Perskaitykite žemiau pateiktus teiginius. Neskubėkite, čia nėra laiko limito, greičiausiai klausimyną užpildysite per 10–15 minučių. Rezultatų tikslumas priklausys nuo to, kaip jūs sąžiningai atsakinėsite į klausimus.

Čia nėra nei teisingų, nei klaidingų atsakymų – tik jums tinkantys. Jeigu sutinkate su teiginiu, pažymėkite V, jei ne – X. Įvertinkite visus teiginius. (Patogiausia testą atlikti jį atsispausdinus). 

  Teiginys V ar X 
1. Turėdamas (-a) svarbią priežastį, renkuosi protingai rizikuoti  
2. Esu linkęs (-usi) spręsti problemas, naudodamas (-a) loginį žingsnis po žingsnio metodą  
3. Turiu labai tiesmuko žmogaus reputaciją  
4.  Dažnai pastebiu, kad veiksmai, kurie remiasi jausmais, yra tokie pat patikimi, kaip ir veiksmai, kurie remiasi kruopščiu apmąstymu ir analize  
5. Vertindamas pasiūlytos idėjos ar sprendimo veiksmingumą remiuosi ar tai bus galima pritaikyti praktikoje  
6. Kai išgirstu naują idėją ar mintį, nedelsiant imuosi ją įgyvendinti  
7. Pasižymiu gera savidrausme, laikausi aiškių dienotvarkės taisyklių, vadovaujuosi loginiu mąstymu  
8. Jaučiu pasitenkinimą atlikdamas (-a) kruopštumo reikalaujantį darbą  
9. Man puikiai sekasi sutarti su logišku ir analitiniu mąstymu pasižyminčiais asmenimis, ir sunkiau – su spontaniškais bei iracionaliais žmonėmis  
10. Aš mėgstu interpretuoti gautus duomenis, bet vengiu daryti skubotas išvadas  
11. Man patinka sprendimą priimti atsargiai, įvertinant visas galimas alternatyvas  
12. Mane labiau domina naujos ir neįprastos idėjos nei praktinės  
13. Nemėgstu problemų ir situacijų, kurių negaliu suorganizuoti pagal tam tikrą tvarką  
14. Priimdamas sprendimus ir atlikdamas veiksmus, laikausi savo principų  
15. Diskutuodamas (-a) stengiuosi nenukrypti nuo esmės  
16. Man patinka turėti kuo daugiau informacijos šaltinių – kuo daugiau informacijos apmąstymui, tuo geriau  
17. Mane erzina nerimti asmenys, kurie nepakankamai rimtai žiūri į gyvenimą  
18. Esu labiau spontaniškas (-a) ir lankstus (-i), nei mėgstantis (-i) viską suplanuoti iš anksto  
19. Nemėgstu, kai mane riboja laikas ir iš anksto nustatyti terminai, stengiuosi problemų sprendimui skirti daugiau laiko  
20. Žmonių idėjas vertinu pagal jų praktinius veiksmus ir darbus  
21. Mane erzina žmonės, kurie skubina įvykius  
22. Manau, kad daug svarbiau yra mėgautis dabartiniu momentu, nei galvoti apie praeitį ar ateitį  
23. Manau, kad sprendimai priimti remiantis informacijos analize, yra daug svaresni nei intuityvūs sprendimai  
24. Diskutuodamas (-a) dažniausiai pateikiu daug spontaniškų idėjų  
25. Esu linkęs (-usi) kalbėti daugiau nei turėčiau, manau reikėtų tobulinti savo klausymosi įgūdžius  
26. Diskusijų metu mane erzina žmonės, kurie nukrypsta nuo tikslų  
27. Man patinka pateikti kitiems savo idėjas ir požiūrį  
28. Diskusijose žmonės turėtų išlikti realistais, laikytis pirminių tikslų ir vengti nepagrįstų idėjų  
29. Prieš apsispręsdamas (-a), stengiuosi apsvarstyti visas galimas alternatyvas  
30. Palyginus su kitais kolegomis (bendraklasiais), diskusijose išlieku objektyvus (-i) ir racionalus (-i)  
31. Įvairiuose susitikimuose, diskusijose labiau esu linkęs (-usi) likti nuošalyje nei užimti lyderio poziciją  
32. Paprastai dažniau klausausi nei kalbu  
33. Manau, kad dažniausiai tikslas pateisina priemones  
34. Grupės tikslų ir uždavinių įgyvendinimas turi būti svarbesnis už individualius poreikius ir norus  
35. Darau viską, ką manau esant reikalinga darbui atlikti gerai  
36. Man greitai nusibosta kruopštumo ir sistemingumo reikalaujantys darbai  
37. Man patinka nagrinėti pagrindines įvykių ir reiškinių prielaidas, teorijas bei principus  
38. Man patinka struktūruoti, turintys griežtą darbotvarkę susirinkimai  
39. Kai nėra aiškaus vieno teisingo atsakymo, stengiuosi išvengti subjektyvių ir emocionalių pasisakymų  
40. Mėgaujuosi dramatiškais įvykiais ir krizinių situacijų keliamu jauduliu  
 

Taškų skaičiavimas

Žemiau pateiktoje lentelėje apveskite teiginių numerius, ties kuriais pažymėjote „V“ varnelę. Gaunate po vieną tašką už kiekvieną pažymėtą „V“ varnele teiginį. Už teiginius pažymėtus „X“ ikso ženklu taškų negaunate. Suskaičiuokite pažymėtus atsakymus stulpeliu žemyn ir parašykite bendrą sumą kiekviename stulpelyje. 

  1 8 2 3
  4 10 7 5
  12 11 9 6
  18 16 13 15
  22 19 14 20
  24 21 17 26
  25 23 30 28
  27 29 37 33
  36 31 38 34
  40 32 39 35
Iš viso        
  Aktyvistas Mąstytojas Teoretikas Pragmatikas

 

Testo rezultatai

Kai suskaičiavote bendrą taškų sumą kiekviename stulpelyje, pagal žemiau nurodytoje lentelėje pateiktus duomenis pasitikrinkite kaip stipriai yra išreikšti visi jūsų mokymosi stiliai. T.y. kaip stipriai dominuoja vienas ar kitas mokymosi stilius jūsų gyvenime.

Labai stipriai ir stipriai išreikšti mokymosi stiliai rodo, kad būtent tokiu būdu jums yra priimtiniausia mokytis, o silpnai ir labai silpnai išreikšti mokymosi stiliai – mažiausiai efektyvūs mokymosi būdai. Gali būti, kad visi keturi jūsų mokymosi stiliai yra išreikti vienodai – juk visi esame skirtingi!

Mokymosi stilius Tavo taškai Labai stiprus Stiprus Vidutinis Silpnas Labai silpnas
Aktyvistas   8-10 6-7 4-5 2-3 0-1
Mąstytojas   9-10 7-8 5-6 3-4 0-2
Teoretikas   8-10 6-7 5-4 3-2 0-1
Pragmatikas   9-10 7-8 5-6 3-4 0-2
 

Pasinaudodami koordinačių ašimi, atidėkite joje savo surinktus balus, sujunkite juos tarpusavyje. Daugiausia balų surinkę mokymosi stiliai rodo, kad būtent tokiu būdu jums yra priimtiniausia mokytis,  o mažiausiai balų surinkę mokymosi stiliai – mažiausiai efektyvūs mokymosi būdai.

Kiekvienam mokymosi stiliui rekomenduojamos studijų kryptys, pvz. žmogui pasižyminčiam teoretiko ir aktyvisto mokymosi stiliais, tiktų studijuoti biomedicinos mokslus, apskaitos sistemas, buhalteriją ir pan. Gautą grafiką galite palyginti su savo draug

 

Aktyvistas

Aktyvistai noriai įsitraukia į naujas veiklas, mėgaujasi „čia ir dabar“ situacija bei yra laimingi galėdami įgyti naujos patirties. Aktyvistai yra atviri naujovėms, plačių pažiūrų, todėl drąsiai imasi naujos, nepažįstamos veiklos. Jų filosofija atitinka šūkį: „Aš išbandysiu viską!“ Aktyvistai pirmiau atlieka veiksmą, o tik po to pagalvoja apie galimas pasekmes. Tačiau, kai tik entuziazmas ir susidomėjimas nauja veikla išblėsta, imasi ieškoti kitų užsiėmimų. Visiškai nesibaimina naujų iššūkių ir problemų, bet atvirkščiai, nuobodžiauja, kai tenka susidurti su taisyklėmis ir ilgalaikės veiklos sąlygomis. Aktyvistai mėgsta bendradarbiauti su kitais žmonėmis, bet veikloje nuolat siekia išlikti dėmesio centre.

Aktyvistams lengviau mokytis, kai:

  • Turi galimybę tiesiogiai aktyviai dalyvauti veikloje;
  • Turi galimybę dirbti grupėje, bendradarbiaujant su kitais grupės nariais;
  • Moderuoja ar veda diskusijas;
  • Kai nėra griežtų atlikimo taisyklių ir nurodymų;
  • Susiduria su naujais iššūkiais ir patirtimi.

Aktyvistams sunkiau mokytis, kai:

  • Klauso teorinių paskaitų ar informacijos pateikimo žodžiu;
  • Turi užimti pasyvų vaidmenį, atlikti monotoniškas, besikartojančias užduotis;
  • Analizuoja ir vertina duomenis, informaciją;
  • Turi vadovauti tiksliomis instrukcijomis;
  • Kai turi dirbti individualiai.

Mąstytojas

Mąstytojai mėgsta išlikti nuošalyje tam, kad galėtų situaciją stebėti iš skirtingų perspektyvų. Jie linkę rinkti informaciją iš įvairių šaltinių. Gautus duomenis nuodugniai analizuoja bei gerai apmąsto prieš priimdami galutinį sprendimą. Stengiasi sprendimą atidėti kiek įmanoma tolimesniam laikui, kad turėtų daugiau laiko informacijai apdoroti bei visus galimus variantus nuodugniai apsvarstyti. Jų filosofiją atspindi pagrindinis principas: „Būk kantrus!“ Kiti juos apibūdina kaip susimąsčiusius, mėgstančius apgalvoti visus įmanomus variantus, neskubančius pradėti veikti. Diskusijose ir susitikimuose jie linkę pasirinkti stebėtojo vaidmenį. Dažniausiai klausosi kitų nuomonių bei neskuba susidaryti ir išsakyti savo požiūrio. Jeigu mąstytojai ryžtasi veikti, tai dažniausiai remiasi gerai išanalizuota savo ir kitų praeities patirtimi bei ateities įžvalgomis.

Mąstytojams lengviau mokytis, kai:

  • Turi galimybes klausytis ir stebėti kitus bei aplink vykstančius procesus;
  • Vertina, analizuoja ir apibendrina tai, kas įvyko ir ko išmoko;
  • Turi galimybes apgalvoti visus variantus prieš imantis veiksmų;
  • Turi savo darbo vietą, kurioje gali atlikti darbus susikaupę, niekieno netrukdomi.

Mąstytojams sunkiau mokytis, kai:

  • Yra įtraukti į greitai vykstančią veiklą, patys aktyviai dalyvauja ir yra paskirti būti lyderiais;
  • Turi atlikti užduotis be papildomo pasiruošimui skirto laiko;
  • Kai užduotis reikia atlikti neturint aiškaus plano;
  • Yra spaudžiami terminų ir įpareigoti tikslių atlikimo nurodymų, instrukcijų.

Teoretikas

Teoretikai pritaiko ir integruoja savo pastebėjimus į vieningą sistemą, kuri remiasi loginėmis prielaidomis. Problemas mėgsta spręsti vadovaudamiesi logine seka, žingsnis po žingsnio metodu. Pavienius faktus, susieja į vientisą sistemą. Jie linkę būti perfekcionistais, kurie lengvai nepasiduoda kol visi dalykai neatranda savo vietos bendroje sistemoje. Teoretikai mėgsta analizuoti ir sintezuoti, t.y. visumą skaidyti į dalis bei atvirkščiai iš dalių sudarinėti visumą. Mąstydami remiasi bendraisiais principais, prielaidomis, teorijomis, modeliais, schemomis. Jų filosofiją atspindi posakis: „Jei tai logiška, tuomet tinka!“ Dažniausia užduoda klausimus: „Ar tai logiška?“, „Kaip tai susiję?“, „Kokios yra bendrosios prielaidos?“ Teoretikai mėgsta racionalumą ir yra linkę įvykius bei informaciją vertinti objektyviai, atsiribojant nuo emocijų ir subjektyvumo. Teoretikai stengiasi kiek įmanoma labiau būti užtikrintais ir jaučiasi nepatogiai, kai tenka vadovautis subjektyvia nuomone.

Teoretikams lengviau mokytis, kai:

  • Turi panaudoti savo įgūdžius sprendžiant kompleksines užduotis;
  • Yra aiškiai apibrėžtas užduoties tikslas;
  • Susiduria su įdomiais konceptais, modeliais ir idėjomis;
  • Analizuoja ir vertina dalykus sistemiškai, struktūriškai ir ieško sąsajų tarp įvairių dalykų;
  • Turi galimybes išanalizuoti pateiktą medžiagą bei susidaryti veiksmų planą.

Teoretikams sunkiau mokytis, kai:

  • Turi įsitraukti į situacijas, kuriose vyrauja emocinis kontekstas;
  • Kai nėra aiškiai apibrėžtas užsiėmimų ar užduočių tikslas ir struktūra;
  • Kai užduotys ir veikla nėra susijusi su teorijomis, modeliais ar bendraisiais principais;
  • Kai tenka bendradarbiauti ir dalyvauti diskusijose su kitais.

Pragmatikas

Pragmatikai mėgsta idėjas ir teorijas išbandyti praktiškai, patikrinti ar jos yra veiksmingos realiame gyvenime. Jie domisi naujomis idėjomis ir neatsisako progos paeksperimentuoti. Pragmatikai priklauso tiems žmonėms, kurie grįžę iš mokymų, sužinoję naujų dalykų, nori juos kuo greičiau pritaikyti savo kasdieninėje veikloje. Labiausiai jiems patikusias idėjas įgyvendina greitai ir pasitikėdami savo jėgomis. Gali prarasti kantrybę nesibaigiančiose diskusijose. Pragmatikai iš prigimties yra praktiški, žemiški žmonės, mėgstantys praktinius problemų sprendimus. Kiekviena problema ar galimybė jiems naujas iššūkis, kurį jie mielai priima. Jų filosofiją atspindi posakiai: „Visada yra geresnis būdas!“ ir „Jei tai galima pritaikyti, tuomet tinka!“ Jiems nepatinka ilgos teorinės diskusijos, analizės ir argumentai. Jiems reikia to, ką jie galėtų praktiškai pritaikyti. Visa kita jiems neįdomu ir neaktualu.

Pragmatikams lengviau mokytis, kai:

  • Aiškiai supranta sąsajas tarp mokymosi dalykų ir realaus jų panaudojimo kasdieninėje veikloje;
  • Gali praktiškai išbandyti naujus dalykus gaunant grįžtamąjį ryšį;
  • Labai aiškiai suvokia naujai išmoktų dalykų praktinę naudą;
  • Mato tiesioginį pavyzdį kaip reikėtų daryti;
  • Turi konkretų veiksmų planą su aiškiai apibrėžtu tikslu.

Pragmatikams sunkiau mokytis, kai:

  • Kai nėra aiški naujų dalykų praktinė nauda;
  • Nėra konkrečių nurodymų, kaip ir ką daryti;
  • Nėra akivaizdžių įrodymų, kad naujai išmokti dalykai bus naudingi;
  • Mokymasis vyksta teoriniu lygiu ir nėra susietas su realiomis, praktinėmis situacijomis;
  • Kai turi dirbti grupėje, diskutuoti, bendradarbiauti.

***

Dauguma žmonių turi kelis labiau išreikštus mokymosi stilius. Kartais būna taip, jog konkretus žmogus turi vieną labai stipriai išreikštą mokymosi stilių. Tačiau tai nereiškia, jog to neįmanoma pakeisti. Pažinę savo vyraujančius mokymosi stilius, galite pradėti vystyti kitus, šiek tiek mažiau išreikštus mokymosi stilius. Kai juos išvystysite, jums atsivers didesnės galimybės mokytis. Ne visada skirtingose mokymosi situacijose skirtingų mokymosi stilių žmonės gali mokytis vienodai. Jeigu sugebėsite išvystyti kitus mokymosi stilius, tuomet bus daugiau situacijų, kuriose galėsite sėkmingai mokytis ir tobulėti tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.

 

Parengė psichologė Diana Naikauskė

facebook_logoKur stoti