Kaip per likusias savaites ruoštis lietuvių kalbos VBE? Mokytojų patarimai

Svarbiausia – ne panikuoti, o kryptingai ruoštis

Emilija akcentuoja, kad paskutinėmis savaitėmis nereikėtų desperatiškai bandyti perskaityti visų programos kūrinių ar išmokti kiekvienos autoriaus biografijos detalės. Kur kas svarbiau – suprasti pagrindines kūrinių temas, konfliktus ir gebėti juos pritaikyti skirtingose egzamino temose. Anot jos, dabar itin naudinga:

• analizuoti ankstesnių metų VBE temas; 
• peržiūrėti šių metų bandomojo egzamino užduotis; 
• persirašyti savo bandomąjį rašinį, ištaisyti klaidas (jei to dar nepadarėte) ir dar kartą jas paanalizuoti; 
• panagrinėti vertinimo kriterijus; 
• konsultuotis su mokytojais. 

Vakarė antrina: dabar jau ne laikas paniškai aiškintis ir gilintis į Liudo Vasario aistras ar mechaniškai kartoti gramatiką. Daug efektyviau – skaityti kitų žmonių analizes, stebėti, kaip jie argumentuoja, kokius kontekstus pasitelkia ir kaip formuluoja mintis.

(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/m/20640.jpg?1778757358)

Korepetitorė Emilija

Geras rašinys – ne gražūs žodžiai, o aiški mintis

Abi pašnekovės sutaria: stiprus rašinys pirmiausia yra logiškas ir nuoseklus. Pasak Emilijos, mokiniai dažnai galvoja, kad geras rašinys yra „gražiai parašytas“, tačiau egzamine svarbiausia:

• aiški pagrindinė mintis; 
• argumentų nuoseklumas; 
• gebėjimas analizuoti, o ne perpasakoti kūrinį; 
• tikslus temos atskleidimas. 

„Labai daug mokinių praranda balus ne dėl žinių stokos, o dėl neaiškių teiginių, paviršutiniško kūrinio aptarimo,

neišplėtoto konteksto ar chaotiškos darbo struktūros. Būtina aiškiai atsakyti į pateiktą klausimą ir nenukrypti nuo temos“, – akcentuoja Emilija.

O Vakarė rašinius rašantiems mokiniams (taip pat ir per egzaminą) rekomenduoja nuolat sau užduoti tris klausimus:

• Kodėl? 
• Ką tai rodo? 
• Kaip tai siejasi su tema? 

Būtent šie klausimai padeda išvengti siužeto atpasakojimo ir pereiti prie tikrosios analizės.

Kaip susidaryti veiksmingą mokymosi sistemą?

Emilija rekomenduoja kasdien pasiruošimui skirti bent dvi valandas.

Pirmąją valandą verta:

• kartotis autorius; 
• analizuoti temas; 
• dėliotis galimus kontekstus; 
• kurti kūrinių „minčių žemėlapius“ – trumpai pasižymėti pagrindines temas, problemas, idėjas ir galimus kontekstus.

Antrąją valandą reikėtų skirti rašymui ir savianalizei. Po kiekvieno rašinio korepetitorė siūlo skirti dėmesio savianalizei:

• Ar mano teiginys aiškus? 
• Ar argumentai susiję su tema? 
• Ar analizuoju kūrinį, o ne jį perpasakoju? 
• Ar kontekstas tikrai sustiprina mintį? 

Tuo tarpu Vakarė akcentuoja klaidų analizės svarbą. Pasak jos, mokiniai dažnai net nežino, kas konkrečiai jiems nesiseka. Ji pataria:

• peržiūrėti senus rašinius; 
• kreiptis į mokytoją: „Nueikite pas mokytojus ir jų paklauskite: ko konkrečiai aš nemoku ir ką turiu daryti, kad išmokčiau? Dažniausiai mokytojai tikrai yra geranoriški ir skuba jums padėti. Mano lietuvių kalbos mokytoja skaitė ir taisė tuzinus mano rašinių, vis surasdama naujų būdų man padėti“, – pasakoja Vakarė;
• ieškoti rašiniuose pasikartojančių klaidų; 
• sistemingai jas taisyti. 

„Sistema neįmanoma be klaidų analizės“, – sako ji.

(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/m/20639.jpg?1778757422)

Korepetitorė Vakarė

Su kokiais kūriniais tikrai verta susipažinti išsamiau?

Abi pašnekovės išskiria kelis universalius kūrinius, kurie dažnai pritaikomi įvairioms temoms. Dažniausiai rekomenduojami:

• Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ (šiame kūrinyje svarbiausia ne siužeto detalės, o Liudo Vasario vidinis konfliktas tarp pareigos, kūrybos, laisvės ir visuomenės lūkesčių).
• A. Škėmos „Balta drobulė“
• B. Sruogos „Dievų miškas“
• K. Donelaičio „Metai“ 
• V. Krėvės-Mickevičiaus „Skirgaila“
• F. Kafkos „Metamorfozė“
• A. Kamiu „Svetimas“
• J. V. Gėtės „Faustas“

Šiuose kūriniuose nagrinėjamos universalios temos:

• žmogaus tapatybė; 
• vidiniai konfliktai; 
• vienišumas; 
• visuomenės spaudimas; 
• gyvenimo prasmės paieškos; 
• pasirinkimų sudėtingumas. 

Vakarė sudarė universaliausių kūrinių 5-uką: „Altorių šešėly“, „Balta drobulė“, „Skirgaila“, „Dievų miškas“ ir „Metamorfozė“. „Visi šie kūriniai vaizduoja stiprius vyrų ir moterų paveikslus, aiškius vidinius bei išorinius konfliktus, komplikuotas ir sunkiai išsprendžiamas problemas. Šiuose kūriniuose aiškios veikėjų vertybės, o autorių kontekstas glaudžiai susijęs su jų kūryba, tad juos nesunku interpretuoti“, – teigia korepetitorė.  

Kontekstai slypi ne tik vadovėliuose

Pašnekovės ragina neapsiriboti vien literatūros teorija. Pasak Vakarės, mes patys jau „gyvename kontekste“, todėl stiprių minčių galima net ir rasti:

• žiniose; 
• socialiniuose tinkluose; 
• šeimos istorijose; 
• filmuose; 
• dokumentikoje; 
• kultūrinėje publicistikoje. 

Ji prisimena mokinio rašinį apie žmogaus vertę vartotojiškoje visuomenėje, kuriame buvo analizuojamas spaudimas įrodyti savo vertę naujais drabužiais ir daiktais. Toks asmeninis pavyzdys tapo stipriu argumentu rašinyje.

„Labai gerai prisimenu mokinio rašinį tema „Ar žmogus vertingas tiek, kiek naudos jis atneša?“ Jis sugebėjo savo pomėgį apsipirkinėti susieti su visuomenės spaudimu įrodyti savo vertę naujais drabužiais ir papuošalais, taip aptardamas vartotojiškumo filosofiją. Štai taip paprastai ir gimė puiki pastraipa“, – apie tai, kaip kartais lengvai galima išsisukti iš situacijos, pasakoja Vakarė.

Emilija taip pat ragina naudoti platesnius kontekstus:

• pasitelkti egzistencializmo idėjas; 
• karo patirčių temas; 
• visuomenės ir individo konfliktą; 
• psichologiją bei filosofiją ir kt. 

Vakarė papildomai rekomenduoja prisiminti:

• antikos mitus: puikiai pasitarnaus 10 klasėje skaityti antikos mitai apie Prometėją, Narcizą, Achilą ir kt.;
• Dievo įsakymus ir didžiąsias nuodėmes; 
• Maslovo poreikių piramidę; 
• Imanuelio Kanto, Žano Žako Ruso ar Sokrato idėjas. 

Emilija ragina atkreipti dėmesį, kad egzamine tikrai geriau vertinami tie darbai, kuriuose literatūra siejama su platesniu pasauliu – filosofija, istorija, psichologija, religija ar šiandienos visuomenės problemomis: „Pavyzdžiui, jei tema susijusi su žmogaus vienišumu ar susvetimėjimu, labai tinka egzistencializmo idėjos. Jei kalbama apie visuomenės įtaką žmogui, galima remtis vartotojiškumo kritika, šiuolaikinio žmogaus tapatybės paieškomis ar žmogaus ir visuomenės konfliktu. Dažnai praverčia ir karo patirčių tema.“

Tačiau abi pašnekovės akcentuoja tą patį principą: kontekstas turi būti prasmingai susietas su tema, o ne „įmestas“ vien dėl įspūdžio.

Ar verta skaityti pavyzdinius rašinius?

Kitų mokinių gerai parašytus rašinius tikrai verta skaityti, tačiau ne mechaniškai juos kopijuoti. Emilija rekomenduoja analizuoti Nacionalinės švietimo agentūros skelbiamus stiprių rašinių pavyzdžius ir stebėti:

• kaip juose formuluojami teiginiai; 
• kaip siejami argumentai; 
• kaip vystoma mintis; 
• kaip išlaikomas ryšys su tema. 

Tuo metu Vakarė mano, kad geriausiais pavyzdžiais ilgainiui tampa paties mokinio darbai: „Prastai parašytą rašinį naudokite kaip galimybę tobulėti, o ne kaip įrodymą, kad nepasisekė“, – sako ji.

Gali padėti ir dirbtinis intelektas, bet jis žmogaus tikrai nepakeis ir rašinio už jus neparašys 

Vakarė mano, kad kaip kritikai gali būti naudingi DI įrankiai, pavyzdžiui, „ChatGPT“ ar „Gemini“. Ji rekomenduoja:

• pateikti DI vertinimo kriterijus; 
• prašyti kritikuoti rašinį; 
• ieškoti silpnų vietų argumentacijoje; 
• naudoti DI kaip papildomą analizės priemonę. 

„DI įrankiai yra prasti rašytojai, bet puikūs kritikai – tik tada, kai griežtai nurodote, ko iš jų norite. Pateikite rašinio reikalavimus ir paprašykite, kad jus kritikuotų. Žinoma, DI nepakeičia tikro žmogaus proto, bet gali padėti pastebėti praleistas vietas“, – teigia Vakarė.

Paskutinis patarimas – nesistenkite išmokti visko: galite likti prie suskilusios geldos

Abi pašnekovės sutaria: paskutinėmis savaitėmis svarbiausia ne kiekybė, o kokybė. Geriausia strategija paskutinėmis dienomis prieš egzaminą: 

• gerai suprasti kelis universalius kūrinius; 
• išmokti juos analizuoti; 
• turėti aiškių kontekstų; 
• sistemingai taisyti klaidas; 
• praktikuotis rašyti. 

Būtent gebėjimas argumentuoti, aiškiai dėlioti mintis ir nenukrypti nuo temos dažniausiai lemia aukštesnį egzamino įvertinimą.

Korepetitorės primena, kad tikrai nemažai naudingos medžiagos galima rasti Nacionalinės švietimo agentūros puslapyje, mokytojų analizėse ar net lietuvių kalbos paskyrose socialiniuose tinkluose. 

Verta pasinaudoti ir pačių korepetitorių metamais „gelbėjimosi ratais“: Emilija yra ne tik parengusi metodinių priemonių. Jos „Instagram“ ir „TikTok“ paskyrose emilija.moko galima rasti naudingos informacijos ir vienos VBE bandomosios užduoties analizės pavyzdį, o Vakarė dvyliktokams organizuoja paskaitą bei yra parengusi konspektus.