Egzamino programą žinoti būtina kiekvienam

Pedagogė rekomenduoja pradėti nuo įsigilinimo į egzamino programą, jo užduočių struktūrą, mat viešai pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad 50 proc. visų egzamino užduočių sudaro Lietuvos istorijos ir 50 proc. pasaulio istorijos temos. Egzamine numatyta, jog 20 proc. užduočių sudarys viduramžių, 30 proc. naujųjų laikų ir 50 proc. naujausiųjų laikų temos. O tai jau atskleidžia, kiek dėmesio į kurias temas vertėtų sukoncentruoti. „Kadangi 12-oje klasėje mokiniai daugiausiai dėmesio skiria XX a. istorijos įvykiams nagrinėti, o viduramžių ir naujųjų laikų istorija išsamiau aptariama 11-oje klasėje, vienas pirmųjų patarimų nepamiršti pasikartoti ir šių temų medžiagos. Geriausia yra naudoti savo turimus konspektus, sukauptus besimokant 11-oje ir 12-oje klasėse. Jei sistemingos konspektinės medžiagos mokinys neturi, temoms pasikartoti gali praversti abiturientams skirti leidiniai, kuriuose koncentruotai pateikiama informacija, atitinkanti istorijos valstybinio egzamino programą“, – teigia L. Repšienė.

Anot pašnekovės, kartojantis medžiagą, didelį dėmesį reikėtų kreipti į brandos egzamino programoje pateikiamas temų formuluotes. Tokiu būdu galima sau atsakyti į klausimą – ką svarbiausio man reikia žinoti iš kiekvienos temos? „Pavyzdžiui, programos punkte 2. 17 ,,Stepono Batoro nuopelnai LDK“ iš karto galima matyti, jog mokiniai turi žinoti S. Batorą, kas jis buvo, ir nurodyti jo valdymo laikotarpio nuopelnus. Kitas pavyzdys egzamino programoje nurodytas punktas 4.11,,1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje priežastys ir padariniai“. Iš šio programos punkto matome, į ką svarbiausią atkreipti dėmesį kartojantis 1830-1831 m. sukilimo temą, raktiniai žodžiai – priežastys ir padariniai. Taip pat derėtų nepamiršti, jog padariniai yra įvairūs savo pobūdžiu, o kartais egzamino klausimuose prašoma išskirti kultūrinius, politinius ir kt. įvykių padarinius“, – rekomenduoja mokytoja.   

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad egzamino programoje yra minimos tikslios kai kurių įvykių datos, asmenybės, įvairios istorinės sąvokos. Jas reikia atsiminti, gebėti, remiantis turimomis žiniomis, nurodyti, paaiškinti.

Užduotis pati savaime suponuoja jos sprendimo būdą

Pasak L. Repšienės, egzamino metu, siekiant aukščiausių vertinimų, reikia ne tik turėti daug žinių, bet ir mokėti jas tinkamai panaudoti, atliekant testines, šaltinių užduotis. „Istorijos testus, sudarančius maždaug 20-30 proc. egzamine surenkamų taškų, patariama spręsti ,atmetimo būdu, t. y. pirmiausiai iš galimų atsakymo variantų atmesti nelogiškus atsakymo variantus. O su šaltiniais situacija visiškai kitokia. Nagrinėjant šaltinių užduotis verta neskubėti skaityti pateiktų tekstų, o jei jie buvo ne iki galo suprasti, skaityti dar kartą. Galima taikyti ir tokią šaltinių nagrinėjimo strategiją – prieš skaitant pačius šaltinius, visų pirma persiskaityti šaltinio klausimus ir jau skaitant šaltinius egzamino juodraštiniame lape pasižymėti teksto vietas, kurios gali padėti atsakyti į vieną ar kitą egzamino klausimą. Svarbu gerai įsiskaityti į pateiktus klausimus, suprasti, ar reikia atsakymą pateikti remiantis vien šaltinio informacija ar dalį, visą atsakymą pateikti remiantis savo turimomis žiniomis“, – pasakoja istorijos mokytoja.   

Pedagogė priduria, jog atliekant egzamino šaltinių užduotis, verta atkreipti dėmesį į tai, kiek šalia klausimo yra nurodyta taškų, mat jie sufleruoja, kiek skirtingų aspektų laikantysis egzaminą abiturientas turi nurodyti atsakydamas į pateiktą klausimą. „Tai padeda struktūruotai atsakyti į šaltinių blokuose esančius paskutinius klausimus, kurių taškų vertė dažniausiai yra didžiausia. Mokiniui verta nenumoti ranka į šiuos klausimus, net jei egzamino metu jis ir nežinotų, kaip pilnai atsakyti į tokio pobūdžio klausimus. Jei atsakymo vertė yra 4 taškai, teisingai įvardinęs du reikiamus aspektus iš 4, mokinys gali vis tiek tikėtis gauti 2 taškus už pateiktą atsakymą“, – tikina pašnekovė.

 

Vaizdiniai šaltiniai ir žemėlapiai – svarbu

Papildomo ugdymo mokyklos „Alfa klasė“ istorijos mokytoja teigia, jog itin svarbi dalis užduočių egzamine yra susijusi ir su istorinių žemėlapių nagrinėjimu. Žemėlapių užduotyse gali atsispindėti tiek Lietuvos, tiek ir Europos svarbiausi istorijos įvykiai ir teritoriniai pokyčiai. „Dalis žemėlapių egzamine metai iš metų yra linkę pasikartoti, tad labai rekomenduoju peržvelgti pastarųjų metų egzamino užduotyse buvusių žemėlapių pavyzdžius. Klausti savęs – ar šį žemėlapį galėčiau teisingai priskirti vienam ar kitam istoriniam laikotarpiui ir ar galėčiau nurodyti mūšius, teritorinius pokyčius, įvykusius tuo metu Lietuvoje, Europoje. Jei sunku atskirti įvairių laikotarpių Europos istorijos žemėlapius, galima įsiminti vokiškų žemių, t.y. Šv. Romos imperijos, Prūsijos, Vokietijos teritorinius pokyčius ir juos susieti su svarbiais laikotarpiais“, – pasakoja L. Repšienė.

Ji pažymi, jog egzaminuose neapsieinama ir be karikatūrų, o norint sėkmingai analizuoti karikatūras, pravers gebėjimas atpažinti karikatūrose esančias asmenybes ir simbolius. „Pravartu egzamino programos asmenybių portretus dar kartą peržvelgti, kad būtų galima jas lengviau atskirti. Taip pat, galima įsiminti kai kuriuos dažnai karikatūrose pasitaikančius valstybių simbolius – neretai Rusiją simbolizuoja meška, Jungtines  Amerikos Valstijas – dėdė Semas, o Prūsiją, kaizerinę Vokietiją – karys su smaiginiu šalmu. Tačiau, nagrinėjant karikatūras, reikia įdėmiai įsiskaityti į šalia jų pateikiamus paaiškinimus, suvokti, jog karikatūra gali atspindėti ir ne vieną mintį, o tai priklauso nuo to, kiek karikatūroje yra skirtingų personažų, simbolių. Neretai svarbiausia karikatūros mintis yra pačio kūrinio centre – tai gali būti ir pavargęs, krovinio negalintis patempti arklys (Vokietijai skirtų reparacijų po Pirmojo pasaulinio karo simbolis) ar botagą laikantis N. Chruščiovas, tramdantis satelitines Rytų Europos valstybes. Karikatūros kai kuriuos abiturientus gąsdina tuo, jog jų supratimas reikalauja turėti nemažai žinių ir gerų interpretacinių įgūdžių, tačiau nerimą galima sumažinti peržiūrėjus praeitų metų karikatūras ir su jomis susijusius klausimus“, – rekomenduoja pašnekovė.

Anot pedagogės, kiti vaizdiniai šaltiniai, kurie taip pat gali būti egzamine, yra dailės kūriniai, architektūros, asmenybių fotografijos: „Atkreipiu dėmesį į tai, kad iš architektūros stilių mokiniai turėtų žinoti romaninę, gotikinę, baroko ir klasicizmo architektūrą. Verta pasikartoti šiuos architektūros, dailės stilius, pagalvojant, kokie yra ryškiausi jų bruožai, kaip šiuos stilius vieną nuo kito būtų galima atskirti fotografijose, apibūdinti ir palyginti“.

 

Ko tikrai galima tikėtis egzamine ir paskutiniai žingsniai gero rezultato link

Anot istorijos mokytojos, nors iš gausybės VBE istorijos temų sunku nuspėti, kurios bus įtrauktos į testų ir šaltinių užduotis šiais metais, beveik galima neabejoti, kad keletą taškų bus galima surinkti iš 1992 m. LR Konstitucijos žinių. Taip pat, specialistė rekomenduoja paskutinę dieną dar spėti išspręsti keliolika VBE testinių dalių, pagal jas sužinoti temas, kurias dar vertėtų pakartoti.

„Egzamino dieną, atsakant į užduočių klausimus, juodraštiniame lape svarbiausius klausimų „raktinius“ žodžius, šaltinių teiginius galima pasibraukti ir taip sau padėti geriau suvokti pateikiamą tekstą, vėliau sukonkretinti pateikiamus atsakymus. Skubėti egzamino metu nereikia, bet reikia pasilikti pakankamai laiko, kad atsakymai būtų tvarkingai, aiškiai perrašyti į atsakymų lapą. Viliuosi, jog laiką iki istorijos valstybinio egzamino abiturientai išnaudos produktyviai ir egzamino metu padarys viską, kad gautų kuo geresnį įvertinimą. Linkiu sėkmės!“, – į egzaminą mokinius palydi L. Repšienė.