Visų pirma 2026 m. LAMA BPO priėmime dalyvavo ir stojimo prašymus užpildė daugiau žmonių nei praėjusiais metais. Prašymus pateikė 30 160 brandos atestatą turinčių asmenų (2025 m. – 27 814). Sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 21 718 stojančiųjų, o pernai – 19 498.

Šių metų abiturientai taip pat aktyviau rinkosi aukštąjį mokslą: į aukštąsias mokyklas įstojo 12 736 bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai, arba 61,8 proc. visų šių metų abiturientų. 2025 m. šis rodiklis siekė 59,7 proc.

Inžinerijos studijos populiarėja, o IT – traukiasi

Vienas ryškiausių 2026 m. pokyčių – daugiau stojančiųjų dėmesio inžinerijai, gamybai ir statybai.

Universitetuose šios srities studijas pirmuoju prioritetu pasirinko 15,2 proc. stojančiųjų (pernai – 13,9 proc.). Kolegijose tokių stojančiųjų dalis padidėjo nuo 17,3 iki 18,6 proc.

Pagal studijų krypčių grupes susidomėjimas inžinerijos mokslais taip pat augo: universitetuose jie sudarė 11,98 proc. pirmųjų prioritetų, palyginti su 10,25 proc. 2025 m. Kolegijose šis rodiklis išaugo nuo 15,74 iki 16,46 proc.

O, pavyzdžiui, informatikos mokslų populiarumas sumažėjo. Universitetuose informatikos mokslus pirmuoju prioritetu pasirinko 6,49 proc. stojančiųjų (2025 m. – 8,56 proc.) Kolegijose šis rodiklis sumažėjo nuo 5,39 iki 4,64 proc.

LAMA BPO taip pat skelbia, kad universitetuose į IT studijų krypčių grupę 2026 m. priimti 1 325 asmenys, o 2025 m. – 1 448. Kolegijose šiemet priimti 405 asmenys, pernai – 440. Apžvalgoje pažymima, kad konkursų į IT programas šiemet jau nebuvo.

Dar vienas signalas – šiemet informatikos VBE rinkosi 4100 abiturientų, arba 13,84 proc. egzaminus pasirinkusiųjų. 2025 m. informatikos egzaminą rinkosi 4180 abiturientų (15,46 proc.).

Universitetuose pirmauja socialiniai ir sveikatos mokslai

Pagal pirmąjį pageidavimą universitetuose populiariausia 2026 m. buvo socialinių mokslų studijų krypčių grupė – ją pasirinko 15,49 proc. stojančiųjų.

Nedaug atsiliko sveikatos mokslai – 15,28 proc., o verslo ir viešosios vadybos kryptį pasirinko 13,12 proc. stojančiųjų. Inžinerijos mokslai sudarė 11,98 proc., ugdymo mokslai – 7,78 proc.

Kolegijose situacija kitokia. Čia aiškiai pirmauja sveikatos mokslai, kuriuos pirmuoju prioritetu rinkosi 27,88 proc. stojančiųjų. Antroje vietoje – verslo ir viešoji vadyba (20,56 proc.), trečioje – inžinerijos mokslai (16,46 proc.).

Sveikatos mokslų populiarumą atspindi ir konkrečios studijų programos. Tarp daugiausia studentų surinkusių universitetinių programų pirmoje vietoje pagal visas finansavimo formas buvo LSMU Medicina – sudaryta 381 sutartis. Toliau rikiavosi VU Teisė (322 studijų sutartys), VU Ekonomika ir finansai (283 sutartys) bei VU Medicina (243 sutartys).

Kolegijose dominavo slauga, pedagogika ir verslas

Kolegijų populiariausių studijų programų viršūnėje atsidūrė Bendrosios praktikos slauga.

Pagal visas finansavimo formas daugiausia sutarčių sudaryta Kauno kolegijos Bendrosios praktikos slaugos programoje – 194. Toliau rikiavosi Kauno kolegijos Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas (185), Vilniaus kolegijos Tarptautinis verslas (164) ir Pradinio ugdymo pedagogika (162).

Valstybės finansuojamų vietų sąraše pirmąją vietą užėmė Vilniaus kolegijos Bendrosios praktikos slauga – sudarytos 132 sutartys. Antroje vietoje buvo Kauno kolegijos Bendrosios praktikos slauga (122), trečioje – Vilniaus kolegijos Pradinio ugdymo pedagogika (107).

Pedagogo profesija – vis dar tarp augančių pasirinkimų

Švietimo srities studijos taip pat populiarėja. Universitetuose švietimo programas 2026 m. rinkosi 7,8 proc. stojančiųjų, kai 2025 m. – 7,4 proc.

Kolegijose švietimo sričiai šiemet teko 10,5 proc. pirmųjų prioritetų, nors pernai rodiklis buvo šiek tiek didesnis – 11 proc. 

Į ugdymo studijų krypčių grupės programas šiemet pasirašytos 1602 sutartys, iš jų 855 – dėl valstybės finansuojamų studijų vietų.

Įdomus pokytis: vis daugiau studentų perstoja

Priėmimo statistika atskleidžia ne tik abiturientų pasirikimus. Vis daugiau žmonių nusprendžia keisti pasirinktas studijas.

LAMA BPO duomenimis, 2026 m. į aukštąsias mokyklas iš naujo perstojo apie 7,2 tūkst. studentų. Net 66 proc. jų (4750 studentų) rinkosi kitos studijų krypčių grupės programas.

Vis dėlto ne visiems perstojantiesiems pavyko įstoti iš naujo: 2026 m. jie sudarė 3886 studijų sutartis, iš jų 2030 – dėl valstybės finansuojamų vietų.

Tai tik dar kartą įrodo, kad studijų kryptį galima keisti ir jau pradėjus studijas. Jeigu kažkas netiko ir nepatiko, galima bandyti iš naujo. 

Kokias aiškias tendencijas rodo 2026 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai?

LAMA BPO duomenys leidžia išskirti kelias ryškesnes šių metų tendencijas. Inžinerijos mokslų ir technologijų populiarumas auga, o sveikatos mokslai išlieka tarp pačių paklausiausių. Tuo metu informatikos studijų populiarumas, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo.

Kartu intensyviai domimasi socialiniais mokslais, teise, verslu ir vadyba. Universitetų populiariausių programų dešimtuke galima rasti medicinos, teisės, ekonomikos ir finansų, psichologijos, statybos inžinerijos, pedagogikos bei kitų krypčių programas.

Dar viena svarbi tendencija – stojantieji vis dažniau keičia studijų kryptį. Tad 2026 m. priėmimo rezultatai atspindi ne tik apie tai, kur jaunuoliai stoja, bet ir kaip kinta jų požiūris į pasirinktą profesinį kelią.

LAMA BPO apžvalgoje akcentuojama ir tai, kad 2026 m. į valstybės finansuojamas vietas priimti 12 849 stojantieji iš 13 050 skirtų vietų (atitinkamai net 98,46 proc.). 

Visą ataskaitą rasite šiame puslapyje.