Ar turi šansų patekti į finansuojamą vietą?

Šiemet, likus kiek daugiau nei savaitei iki prašymų registravimo pabaigos, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje jau buvo užsiregistravę beveik 26,5 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau kaip 20,5 tūkst. užpildė pagrindinio priėmimo pirmojo etapo prašymų pageidavimus.

Panašus stojančiųjų skaičius buvo ir pernai – per 26 tūkst.

Kas nesikeičia jau keletą metų? Mažėja socialinių mokslų studijų srities populiarumas – ir valstybės priemonėmis, skiriant mažiau lėšų, specialiai mažinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius šioje srityje. Tačiau nepaisant jau keletą metų trunkančio agitavimo rinktis kitas mokslų sritis, konkurencija dėl valstybės finansavimo šioje srityje išlieka viena didžiausių.

Su tikrais iššūkiais susiduria siekiantys gauti valstybės finansavimą biomedicinos mokslų studijoms. Čia konkurencija – milžiniška, ji, ganėtinai staigiai šoktelėjusi maždaug 2012 metais, neslūgsta, ir veikiausiai greitai neatslūgs.

Vėlgi – nebe pirmus metus valstybės finansavimą gauti tiek kolegijose, tiek universitetuose pernai buvo lengviausia renkantis technologijos bei fizinių mokslų studijas.

Tarp aukščiausio ir žemiausio balų – praraja

Jau pernai pastebėta, jog nors abiturientų mažėja, tačiau aukštasis mokslas juos traukia labiau. 2015 metų laidos abiturientų, siekiančių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, santykinai buvo daugiau, (64,1 proc.) nei 2014 metais (62,5 proc.).

Pernai aukštųjų mokyklų duris pravėrė daugiau merginų (55,86 proc. universitetuose, 51,01 proc. kolegijose) nei vaikinų.

Praėjusiais metais pastebėtas vis didėjantis stojančiųjų dėmesys informacinių technologijų studijų programoms.

Taip pat pernai dar didėjo siekiančių studijuoti medicinos ir sveikatos krypčių grupėje konkurencija – pagrindinio priėmimo metu pakviestųjų į šias studijų programas universitetuose valstybės finansuojamose vietose minimalus konkursinis balas pasiekė 9,08.

Žemiausias konkursinis balas, su kuriuo buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete, buvo 3,76 (į technologijos mokslų studijų srities programą).

Žemiausias konkursinis balas, su kuriuo priimtas asmuo studijuos valstybės finansuojamoje vietoje kolegijoje, tesiekia 0,83 (į biomedicinos mokslų studijų srities (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę) programą).

Valstybės finansuojama vieta – svarbiausias motyvas

Prieš keletą metų atlikta studentų apklausa atskleidė, kad būtent viltis pasiekti nemokamo mokslo jaunimui tampa tam tikru inkaru, sulaikančiu nuo emigracijos.

Pagrindinės priežastys likti studijuoti Lietuvoje susijusios su materialiniais motyvais ir vidiniu apsisprendimu likti gimtojoje šalyje. Kaip vieną iš pagrindinių motyvų bakalauro studijų studentai nurodė galimybę studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje (33 proc.) bei tai, kad, jų manymu, studijuojant Lietuvoje reikėtų mažiau lėšų pragyvenimo išlaidoms (dar 28 proc.).

Materialinis motyvas – galimybė studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje – svarbiausias: šį atsakymą pasirinko 34 proc. kolegijų studentų ir 32 proc. universitetų studentų. Antroje vietoje pagal svarbumą kolegijų studentams yra noras gyventi arčiau namų (30 proc.), o universitetų studentams labai svarbus studijų programų (specialybės) patrauklumas (30 proc.).

Kaip dėl finansuojamų vietų konkuruota pernai?

O kokia buvo konkurencija dėl valstybės finansuojamų vietų atskirose kryptyse, akivaizdžiau atskleidžia schemos.

Štai kiek pernai universitetuose pirmu pageidavimu buvo prašymų, kiek priimta ir kokia buvo konkurencija atskirose krypčių grupėse. Labiausiai siūlome atkreipti dėmesį į santykį tarp pilko stulpelio (pirmas pageidavimas) ir mėlyno stulpelio (gavusiųjų VF vietas skaičius).

1.8 – Teisės krypčių grupė;1.7 – Verslo ir vadybos krypčių grupė; 1.16 – Medicinos ir sveikatos krypčių grupė; 1.17 – Visuomenės sveikatos, mitybos, slaugos, medicinos technologijų ir m. sveikatos krypčių grupė; 1.18 – Sporto ir gyvybės mokslų krypčių grupė; 1.15 – (Iki)klinikinės veterinarinės medicinos, žemės ūkio ir veterinarijos krypčių grupė;1.3 – Menų sritis – teatras, kinas, šokis; 1.2 – Menų sritis – muzika, menas, rašytinė kūryba; 1.6 – Socialinių mokslų (be verslo, vadybos, teisės, socialinio darbo, visuomenės saugumo) krypčių grupė; 1.4 – Menų sritis dizaino ir architektūros krypčių grupė; 1.13 – Biologijos, botanikos, zoologijos, genetikos biofizikos, biochemijos krypčių grupė; 1.10 – Socialinio darbo ir visuomenės saugumo studijų kryptys; 1.1 – Humanitarinių mokslų sritis; 1.14 – Žemės ūkio, miškininkystės, maisto studijų, žemės ūkio mokslų krypčių grupė;1.5 – Menų sritis – dailė, fotografija, medijos; 1.12 – Informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų, kompiuterių mokslo studijų kryptis;1.9 – Švietimo ir ugdymo krypčių grupė; 1.19 – Inžinerijos studijos (transporto, energetikos, elektronikos, maisto ir t.t); 1.11 – Fizinių mokslų studijų sritis; 1.20 – Technologijos mokslų studijų sritis.

O štai kokia konkurencija pernai buvo kolegijose:

2.6 – Teisės krypčių grupė; 2.3 – Menų sritis – dailė, dizainas, fotografija, medijos; 2.10 – Biomedicinos srities medicinos ir sveikatos krypčių grupė; 2.5 – Verslo ir vadybos krypčių grupė; 2.2 – Menų sritis, muzika, rašytinė kūryba, teatras, kinas, šokis; 2.7 – Švietimo ir ugdymo krypčių grupė; 2.1 – Humanitarinių mokslų sritis; 2.4 – Socialinių mokslų sritis be verslo, vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo; 2.11 – Technologijos mokslų studijų sritis; 2.8 – Fizinių mokslų sritis; 2.9 – Biomedicinos mokslų studijų sritis.

Į nefinansuojamas vietas – ir dvigubai daugiau

Universitetuose priėmimas į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vyksta gana tolygiai: į finansuojamas ir su studijų stipendija vietas pernai priimta apie 7,4 tūkst. asmenų, o į nefinansuojamas – 6,9 tūkst.

Bet šis skaičius labai netolygiai pasiskirsto tarp studijų sričių.

Tiek priimtųjų į finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas socialinių mokslų srityje skaičius mažėja kasmet, tačiau priimtųjų į valstybės nefinansuojamas vietas skaičius vis dar yra dvigubai didesnis.

Apskritai priėmimas į valstybės finansuojamas vietas mažėja visose srityse.

Tačiau priėmimas į nefinansuojamas vietas auga biomedicinos, fiziniuose ir šiek tiek technologiniuose moksluose. Biomedicinos ir socialiniuose moksluose priimtųjų į nefinansuojamas vietas skaičius viršija gavusiųjų valstybės finansavimą, o fiziniuose, humanitariniuose moksluose ir menuose dominuoja priimtiieji į valstybės finansuojamas vietas. Technologiniuose moksluose į finansuojamas vietas priimta beveik keturis kartus daugiau studentų nei į nefinansuojamas.

Lengviau finansavimo pasiekti technologijos srityje

Kolegijose į finansuojamas ir su studijų stipendija vietas 2015 m. priimta beveik 7 tūkst., o į nefinansuojamas vietas – tik 4,4 tūkst. studentų. Daugiausia įstojusių į socialinių ir technologijos mokslų sritis.

Technologijos moksluose ypač daug priimama į valstybės finansuojamas vietas, o nefinansuojamos sudaro tik apie trečdalį šio skaičiaus.

Biomedicinos mokslų studijų srityje į finansuojamas vietas priimama apie 2 kartus daugiau stojančiųjų, nei į nefinansuojamas, tačiau nefinansuojamųjų skaičius sparčiai auga, ir šis atotrūkis mažėja.

Parengta pagal MOSTA, LAMA BPO inf.