Koledžas rengia būsimuosius mokytojus-praktikus

Romualdas Volungevičius Danijoje baigęs „Der Nodtvigum Seminariu“ (DNS) koledžą, iš karto jame įsidarbino mokytoju – komandos vadovu. DNS yra nevyriausybinis koledžas, turintis 3 metų pedagogikos bakalauro programą. Koledžo pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia – reikalingų mokytojų mokykla.

Pasak Romualdo, vienas iš DNS principų yra praktinis mokymasis, tačiau šalia praktikos studentai gauna ir nemažai teorijos – pedagogikos, didaktikos, anglu kalbos, psichologijos, istorijos, matematikos bei kitų disciplinų.

Bene didžiausias DNS išskirtinumas iš kitų koledžų, jog studentai studijų metu daug keliauja. Pirmaisiais metais jie yra siunčiami 4 mėnesiams į Afriką.

Išvykų metu studentai atlieka įvairius tyrimus globalinėmis temomis, tokiomis kaip globalus atšilimas, vandens problematika Sacharos rajonuose, skurdo padariniai, vaikų gyvenimas Nigerijoje ir pan. Šių tyrimų rezultatai ir produktai vėliau būna viešinami įvairiuose šaltiniuose.

Antraisiais metais studentai atlieka Europos visuomenės tyrimą. 6 mėnesius komanda būna pasiskirsčius į grupes po 10 narių ir ty

Do what you find is most appropriate to do“, kurio tikslas – suteikti būsimam mokytojui galimybę atlikti tai, ko jam labiausiai trūksta ar reikia.

Trečiaisiais metais DNS programa numato 8 mėnesių mokytojo praktiką Europoje. Studentai grupėmis po tris išsibarsto po visą Europą ir atlieka mokytojavimo praktiką.

Studijos Danijoje – po diplomo Lietuvoje

– Studijų sistema DNS yra išties įdomi ir išskirtinė. Kodėl nusprendei stoti būtent į šį Danijoje įsikūrusį koledžą?

– Kaune baigiau ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Po studijų gyvenime įsisuko rutina – darbas, namai, šeima, akvariumas, šeškas narvelyje ir pan.

Kartą į rankas pateko studentų laikraštis „Savas“, kuriame vos keliais sakiniais buvo aprašytas DNS koledžas, kaip jame suderinama kelionės, mokymasis ir gyvenimas. Tai mane sudomino ir internete susiradau koledžo tinklapį.

Tai, ką pamačiau, mane sužavėjo ir neilgai trukus idėja persikvalifikavo į sprendimą. DNS patraukė savo programos drąsa, nestandartiniu požiūriu į mokymąsi, praktikos ir nuotykių gausa. Galbūt nemažą įspūdį padarė ir tai, kad iš esmės kiekvienas norintis gali pasirinkti šį koledžą, tereikia tik norėti ir gerai suprasti visą programą.

– Kaip tiksliai vadinasi specialybę, kurią studijavai? Ir kokios atsiveria perspektyvos ją baigus?

– DNS yra mokytojų rengimo koledžas. Dažnai manęs klausia, o kokio dalyko mokytoju esu? DNS suteikia pedagogikos mokslo bakalauro laipsnį. Iš esmės, yra suteikiama mokytojo specialybė. 

Studijuodamas aš pasirinkau dvi specializacijas – anglų kalbos bei mokslo ir gamtos, kur yra integruotas fizikos, chemijos, astronomijos, biologijos, geografijos kursas.

Su DNS mokytojo specialybe atsiveria mokytojo darbai. DNS programa suteikia daug patirties socialiniame ir humanitarinės pagalbos sektoriuje, todėl studentai gali drąsiai ieškoti darbo humanitariniuose bei socialiniuose projektuose, slaugos namuose, įvairios socialinės pagalbos institucijose, vaikų darželiuose ir pan.

– Studijas baigei ir Lietuvoje. Kokie buvo pagrindiniai skirtumai tarp šių mokyklų?

– Teko studijuoti ISM, ir manau, skirtumai yra išties dideli. Danijoje daug daugiau dėmesio skiriama problemų suvokimui ir tik po to teorijų „kalimas“. Diskusija ir mokėjimas operuoti terminais yra gana svarbu, be abejo, bet svarbiausia, yra parodyti, kad sugebi dirbti praktikoje naudodamas tai, ką moko teorijos.

Mokytis koledže gali kiekvienas norintis

– Ar sudėtinga čia įstoti?

– Stojant į DNS svarbiausia yra turėti 12 klasių išsilavinimą ir pakankamas anglų kalbos žinias, kad sugebėtum suprasti mokymo programą bei esminius principus.

Studijos trunka 3 metus, todėl, jei nesugebėsi suprasti programos ypatumų, gali būti, kad padarysi netinkamą sprendimą dėl kurio vėliau teks apgailestauti. Todėl vienas iš pagrindinių reikalavimų – supratimas ir norėjimas įvykdyti 3-jų metų programą. Tam yra prašoma būsimųjų studentų atvykti į parengiamąjį savaitgalį, kurio metu aprodomas koledžas, galima susitikti su vyresnių kursų atstovais bei mokytojais, išbandyt DNS gyvenimą.

– Ar studijos yra mokamos?

– Stojamasis mokestis yra 200 eurų. DNS yra privatus koledžas, jo programos vyriausybė nefinansuoja, todėl programa yra suformuota tokiu būdu, kad studentas kartu su komanda galėtų save išlaikyti. Pirmųjų metų ekspedicija į Afriką autobusais kainuoja daug, prie to reikia pridėti mokesčius už maistą, nuomą, transportą ir t.t. Todėl, norint pradėti programą, studentui reikia turėti pakankamai lėšų pirmiems metams padengti.

DNS yra ypatingas tuo, kad dar programai neprasidėjus, studentai gali įstoti į parengiamąjį – lėšų taupymo periodą. Aš pats pasinaudojau šia galimybe, nes gana akivaizdu, kad retas lietuvis turi pakankamai lėšų savo kišenėje.

Studijų metu yra sudarytos sąlygos ir skiriamas laikas studentams užsidirbti lėšų programos išlaidoms padengti. Kiekvienas uždirbtas ir išleistas centas yra kruopščiai apskaitomas komandos ekonomistų. Tokiu būdu komanda visada žino, kiek pinigų yra banko sąskaitoje, kiek yra išleidžiama ir kiek uždirbama.

Programa suteikia daug iššūkių

– DNS koledžo studijų programa skiriasi nuo standartinės, daugeliui įprastos. Kokie sunkumai buvo iškilę studijų metu?

– Pačioje pradžioje daug dirbau, nes kaip minėjau, atvykau su minimaliomis lėšomis. Buvo gana linksma, nes vyresnių kursų studentai nuolat pasakodavo istorijas iš savo nuotykių Afrikoje, Indijoje ar Pietų Amerikoje. Kai komanda pradėjo augti, atsirado daugiau vidinių nesutarimų, jei nesutarimai išsiplėtodavo į didesnį konfliktą, mokytojai įsikišdavo ir padėdavo vėl grįžti prie komandos tikslų.

Be abejo, nemažai iššūkių ir nesklandumų iškyla, kai keliaujama į skurdžias šalis, bet čia didžiausia pagalba yra komandos jausmas ir pagalba vienas kitam.

– Kokius dalykus studijavai koledže?

– Norint būti DNS mokytoju, turi pasiruošti tiek iš teorinės pusės (psichologija, pedagogika, didaktika, anglų kalba, istorija, gamtos mokslai ir t.t), tiek iš praktinės (studijų kelionės, mokytojo praktika, socialiniai tyrimai, pinigų uždirbimas). Labiausiai buvo nuobodu ruoštis „sausiems“ dalykams, tokiems kaip psichologija ar anglų kalba. Iš studijuojamų dalykų labiausiai patiko mokslo ir gamtos studijos bei didaktika. Šie dalykai yra labiausiai ir susiję su praktiniu teorijų pritaikymu.

– Ar buvai patenkintas studijomis?

– DNS programa yra gana intensyvi ir tikrai suteikia daug iššūkių, tai mus ir užgrūdina. Studijos yra įdomios ir naudingos, nes viskas yra suderinta ir įtraukta į praktiką. 

Danija brangi šalis

– Kiek kainavo studijos?

– Skaičiuojant kiek pinigų man reikėjo atsivežti iš Lietuvos, tai galima sakyti, kad prireikė kelių šimtų litų. Tačiau aš turėjau atvažiuoti prieš studijų pradžią ir padirbėti, kad sukaupčiau reikiamą sumą pirmiems metams. Dirbau įvairiausius darbus – nuo darbo ofise ir mokytojo pagalbininko iki statybų ir laikraščių pardavinėjimo gatvėse.

– Ar čia studijuoja daugiau lietuvių?

– DNS turi studentų iš beveik visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvių taip pat yra, visuose kursuose gal bus 15.

– Kiek lėšų reikia pragyventi Danijoje?

– Danija yra brangi šalis, buto nuoma gali kainuot nuo 2.000 iki 10.000 litų. DNS studentai gyvena bendrabučiuose, dar mokykla padengia nemažai išlaidų (pvz., už elektrą ir vandenį), todėl studentai gali greičiau ir lengviau sutaupyti nemažas pinigų sumas studijoms.

Afrikoje šoko polkutę

– Ar buvo kokių linksmų nutikimų studijų ar kelionių metu?

– Tokių istorijų galėčiau pasakoti nesustodamas. Pats faktas, kad su DNS apkeliavau tris žemynus ir sutikau šimtus visokiausio plauko žmonių. Visose šalyse dainavom lietuvių liaudies dainas ir šokom polkutę, visi labai linksmai sutikdavo mūsų pasirodymus – tiek kinai, tiek afrikiečiai, tiek europiečiai.

Paskutiniais metais teko važiuoti į Angolą ir dirbti dėstytoju Ateities mokytojų koledže (EPF). Dar nei savaitei nepraėjus, reikėjo pristatyti Lietuvos istoriją portugališkai. Tuo metu portugalų kalbos nemokėjau beveik visiškai, tai dvi dienas kalbą ruošiau su žodynu. Po tos paskaitos mano portugalų žinios šoktelėjo dešimteriopai.

– Kaip bendrauji su Lietuvoje likusiais draugais ir artimaisiais, juk tiek daug laiko skiriama kelionėms?

– Be abejo, bendravimas su draugais sulėtėjo, o kai būdavau už 15.000 kilometrų Angoloje, be elektros ir interneto, komunikacija apskritai nutrūkdavo. Tačiau visada pagelbėdavo „Skype“, praversdavo ir „Facebook‘as“.

– Baigęs studijas likai Danijoje toliau dirbti tame pačiame koledže. Ar planuoji grįžti į Lietuvą?

– Visi ateities planai sukasi apie Lietuvą. Savo koledže pasilikau dirbti, nes labai norisi įgauti DNS mokytojo, kaip vadovo, patirties. Ateityje manau, manau kad būsiu aktyvus Lietuvoje, o ar tai bus susieta su koledžu, priklausys nuo projekto, kuriuo sumąstysiu užsiimti. Jei koledžas sugalvos įsteigti Lietuvoje savo atstovybę, tikrai sutiksiu bendradarbiauti.

 

Erika VAITKŪNIENĖ 

 

facebook_logoKur stoti