Darbo rinka sparčiai keičiasi: atsiranda naujų profesijų, dalis senų nyksta, o nuotolinis darbas ir technologijos keičia kasdienes darbo sąlygas. Dėl to kai kurie darbai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys ramūs, iš tiesų gali kelti nemažą įtampą – ir atvirkščiai.

Taigi, kurie darbai šiandien laikomi labiausiai stresą keliančiais, o kurie užtikrina ramybę ir stabilumą?

Daugiausiai streso keliantys darbai 

Nors dirbant daugelį darbų 100 proc. išvengti streso nepavyks, tačiau tam tikrose pozicijose itin svarbus gebėjimas toleruoti spaudimą.

Tinklalapyje O*NET OnLine pateikiamos streso toleravimo skalės nuo 0 iki 100: kuo aukštesni balai jose, tuo didesnis poreikis darbe valdyti stresines aplinkybes ir situacijas. Būtent remiantis šiomis skalėmis šie darbai 2025 m. buvo daugiausia streso sukeliančių sąraše: 

  1. Filmų ir vaizdo įrašų montuotojai (99);
  2. Anesteziologų padėjėjai (98);
  3. Teisėjai (98);
  4. Gydytojai urologai (98);
  5. Viešojo saugumo telekomunikacijų specialistai (96);
  6. Mažmeninės prekybos darbuotojų vadovai (96);
  7. Slaugytojai anesteziologai (96);
  8. Akušeriai ir ginekologai (92);
  9. Skubiosios pagalbos skyrių slaugytojai (91);
  10. Skambučių operatoriai (88). 

Pastaba: šiose skalėse matuojama, kaip dažnai iš šių sričių darbuotojų tikimasi ramiai ir efektyviai valdyti stresą. Čia neatsižvelgiama į visus veiksnius, didinančius streso lygį darbo vietoje, pvz., ilgas darbo valandas, emocinį krūvį ar darbuotojų perdegimo riziką. 

Faktas:

Remiantis Amerikos psichologų asociacijos 2025 m. atlikta apklausa „Darbas JAV“, 65 proc. vadovų teigia, kad jų streso lygį ženkliai padidino ilgos darbo valandos, o 64 proc. teigia, kad pagrindinis stresą lemiantis veiksnys yra laiko šeimai ir draugams trūkumas. 

Mažiausiai streso keliantys darbai 

O kai kurios profesijos O*NET streso toleravimo skalėje buvo įvertintos daug žemesniais balais. Šie darbai yra atsakingi, tačiau dažniausia juose pasitaiko mažiau situacijų, kai darbuotojai pajunta didelį spaudimą, darbo tempas yra pastovesnis ir labiau nuspėjamas. 

  1. Diagnostinės medicininės sonografijos specialistai (70);
  2. Atitikties pareigūnai (70);
  3. Aplinkos mokslų ir apsaugos technikai, įskaitant sveikatos sritį (71);
  4. Geologijos technikai, išskyrus hidrologijos technikus (72);
  5. Matematinių mokslų specialistai (72);
  6. Kartografai ir fotogrametrijos specialistai (73);
  7. Tinklalapių kūrėjai (74);
  8. Kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) staklių operatoriai (74);
  9. Aplinkos inžinerijos technologai ir technikai (74);
  10. Žemės ūkio inžinieriai (74).

Daugelis šių pareigų leidžia darbuotojams sutelkti dėmesį į darbą, beveik nepatiriant su nuolatiniu spaudimu susijusių situacijų. Pavyzdžiui, personalo atitikties specialistas arba kartografas didžiąją dalį dienos skiria procedūroms. O, pavyzdžiui, žemės ūkio inžinieriaus darbas yra atsakingas, tačiau darbo tempas yra pastovesnis. 

Kas lemia stresą darbe?

Nors akivaizdu, kad didelį stresą gali kelti darbai, susiję su dažnu bendravimu ar sprendimais tarp gyvybės ir mirties, yra ir daug kitų veiksnių, kurie nulemiančių perdegimą bei įtampą.

Kelios dažnos priežastys, kodėl vieni darbai kelia didesnį stresą nei kiti:

  • Laiko limitai: griežti terminai ir didelis darbo krūvis 
  • Buvimas po „padidinamuoju stiklu“: darbas viešumoje ir nuolatinis vertinimas 
  • Konkurencija ir kontrolė: konkurencinga aplinka su ribotomis sprendimų priėmimo galimybėmis 
  • Fiziniai ir emociniai reikalavimai: sudėtingos sąlygos, pavojai ar didelė emocinė įtampa 
  • Rizika ir atsakomybė: teisinė rizika, grėsmė asmeniniam saugumui ar atsakomybė už kitų gyvybes 
  • Karjeros iššūkiai: mažas atlyginimas, ribotos augimo galimybės ar prastas vadovavimas 

Stresas skirtingose profesijose pasireiškia nevienodai. Pavyzdžiui, žurnalistai ar laidų vedėjai gali nesusidurti su fiziniu pavojumi, tačiau spaudžiantys terminai ar teisinės rizikos sukuria didelę įtampą. O, pavyzdžiui, policijos pareigūnai, sveikatos priežiūros specialistai ar kariškiai dažnai prisiima atsakomybę už žmonių saugumą ir gyvybes.

Daugelis labiausiai stresą keliančių darbų yra ir vieni svarbiausių visuomenei: jie padeda užtikrinti saugumą, teisingumą ir patikimą informaciją.

Darbo sąlygos ir aplinka

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių stresą darbe, yra pati darbo aplinka. Tam tikros sąlygos gali tiesiogiai paveikti darbuotojų sveikatą ir saugumą. Dažniausi stresą keliantys veiksniai:

  • Užduočių pobūdis: didelis krūvis, ilgos darbo valandos, pamaininis darbas ar monotoniškos užduotys 
  • Vadovavimo stilius: prasta komunikacija, neefektyvi struktūra, menkas darbuotojų įtraukimas į sprendimus 
  • Tarpusavio santykiai: ribota kolegų ar vadovų parama, priešiška aplinka 
  • Darbo vaidmenys: neaiškūs lūkesčiai, prieštaringi reikalavimai ar per daug atsakomybių 
  • Karjeros perspektyvos: nesaugumo jausmas, ribotos augimo galimybės 
  • Aplinkos veiksniai: triukšmas, ankštumas, nesaugios sąlygos ar ergonomikos problemos 

Mikrovadyba

Ne mažiau svarbus ir vadovavimo būdas. Kai vadovai kontroliuoja kiekvieną sprendimą ar net smulkmenas, darbas sulėtėja, o darbuotojai jaučia frustraciją. Retkarčiais pasitikrinti progresą yra normalu, tačiau nuolatinė kontrolė mažina pasitikėjimą ir motyvaciją.

Trukdžiai

Net ir palankioje darbo aplinkoje smulkūs trukdžiai gali didinti stresą. Žinutės, pokalbiai ar el. laiškai išblaško dėmesį, mažina produktyvumą ir apsunkina užduočių atlikimą.

Komunikacijos ir grįžtamojo ryšio stoka

Kai darbuotojai negauna aiškaus grįžtamojo ryšio, jie ima abejoti savo darbu. Tai didina nerimą ir mažina produktyvumą. Atvira komunikacija padeda išvengti neaiškumų ir stiprina pasitikėjimą.

Mažas atlyginimas ir ribotos galimybės

Mažas atlyginimas sukelia stresą ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Jei kartu nėra ir augimo galimybių, darbuotojai dažnai jaučiasi neįvertinti, o tai ilgainiui gali lemti perdegimą ar net depresiją.

Šiuolaikinės tendencijos

Ekonomikos pokyčiai ir technologijų pažanga kuria naujus stresorius. Nuotolinis darbas vieniems suteikia lankstumo, o kitiems kelia izoliacijos jausmą.

Taip pat ir dirbtinis intelektas didina efektyvumą, bet kartu kelia nerimą dėl darbo stabilumo ir kai kurių profesijų ateities.

Gerojo ir blogojo streso poveikis

Ne visada stresas yra žalingas. Saikingas stresas kaip tik gali motyvuoti ir padėti siekti tikslų. Tačiau nuolatinis ar per didelis stresas gali turėti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, sukelti / nulemti:

  • aukštą kraujospūdį;
  • silpną imunitetą;
  • miego sutrikimus;
  • nuovargį;
  • svorio pokyčius;
  • galvos ar skrandžio skausmus;
  • koncentracijos problemas;
  • dirglumą ir kt. 

Ilgainiui tai gali peraugti į perdegimą – emocinį, fizinį ir psichologinį išsekimą.

O gal rinktis tas sudėtingas prifesijas: kaip valdyti stresą darbe?

Tiesa, jei tam tikra profesija labai patinka, jos neverta atsisakyti vien dėl didesnio streso lygio. Tiesiog palaipsniui teks mokytis stresą suvaldyti. Keli būdai, padėsiantys tai padaryti. 

Laiko planavimas
Dideles užduotis reikia suskaidyti į mažesnius žingsnius ir nusistatyti realius tikslus.

Ribų nustatymas
Atsiriboti nuo darbo po darbo valandų būtina gerai savijautai.

Sveikos reakcijos į stresą
Meditacija, kvėpavimo pratimai, sportas ar hobiai padeda sumažinti įtampą.

Svarbiausia – rasti sveikatai nekenkiančių būdų susidoroti su stresu.

Taigi, kiekvienas darbas kelia tam tikrą stresą, tačiau pobūdis ir intensyvumas skiriasi. Todėl svarbu atrasti individualius, sveikus būdus suvaldyti stresą. 

Streso darbo aplinkoje: ko tikėtis ateityje?

Stresas darbe tikrai neišnyks, tačiau keisis jo priežastys. Ateityje darbuotojai susidurs su naujais iššūkiais, bet turės ir daugiau priemonių jiems įveikti.

Svarbiausia – kurti darbo aplinką, kurioje prioritetas teikiamas darbuotojų gerovei, produktyvumui ir gyvenimo kokybei.