Egzamino užduotis galite rasti čia: (priedas)
Egzaminas neišgąsdino
Viešoje internetinėje erdvėje apstu atsiliepimų apie fizikos egzaminą. Jį laikę abiturientai apie egzaminą skirtingų nuomonių: vieniems jis buvo gana nesunkus, kitiems pasirodė sunkesnės testo užduotys, tretiems – labai sunkus. Tačiau daugumos nuomonė – tikėtasi sunkesnio fizikos egzamino, jis buvo lengvesnis nei praėjusių metų.
Laikiusieji džiaugėsi, kad buvo lengvesnių, ir sunkesnių užduočių. Buvo mažai teorijos, daugiau reikėjo uždavinių spręsti, įrodyti daug ką reikėjo, uždaviniai buvo ganėtinai nesunkūs.
Abiturientai įsitikinę, kad lengvų egzaminų būti negali, nes juk pačių mokinių žinių lygis skirtingas: vieni mokosi B lygiu, kiti – A lygiu, dar kiti – dalyvauja ir skina laurus respublikinėse ar tarptautinėse olimpiadose.
Užduotys gana standartinės
Ką apie fizikos valstybinį brandos egzaminą mano šios srities specialistai. Pakalbinome Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorių fizikos mokytoją Tomą Kivarą.
„Mano manymu, užduotys buvo tikrai įveikiamos, jos turbūt net ir lengvesnės nei pernai metais. Užduotys labai standartinės. Daugumai užduočių galime rasti analogiškas vartant 11–12 klasės vadovėlius. Pora testinių klausimų gal buvo suktesnių. Bet aš tikrai nesu linkęs kritikuoti užduočių rengėjų, kadangi suvokiu, kad parengti užduotis nėra toks lengvas darbas, kaip kai kam gali pasirodyti. O kritikuoti visada lengviau, negu pačiam kurti“, – teigė T. Kivaras.
Nors pats mokytojais šiais metais abiturientų klasių neturėjo, tačiau užduotys, kurios buvo iš 11 klasės kurso, tikrai yra spręstos ir matytos.
„Mechanikoje visada akcentuoju judėjimą ir jėgas. Šios temos ir buvo III dalies 1–2 užduotys. Gal kiek nustebino, kad molekulinės fizikos dalis, kuri pagal egzaminų programą yra ganėtinai plati, ir 11-oje klasėje tam skiriama beveik visas semestras, egzamine apsiribojo 3 testo klausimais, 1 klausimu II dalyje ir 5 taškų verta užduotimi III dalyje.
Mano manymu įdomiausiai pateikta užduotis buvo III dalies 5 klausimas apie svyravimus. Gal ir mokytojams, ir mokiniams tai įprasti klausimai, bet pateikimas geras“, – egzamino užduotis pakomentavo fizikos mokytojas.
Kasmet fizikos egzamine būna ir klausimai iš astronomijos. Šiemet taip pat 4 paskutiniai testo klausimai buvo iš šiuolaikinės astronomijos pagrindų.
Egzamino atsakymai
Pateikiame fizikos egzamino I dalies užduočių atsakymus, kuriuos parengė KTU gimnazijos direktorius fizikos mokytojas T.Kivaras.
„Tikrai negarantuoju, kad taip ir vertinimo instrukcija pateiks atsakymus, čia mano subjektyvus pasirinkimas“, – pakomentavo T.Kivaras.
I dalies fizikos egzamino užduočių atsakymai:
1. A
2. A
3. B
4. A
5. C
6. D (jei manysime, kad turi būti balistinė trajektorija), bet esant oro pasipriešinimui ji kūnas negali nuskrieti tokio pat atstumo)
B (jei manysime, kad esant oro pasipriešinimui kūnas nuskrieja trumpesnį atstumą ir pakyla į mažesnį aukštį, bet tada trajektorija pateikta klaidinga)
IŠVADA. TEISINGO ATSAKYMO NĖRA
7. D
8. C
9. C
10. D
11. D
12. B
13. C
14. B
15. C
16. D
17. C
18. C
19. C
20. D
21. B
22. D
23. D
24. D
25. B
26. D
27. A
28. A
29. B
30. B
Pateiktas priedas su pagrindinėmis formulėmis ir konstantomis
Šiais metais laikantieji fizikos egzaminą kartu su egzamino užduoties sąsiuviniu ir atsakymų lapu gavo ir užduoties sąsiuvinio priedą. Jame pateiktos pagrindinės formulės ir konstantos iš egzamino programos.
Fizikos brandos egzamino mokinių pasiekimų lygių apraše pateikti patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygių reikalavimai tikrinamiems mokinių gebėjimams pagal atskiras turinio sritis.
Prieš egzaminą abiturientai galėjo susipažinti ir su užduočių pavyzdžiais, kurie iliustruoja fizikos brandos egzamino patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo lygio mokinių pasiekimus.
Egzamino užduoties klausimų pobūdis
Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku. 30 klausimų (30 taškų).
Trumpojo atsakymo klausimai. Trumpojo atsakymo klausimai yra dviejų tipų. Pirmo tipo klausimai tikrina fizikinių dydžių matavimo vienetų žinojimą. Vienas teisingai atsakytas matavimo vienetas vertinamas 1 tašku. Antro tipo klausimai yra nesudėtingi uždaviniai, kurių atsakymas tikslus skaičius. Teisingas atsakymas taip pat vertinamas 1 tašku. 10 klausimų (10 taškų).
Struktūriniai klausimai. Juos sudaro klausimai, susiję su pagrindine bendra informacija, pateikta struktūrinio klausimo pradžioje. Įvadinė informacija pateikiama tekstu, bet gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentelėmis ir pan.
Struktūrinį klausimą sudarantys klausimai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusiję su prieš tai pateiktais atsakymais. Atsakant į klausimus, kuriuose reikia apskaičiuoti fizikinį dydį, pirmiausia užrašoma / išvedama fizikinio dydžio apskaičiavimo formulė, tik paskui atliekami skaičiavimai. Jei atsakymas pateiktas be formulės, jis vertinamas 0 taškų. Apskaičiavus fizikinių dydžių vertes, būtina nurodyti jų matavimo vienetus. Struktūrinio klausimo vertinimas pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio klausimo. 7–8 klausimai (apie 60 taškų).
Apie egzamino užduotį
Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai veiklos sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį.
Pavyzdžiui, veiklos srities „Judėjimas ir jėgos“ klausimams bus skirta iš viso nuo 25 iki 30 proc. užduoties taškų, iš jų bendrojo kurso klausimams 10–12 proc. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 30 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 50 proc., problemų sprendimo gebėjimams – 20 proc. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visai užduočiai, bet ir kiekvienai veiklos sričiai.
Egzamino vertinimas
Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.
Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų. Surinkus 16 taškų – egzaminas išlaikytas.
Kaip sekėsi šį egzaminą laikyti anksčiau?
Kaip rodo pastarųjų metų rezultatai, fizikos valstybinį brandos egzaminą kasmet renkasi panašus skaičius abiturientų, o ir rezultatai kasmet – panašūs.
2015 metais fizikos valstybinį brandos egzaminą laikė 3 tūkst.29 mokiniai. Egzaminą išlaikė 95,31 proc. laikiusiųjų, 2014 metais išlaikė 96,5 proc., 2013 m. – 94,09 proc., 2012 m. – 97,15 proc. Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100.
Jei laikėte fizikos egzaminą, papasakokite kaip sekėsi, ar jums egzaminas buvo lengvas, ar sunkus? Savo atsiliepimus ir komentarus siųskite el.paštu: info@kurstoti.lt.
