Studijas pradėti, padaryti pertrauką ir vėliau sugrįžti – tokia situacija gali pasitaikyti dėl įvairių priežasčių. Tačiau grįžtant į aukštąją mokyklą gali tekti susidurti su papildomais priėmimo reikalavimais. Naujais Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais siekiama šią tvarką supaprastinti ir efektyviau panaudoti studijoms skiriamas valstybės lėšas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apie Seimo sprendimą paskelbė spalio 15 dieną. 

Nutraukei studijas? Grįžti galėsi paprasčiau

Viena aktualiausių naujovių – paprastesnės sąlygos studentams, kurie nutraukė studijas, tačiau vėliau nusprendė jas tęsti.

Pagal numatytus pakeitimus, norintiems grįžti į tą pačią arba tos pačios studijų krypties programą valstybės nefinansuojamoje vietoje nebereikės iš naujo dalyvauti bendrajame priėmime per LAMA BPO  sistemą ar atitikti minimalaus stojamojo balo reikalavimo.

Tai reiškia, kad studijas nutraukęs jaunuolis galės paprasčiau grįžti tęsti jau pradėtas studijas.

Tokia galimybė gali būti aktuali tiems, kurie dėl pasikeitusių aplinkybių, darbo, finansinių sunkumų ar netinkamai pasirinktos studijų krypties buvo priversti mokslus atidėti. Vis dėlto konkrečias sąlygas reikės derinti su aukštąja mokykla.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši nuostata skirta norintiems studijas tęsti valstybės nefinansuojamoje vietoje. Ji savaime nereiškia, kad anksčiau studijas nutraukęs asmuo galės automatiškai susigrąžinti valstybės finansuojamą vietą.

Kas galės pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą per antrąją konkursinę eilę?

Pakeitimais taip pat tikslinamas asmenų, galinčių pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas per antrąją konkursinę eilę, sąrašas.

Joje galės konkuruoti:

  • našlaičiai;
  • socialiai remtini asmenys;
  • asmenys, turintys ribotą dalyvumo lygį.

Nuo 2028 metų į šią konkursinę eilę nebegalės pretenduoti praktinės veiklos patirties turintys asmenys ir trumpųjų studijų absolventai. Ministerijos teigimu, taip siekiama daugiau galimybių studijuoti suteikti socialiai jautriausioms grupėms.

Būsimiems studentams svarbu žinoti, kad antroji konkursinė eilė yra atskiras kelias konkuruoti dėl valstybės finansuojamų studijų vietų. Todėl renkantis studijas verta iš anksto pasidomėti ne tik bendrojo priėmimo, bet ir konkrečiai savo situacijai taikomais reikalavimais.

Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius bus planuojamas trejiems metams

Dar vienas svarbus pokytis – ilgesnio laikotarpio studijų finansavimo planavimas. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių numatoma planuoti trejiems metams, o ne kasmet, kaip iki šiol.

Toks sprendimas turėtų padėti valstybei nuosekliau numatyti, kokių specialistų reikės ateityje, o universitetams ir kolegijoms – iš anksto planuoti studijų programas bei dėstytojų ir kitų darbuotojų poreikį.

Būsimiems studentams tai svarbu todėl, kad tai, kaip paskirstomos valstybės finansuojamos vietos, yra vienas iš veiksnių, lemiančių galimybes studijuoti nemokamai. Planuojant ilgesnį laikotarpį aukštosioms mokykloms suteikiama daugiau aiškumo, tačiau tai savaime negarantuoja, kad konkrečioje programoje padaugės finansuojamų vietų ar kad į ją bus lengviau įstoti.

Vietų skaičius ir toliau priklausys nuo valstybės prioritetų bei specialistų poreikio.

Kas nutiks, jei studentas nutrauks studijas?

Pakeitimais siekiama lanksčiau panaudoti studijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas.

Jeigu studentas nutrauks studijas, iki biudžetinių metų pabaigos likusios jo studijoms numatytos lėšos galės būti skiriamos naujai priimamų studentų studijoms.

Taip siekiama išvengti situacijų, kai studijoms numatytos lėšos lieka nepanaudotos, nors aukštosiose mokyklose atsiranda galimybė priimti kitus studentus.

Kartu numatyta išlaikyti skatinamąjį studijų finansavimą: aukštosios mokyklos ir toliau galės gauti papildomų lėšų pagal pasiektus rezultatus, o šiam finansavimui skiriama suma negalės būti mažesnė nei praėjusiais metais. Studijų rezultatų vertinimo sistema nesikeis.

Daugiau galimybių mokslinių tyrimų institutams

Įstatymo pakeitimai apima ne tik studentams aktualius klausimus. Viešosios įstaigos statusą turintys mokslinių tyrimų institutai galės steigti įmones, įstaigas ar organizacijas, investuoti į jas savo turtą ir skolintis.

Tikimasi, kad tai palengvins institutų bendradarbiavimą su verslu, padės greičiau praktikoje pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatus ir kurti inovacijas.

Būsimiems studentams ši kryptis taip pat svarbi: stipresnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas gali sudaryti palankesnes sąlygas praktiniams projektams, technologijų plėtrai ir mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymui.

Ką šie pokyčiai reiškia stojantiesiems?

Dvyliktokams, planuojantiems studijuoti 2027 metais, svarbu nepamiršti, kad dėl šių pakeitimų bendrojo priėmimo reikalavimai iš esmės nepakis. Renkantis studijų programą vis tiek reikės įvertinti konkursinio balo sudarymo principus, privalomus egzaminus, minimalius reikalavimus ir galimybes pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą.

Jeigu svarstai apie studijų pertrauką arba jau esi nutraukęs studijas, verta išsiaiškinti, kokios sąlygos būtų taikomos būtent tavo situacijai. O planuojantiems studijuoti nemokamai svarbu stebėti naujausią informaciją apie valstybės finansuojamų vietų paskirstymą.

Aktualią informaciją apie priėmimą ir studijų vietas skelbia LAMA BPO bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Svarbu: prieš priimant sprendimus dėl stojimo ar grįžimo į studijas reikėtų pasitikrinti galutinę įstatymo redakciją ir konkrečių nuostatų įsigaliojimo tvarką. Seimo pritarimas pakeitimams savaime nereiškia, kad visos naujos taisyklės taikomos iš karto.