„Būtų labai gerai, kad prieš pildydami stojimo prašymą jaunuoliai peržvelgtų darbo skelbimus, nes kartais to nedaro: čia ir prasideda problemos“, – sako „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Rita Karavaitienė.
(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/20544.jpg?1779885934)
Rita Karavaitienė
Stebi stojantiesiems vertingą rodiklį, kaip subalansuota darbo rinka ir kur mažiausia konkurencija
„Nuolat stebime duomenis, kaip subalansuota darbo rinka – kiek kandidatų tenka vienam darbo pasiūlymui. Jei būsimasis studentas rinktųsi statybos, žemės ūkio sritis, logistiką, pramonę, inžineriją, elektroniką, energetiką – šiose srityse darbą gautų labai lengvai. Kandidatų kiekis vienam skelbimui yra vienas iš mažiausių, t. y. beveik be konkurencijos patektumėte į tą poziciją“, – sako ‚CV-Online“ marketingo vadovė.
O jeigu, pavyzdžiui, studentas rinktųsi tokias sritis kaip žmogiškieji ištekliai, komunikacija, kultūra, administravimas, viešasis administravimas, konkurencija jau gerokai aštresnė, norint susirasti darbą reikia būti pačiu geriausiu tos srities specialistu.
Didžiausia paklausa – technologijų ir gamybos srityse
Pasak ekspertės, dabartinė darbo rinka aiškiai krypsta technologijų kryptimi. Daugelyje sričių reikalingi specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir technologinių žinių.
Viena didžiausių sričių pagal darbo pasiūlymų kiekį išlieka gamyba. Čia ieškoma technologų, inžinierių, automatikos, elektronikos, robotikos specialistų, taip pat darbuotojų metalo apdirbimo, baldų ir medienos pramonėje.
Tačiau nemažai darbo pasiūlymų skirta ir profesinį išsilavinimą turintiems darbuotojams – šaltkalviams, meistrams, remonto specialistams ar automatikams.
„Labai trūksta žmonių, turinčių realų amatą, realią profesiją. Pavyzdžiai – santechnikai, elektrikai“, – pabrėžia ekspertė.
Statybos, transportas ir logistika – tarp perspektyviausių sričių
Transporto ir statybų sektoriai taip pat išlieka vieni aktyviausių darbo rinkoje. Transporto srityje nuolat reikalingi logistikos, transporto ir ekspedijavimo vadybininkai, taip pat tolimųjų reisų vairuotojai.
„Statybų sektoriuje itin didelis poreikis darbų vadovams, konstruktoriams, projektuotojams, nekilnojamojo turto projektų vykdytojams. Tuo pačiu itin trūksta plataus profilio statybininkų, apdailininkų, tinkuotojų, plytelių klojėjų, stogdengių, elektrikų bei santechnikų“, – nuolat darbo skelbimuose „linksniuojamas“ profesijas vardija R. Karavaitienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad pasirinkus tokias kryptis kaip statyba, logistika, inžinerija, energetika ar elektronika, darbą rasti būtų itin lengva.
IT sektorius išlieka stiprus, tačiau reikalavimai darbuotojams auga
Nors technologijų sektorius ir toliau išlieka vienu patraukliausių, situacija IT rinkoje keičiasi. Anksčiau itin daug galimybių buvo pradedantiesiems specialistams, tačiau dabar darbdaviai ieško aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.
„Informacinės technologijos niekur nedingo, tačiau auga reikalavimai darbuotojams. Reikalinga aukšta kvalifikacija, mažiau entry-level darbo pasiūlymų IT srityje“, – pastebi ekspertė.
Prie IT šiandien priskiriamos ir sparčiai augančios Fintech bei GovTech sritys. Jose svarbios kibernetinio saugumo, duomenų analitikos, finansinių technologijų bei viešojo sektoriaus skaitmenizavimo kompetencijos.
Tai rodo ir bendrą tendenciją – technologiniai įgūdžiai tampa būtini net ir tose srityse, kurios anksčiau buvo laikomos labiau humanitarinėmis.
Technologijos apskritai reikalingos visur
„Kad ir kokią sritį paėmus, darbo skelbimuose vis tiek figūruoja technologijos. Jos neišvengiamos, kad ir kokią sritį pasirinksite“, – sako R. Karavaitienė.
Taigi, net humanitarinių sričių specialistams keliami reikalavimai dirbti su įvairiomis skaitmeninėmis sistemomis, duomenimis ar technologiniais įrankiais.
Specialistų trūksta medicinos, švietimo sektoriuose
Dar viena itin opi problema – medicinos ir švietimo darbuotojų stygius. Nors medicinos studijos išlieka populiarios, specialistų parengiama nepakankamai, kad būtų galima pakeisti iš darbo rinkos pasitraukiančią vyresniąją kartą. Trūksta ne tik įvairių sričių gydytojų, bet ir slaugytojų.
Panaši situacija ir švietimo sistemoje: „Švietimo darbuotojų kategorija – taip pat viena sparčiausiai senstančių. Ateityje darbuotojų trūkumas tik didės“, – prognozuoja specialistė.
Prekybos srityje – daugiau galimybių, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio
Nors prekyba dažnai siejama tik su pardavėjų ar kasininkų darbu, iš tiesų ši sritis daug platesnė. Darbo rinkoje reikalingi komercijos, importo ir eksporto vadybininkai, skaitmeninės prekybos specialistai bei įvairių elektroninės komercijos sričių darbuotojai.
Specialistų taip pat reikia finansų, administravimo ir bankininkystės sektoriuose, nors čia darbuotojų poreikis nėra toks didelis kaip technologijų ar gamybos srityse.
Vien diplomo nebepakanka – būtina nuolat mokytis
Pasak ekspertės, aukštasis išsilavinimas šiandien nebėra galutinis pasirengimo darbui etapas. Darbo rinka keičiasi taip greitai, kad per ketverius studijų metus atsiranda naujų technologijų, naujų darbo metodų ir papildomų reikalavimų specialistams.
„Per daug dinamiška darbo rinka, kad galėtum ketverius metus studijuoti ir ateiti jau visiškai paruoštas specialistas“, – teigia R. Karavaitienė.
Dėl šios priežasties vis svarbesni papildomi kursai, praktiniai mokymai ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas.
R. Karavaitienė taip pat akcentuoja, kad profesija pirmiausia susideda iš praktinių įgūdžių: „Studijuojant jau reikėtų pradėti kaupti įgūdžius, kad darbinantis galėtumėte pateikti konkrečius įrodymus, ką gebate“, – pataria ji.
Darbo skelbimai gali padėti priimti geresnį sprendimą
Darbo rinkos tendencijos rodo, kad renkantis studijas verta galvoti ne tik apie dabartinius interesus, bet ir apie ateities galimybes. Darbo skelbimų permetimas akimis gali tapti naudingu įrankiu, leidžiančiu suprasti, kokių specialistų trūksta, kokie įgūdžiai reikalingi ir kokiose srityse atsiveria geriausios karjeros perspektyvos.
Ekspertų teigimu, sėkmingiausi sprendimai priimami tada, kai suderinami visi trys dalykai – pomėgiai, gebėjimai ir realūs darbo rinkos poreikiai.
Straipsnį parengė Rūta Anusevičienė
