367 nulius iš valstybinio literatūros egzamino gavusieji abiturientai iš pažiūros — nemenkas skaičius. Tačiau jei skaičiuosime, kad pernai šiame valstybiniame brandos egzamine dalyvavo ir įvertinimus gavo dar 19 tūkst. 187 laikiusieji — tai nevertintų ir nulį taškų surinkusių procentas bus menkutis — vos 1,9 proc. O juk dar buvo ir 1,938 tūkst. šio egzamino neišlaikiusių!
Vis dėlto iš tokio — svarbiausiu neretai pavadinamo brandos egzamino, kuriam lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai jus ruošia šitiek laiko, gauti nulinį įvertinimą — nemenkas sukrėtimas.
Ir bene kasmet bent vienas kitas abiturientas šį savo skaudulį paviešina interneto portaluose: neva, rašiau rašiau, stengiausi, parašiau labai gerą rašinį – o gavau nulį! Ir, žinoma, tada pasipila tradicinis „vandenėlis”: pagraudenimai apie jaunimo žlugdymą, priekaištai valstybei ir švietimo sistemai, ir panašūs niekai.
Vis dėlto problema yra, ji kartojasi kasmet, ir toji problema — pačiame rašinyje. Pasak Nacionalinio egzaminų centro, rašant rašinį privalu išpildyti jam keliamus reikalavimus.
Jei mokinys neatliko užduoties, nesirėmė nė vienu iš nurodytų autorių, parašė rašinį ne ta tema arba parašė mažiau negu pusę reikalaujamos apimties, jo rašinys nebuvo vertinamas ir jis gaudavo 0 taškų.
Štai duomenys. Pernai nuliu įvertintų rašinių skaičius buvo didelis, bet — ne didžiausias per pastaruosius trejus metus.

Dėl tų pačių priežasčių nevertintų rašinių būta ir ankstesniais metais, ir prieš trejus metus nulius gavusiųjų buvo daugiau nei pusė tūkstančio!

Ką pataria mokytojai?
Pernai, mūsų portalui paprašyta ką nors patarti moksleiviams prieš lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, Kauno taikomosios dailės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Zina Kuncienė pabrėžė: privalu mokėti atpažinti raktinius temos žodžius (geriausia juos pasibraukti), įsisąmoninti, ko reikalauja tema, ir su tais raktiniais žodžiais susijusius argumentus pavartoti kiekvienoje pastraipoje.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, koks klausiamasis žodis, jei jis yra — taip bus aiškiau, ko reikalauja tema. Kartais pati tema atrodo sunki – bet prie jos pateikti autoriai, kuriuos mokate geriausiai. Jei autoriai pateikti, vadinasi, jų kūriniai tikrai siejasi su duotąja tema.
Mokytoja Z. Kuncienė pateikė pavyzdį, parodantį, kaip svarbu atidžiai perskaityti rašinio temos pavadinimą.
„Prieš keletą metų egzamino tema buvo tokia: „Kaip apie meilę kalbama lietuvių kultūroje?”. Tačiau dalis mokinių net rašydami pavadinimą pakeitė žodį į literatūroje. Nereikia stebėtis, kad jie gavo mažesnius vertinimus, nes kalbėjo tik apie literatūrinius kūrinius. Gerai, kad literatūra yra kultūros dalis, kitaip darbai galėjo būti ir nevertinami“, – perspėjo mokytoja.
Kad netektų dėl vieno egzamino keisti planų...
Neišlaikytas valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas iš tiesų gali gerokai sugadinti stojimo planus: tais pačiais metais jau galima perlaikyti tik mokyklinį, o su juo jau į valstybės finansuojamą vietą patekti sunkiau, ypač jei studijų programa iš tų, kuriose aukšti konkursai.
Tad jei ypatingai su lietuvių literatūra nedraugaujate — dar kartą išanalizuokite lentelėse pateiktas dažniausias egzamino nevertinimo priežastis, ir pasipraktikuokite, kaip tokių klaidų išvengti. Laiko dar yra.

Parengta pagal NEC inf.
