritaikytą plento dviratį ir gerą spyną („Kryptonite“). Kadangi mašinos neturėsite, o nuvažiuoti į prekybos centrą tikrai norėsite. Taip pat, jei treniruotės vyks kur nors toliau nuo jūsų bendrabučio, jis vėl pasitarnaus ir taps kasdienė transporto priemonė. Be viso to, galėsite treniruotis važinėjant dviračiu. Perkant pigesnį modelį, jis greičiausiai pareikalaus papildomų išlaidų per ateinančius ketverius metus, ar net visiško pakeitimo nauju.

Ko dar gali prireikti?

Prie visų šių išlaidų reikėtų nepamiršti vežtis skaičiuotuvą, kuris turi bent poliarinių koordinačių keitimo funkciją (dažniausiai būna pažymėta P>R), ypač jei ketinate studijuoti inžineriją.

Toks pat skaičiuotuvas Amerikoje kainuoja 180 JAV dolerių. Taip pat mobilųjį telefoną, nors neabejotinai atvykę norėsite įsigyti iPhone ar Samsung S4, bet kažką vis tik reikės naudoti iki naujojo telefono įsigijimo.

Nereikia vežtis rankšluosčių, dantų pastos – kartais transatlantiniuose skrydžiuose duoda net ir jos, dušo želę, dezodorantų, pigių marškinėlių – pastarieji „Walmart“ prekybos centruose kainuoja $ 3, rankšluosčiai tiek pat – puiki proga atsinaujinti rūbus ir nusipirkti taip seniai norėtus sniego baltumo rankšluosčius, daugiau nei dvejas poras sportbačių – už 50 JAV dolerių galima nusipirkti tokius „Nike“ sportbačius, kad Kaune praėjęs pro gatves tikrai neliksite nepastebėtas vietinių akių.

Keletas dalykų apie pačią mokymosi sistemą JAV

Dar dabar pamenu, kai parvežus į KTU Europos universitetų čempionato bronzą, praleidau paskaitą, o dėstytojas išpyškino: „Mes ruošiame inžinierius, jei nori būti sportininkas, eik į LKKA (tuomet dar taip vadinosi LSU) mokytis“.

Priešingai nei KTU, Amerikoje tiek treneris, tiek mokytojai yra suinteresuoti jūsų geru mokymusi. Todėl treneris nereikalaus praleidinėti paskaitas dėl treniruočių. Norint sportuoti už universitetą, kiekvienas studentas turi turėti bent 2.0/4.0 GPA (Grand Points Average) ir 2.75 GPA norint išlaikyti akademinę stipendiją.

Skaičiuojant tiesiogiai, 2.0 GPA lietuviškas atitikmuo yra 7.5 vidurkis, tačiau mano nuomone, tai yra 6.5 vidurkis Lietuvos universitetuose. Manau turint 3.0 GPA, kas realiai nėra labai sunku – reikia tik daryti visus namų darbus, atsiversti knygą prieš paskaitą ir mokytis prieš egzaminą, tiek jūsų treneris ir jūs pats busite patenkintas.

Treniruotės taip pat nėra be proto sunkios, nors praeitą rudens semestrą po kiekvienos šeštadienio rytinės treniruotės norėdavosi vemti, tačiau nebuvo šeštadienio, kad vietoje vakaro linksmybių pasirinkčiau lovą. Todėl, jei bent keletą mėnesių treniravotės daugiau nei 9 kartus per savaitę (bent tris dienas, du kartus per dieną) Lietuvoje, neturėtų būti jokių problemų ir Amerikoje.

Mokytis, sportuoti, dirbti ir pramogauti – viskam užtenka laiko

Vėliau, įsivažiavus į ritmą ir įsitvirtinus, galima gauti darbą iki 20 valandų per savaitę universitete. Minimalus darbo užmokestis yra 8 JAV doleriai per valandą. Taigi, 80 valandų * 8 JAV dolerių = 640 JAV dolerių per mėnesį – 1 600 Lt.

Tai tik šiek tiek mažiau nei Lietuvos vidutinis atlyginimas. Tačiau tiek dirbti, tiek kokybiškai treniruotis, šeštadieniais pasilinksminti už visą savaitę ir dar padaryti namų darbus laiku, yra labai sunku.

Aš pats dirbu 15 valandų per savaitę sporto klube. Tiesa pasakius viskas „super“ – itin lankstus darbo grafikas, o jau ir turbūt treti metai neprašiau tėvų pinigų.

Pastaba: kai kuriuose Division 1 universitetuose gaunant pilną stipendiją, negalima dirbti.

Tiesa, pabaigus studijas, jei nebūsite padavęs(-usi) prašymo įsidarbinti Amerikoje ir jo nebus kuri nors įmonė patenkinus, turėsite per 60 dienų grįžti į Lietuvą, tačiau tai priklauso nuo universiteto.

Už sportą negali gauti atlygio

Taip pat labai svarbu, ypač pildant formas universitetui, visur reikia žymėti, jog negavote jokio atlygio už savo sportinę veiklą praeityje, kadangi sportininkai, gavę atlyginimą už savo sportinę veiklą, negali varžytis NCAA (Division I, Division II, Division III) lygoje – būtent dėl to, D.Sabonis žaidžia Malagos „Unicaja“ krepšinį negaudamas atlyginimo.

Būtent dėl NCAA, treneriai yra suvaržyti kartais protingais, tačiau kartais kvailais apribojimais – vienas iš jų yra tas, kad treneris niekuomet negali skambinti jums, todėl nepatingėkite ir paskambinkite pats, nors bus labai baisu, tačiau taip parodysite išties nemažą iniciatyvą. Treneris taip pat negali jūsų pavėžėti ir t.t.

Straipsnis – geras darbas tautiečiams

Aš pats bandžiau stoti į JAV universitetus 2009 m., tačiau neturėjau pakankamai noro – įstojau į KTU. Vis dėlto norėjau būti kažkuo kitoks nei kiti – taip gyvenimas susiklostė, kad kolega išvykęs į Ameriką pasiūlė atvykti pas jį – taip ir padariau.

Į JAV atvykau 2010 m. Šį semestrą pabaigiau savo bakalauro mechanikos inžinerijos studijas Florida Institute of Technology.

Dažnai klausiau savęs, ar visa tai buvo verta. Kol kas nežinau – tačiau išsiuntinėjus CV į darbovietes Lietuvoje, kuriose reikalauja 3 metų darbo stažo mechanikos inžinerijos srityje, gavau pakvietimą dėl pokalbio į darbą, nors kol kas nesu šioje srityje dirbęs visai. Kaip bus toliau – gyvenimas parodys.

Jei bent vienas jaunas žmogus perskaitęs šį straipsnį išvyks į JAV – mano uždavinys bus įvykdytas. Visai neseniai skaičiau komentarą, kuriame buvo rašoma, jog Lietuva būtų kur kas geresnė šalis, jei kiekvienas jos pilietis atliktų gerą darbą. Būtent tai šiandien padariau ir aš! Tikiuosi, kada nors tai atsiminsite, ir Jūs atliksite gerą darbą.

Jei domina studijos JAV – komentuokite, klauskite, parašykite.

 

facebook_logoKur stoti