Naujausi 2024–2025 m. duomenys rodo, kad studijas nutraukia skirtingų studijų krypčių studentai, o jų pasakojimai atskleidžia, kad sprendimą išeiti lemia toli gražu ne vien prasti pažymiai ar nepažangumas.

Kurios studijos dažniau nutraukiamos?

Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS) skelbiami duomenys apie studijas nutraukusius studentus pagal studijų krypčių grupes. Jie rodo, kad nutraukiamos įvairių krypčių studijos.

Atskiroje 2025 m. Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus analizėje, parengtoje remiantis ŠVIS duomenimis, nurodoma, kad 2024–2025 m. su kūrybinėmis ir kultūros industrijomis susijusias studijas nutraukė apie 12 proc. studentų, o su menu susijusias – 8 proc.

Todėl išskirti vienos studijų krypties, kurią studentai „dažniausiai meta“, remiantis šiais duomenimis nebūtų tikslu. Jie veikiau rodo, kad nutraukiamos stufijos nėra vienos konkrečios srities problema.

Kodėl studentai nusprendžia išeiti?

Vienas įdomiausių klausimų – kas nutinka tada, kai po metų ar dvejų paaiškėja, kad pasirinkta kryptis – ne tai, ko studentas tikėjosi. 

Naujausi Vilniaus kolegijos 2024–2025 mokslo metų duomenys rodo, kad 50 proc. studentų iš studijų išėjo savo noru, o 46 proc. buvo išbraukti dėl studijų programos reikalavimų nevykdymo.

Taigi beveik pusė atvejų buvo susiję su nepažangumu, tačiau ne mažiau svarbi ir kita medalio pusė – studentai nusprendė pasitraukti patys.

Tai gali reikšti labai skirtingas situacijas: pasirinktos ne tos studijos, kurių studentas tikėjosi, jos neatitiko lūkesčių, pasikeitė profesiniai planai, studentas susirado darbą ar kaip tik kilo finansinių sunkumų, sprendimą nulėmė tam tikros šeimos aplinkybės ar tiesiog supratimas, kad dabartinė kryptis netinka.

„Buvo gaila iššvaistyto laiko“

Apie tai, kas vyksta iš tikrųjų ir nebūtinai patenka į statistiką, diskutuoja ir patys studentai.

Vienoje Lietuvos studentų grupėje socialiniame tinkle neseniai buvo klausiama, ar kas nors yra stabdęs arba metęs studijas antraisiais ar trečiaisiais metais. Diskusijoje studentai dalijosi labai skirtingomis patirtimis.

Viena diskusijos dalyvė pasakojo, kad studijas metė po dvejų metų ir iškart pradėjo dirbti. Vėliau ji įstojo į visiškai kitos krypties studijas. „Pačioje pradžioje gaila buvo išeiti, kadangi pusė studijų baigta, bet nesigailiu“, – rašė ji.

Kitas studentas pasakojo, kad nusprendė pasitraukti antrame kurse ir po semestro planuoja stoti kitur. Jo nuomone, likti vien dėl jau praleisto laiko ne visada prasminga. 

Tačiau diskusijoje buvo ir visiškai priešingų istorijų. Vienas studentas, norėjęs mesti studijas, pasirinko akademines atostogas. Per jas suprato, kad būtent ši profesinė kryptis jam tinka, todėl po metų grįžo ir studijas tęsė.

Dar viena dalyvė pasakojo, kad studijas metė net ketvirtame kurse. Po kelerių metų ji įstojo į ištęstines studijas kitoje srityje: „Mečiau anglų ir rusų kalbų lingvistiką, o baigiau socialinį darbą“, – savo istoriją apibendrino ji.

Šios istorijos rodo, kad jei studentas nutraukė studijas, tai dar nereiškia, kad jis apskritai neįgis išsilavinimo. Kartais vienos studijos metamos siekiant perstoti kitur. 

Akademinės atostogos – tarpinis variantas?

Diskusijoje ne vienas studentas svarstė ne galutinai nutraukti studijas, o apie akademines atostogas.

Vienas antrakursis rašė, kad pasiėmė akademines atostogas todėl, jog studijos pradėjo nepatikti. Per metus jis planuoja išsiaiškinti, ar verta grįžti, ar geriau rinktis kitą kryptį.

Kitas studentas pasakojo visiškai kitokią istoriją: akademinės atostogos leido suprasti, kad nesurado sau tinkamesnės profesinės krypties, todėl į studijas jis grįžo ir dabar galimybę studijuoti vertina dar labiau.

Vienas svarbus skirtumas: „man nepatinka studijos“ nebūtinai reiškia „man netinka ši profesija“. 

Kartais problemos priežastis gali būti pats gyvenimo etapas, per didelis krūvis, studijų ir darbo derinimas, finansai ar net sunkus perėjimas iš mokyklos į savarankišką studento gyvenimą.

Ar verta likti vien dėl jau praleisto laiko?

Vienas dažniausių argumentų, dėl kurių studentai delsia keisti studijas, – jau investuotas laikas.

„Juk jau dvejus metus mokausi“, „liko tik metai“, „gaila prarasti valstybės finansuojamą vietą“: tokie argumentai gali skatinti tęsti studijas net ir tada, kai pasirinkta kryptis visiškai nebetraukia.

O viena diskusijos dalyvė pasakojo, kad dėl aplinkinių spaudimo liko studijose, kurių nemėgo, nors jau antrame kurse buvo atsiradusi galimybė perstoti kitur. Vėliau ji darė studijų pertrauką, tačiau galiausiai nusprendė dabartines studijas tiesiog užbaigti.

Jos istorija verčia kelti kitą klausimą: ar sunku yra ne tik mesti studijas, bet ir likti ten, kur nenori būti?

„Mečiau“ nebūtinai reiškia „praradau“

Keičiamos studijos mūsų visuomenėje dažnai vertinamos kaip nesėkmė. Tačiau realybėje kelias iki profesijos nebūtinai būna tiesus.

Studentas gali:

  • pakeisti studijų programą;
  • pereiti į kitą aukštąją mokyklą;
  • pasiimti akademines atostogas;
  • pradėti dirbti ir vėliau grįžti į studijas;
  • baigti vieną studijų programą, o vėliau įgyti kitą kvalifikaciją;
  • suprasti, kad pasirinkta sritis netinka, ir pradėti visiškai kitą profesinį kelią.

Svarbiausia atskirti du dalykus: ar tai laikinas sunkus studijų etapas, ar tiesiog pasirinkta netinkama kryptis.

Kada verta luktelėti ir neskubėti mesti studijų?

Jeigu studijas norisi mesti po kelių nesėkmingų egzaminų, galbūt verta pirmiausia išsiaiškinti, kas konkrečiai kelia sunkumų. 

Ar nepatinka pati profesinė kryptis? Ar sunku dėl mokymosi krūvio? Galbūt trūksta laiko, nes tenka daug dirbti? O gal problema – ne studijų turinys, bet konkreti aukštoji mokykla, dėstymo būdas ar gyvenimo aplinkybės?

Jeigu atsakymas – „man nepatinka pati sritis“, sprendimas gali būti kitoks nei tuomet, kai žmogus tiesiog yra pervargęs.

O kada verta svarstyti apie pokyčius?

Jeigu nepasitenkinimas trunka ne kelias savaites, o ilgą laiką, o pati profesinė kryptis nekelia jokio susidomėjimo, verta bent jau išsiaiškinti alternatyvas.

Galima pradėti nuo pokalbio su studijų programos vadovu, karjeros specialistu, akademiniu konsultantu ar žmonėmis, dirbančiais pageidaujamoje srityje.

Kaip minėta, kartais užtenka pakeisti studijų programą, padaryti pertrauką, o kartais racionaliausias sprendimas gali būti rinktis kardinaliai skirtingas studijas.

Svarbu sprendimą priimti ne vien todėl, kad studijuojant jau praleisti dveji metai, bet įvertinti, kur norėsis būti po dar penkerių metų.

Statistika rodo, kad mesti studijas nusprendžia nemažai studentų. O kitų studentų istorijos primena, kad kelias iki širdžiai mielos profesijos ne visada prasideda nuo pirmųjų studijų.