A lygio lietuvių kalbos ir literatūros egzamine abiturientai galėjo pasirinkti vieną iš kelių užduočių. Literatūrinio rašinio temai buvo siūloma analizuoti Giedrės Kazlauskaitės eilėraštį „Debesų piemenė“ arba Jurgio Savickio novelę „Vagis“.
Tuo tarpu samprotavimo rašinyje mokiniai galėjo nagrinėti klausimą „Ar kuklumas yra vertybė?“, remdamiesi Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ištrauka iš dalies „Pavasario linksmybės“ bei savo kultūrine patirtimi. Kita siūlyta tema - kaip žmonės elgiasi susidūrę su blogiu, argumentuojant Vytauto V. Landsbergio novele „Alina“.
Nuotraukų galeriją rasite mūsų feisbuko paskyroje.
Antakalnio gimnazijos gimnazistai po lietuvių kalbos egzamino: „Donelaitį prisiminti – jau sunkiau“
Po valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino Antakalnio gimnazijos abiturientai (jį laikę ne savo gimnazijije, bet VGTU inžinerijos licėjuje) savo patirtis vertino gana optimistiškai. Daugelis teigė, kad nors užduotys buvo suprantamos, didžiausiu iššūkiu tapo prisiminti literatūros kūrinius ir autorius. Nors dalis mokinių jau stoja ar jau yra įstoję į užsienio universitetus, visi sutiko, kad lietuvių kalbos egzaminas išlieka svarbus.
Džemila pasakojo, kad didžiausių keblumų jai kėlė literatūros istorijos žinios. „Buvo sunkiausia atsiminti visas epochas, amžius, gimimo datas“, – sakė ji.
Abiturientė pasirinko temą apie kuklumą ir rėmėsi V. Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“ bei K. Donelaičio poema „Metai“. Nors studijų krypties dar nėra galutinai pasirinkusi, mergina svarsto apie verslo vadybą arba psichologiją. Kadangi ji planuoja studijuoti užsienyje, egzaminų rezultatai jai nėra svarbiausias stojimo kriterijus, tačiau abiturientė tikisi surinkti apie 60–70 taškų.
Panašiai egzaminą vertino ir Meda. Jos teigimu, vienintelis didesnis iššūkis buvo tai, kad probleminiam klausimui reikėjo remtis K. Donelaičiu – autoriumi, kurio kūryba buvo nagrinėta vienuoliktoje klasėje.
„Vis tiek labiau atsimeni tai, ką mokeisi dvyliktoje klasėje“, – teigė abiturientė.
Mergina jau yra gavusi pasiūlymą studijuoti Nyderlanduose, tačiau egzaminą laiko svarbiu, nes universitetui dar reikės pateikti brandos atestatą. Meda džiaugėsi, kad mintis egzamino metu jai pavyko dėstyti sklandžiai – rašinį parašė maždaug per dvi valandas ir tik vėliau ramiai jį perrašinėjo. Dvyliktokė tikisi surinkti bent 70 taškų.
Jonas pasirinko samprotavimo temą pagal Vytauto V. Landsbergio tekstą „Kaip žmogus reaguoja blogio akivaizdoje?“ ir rėmėsi B. Sruogos kūriniu „Dievų miškas“. Vaikiną nustebino tai, jog vienas iš pateiktų tekstų buvo eilėraštis.
„Tikėjausi viso teksto, o gavome mūsų skaityto autoriaus eilėraštį“, – savo įžvalgomis dalijosi jis.
(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/20721.jpg?1780312954)
Antakalnio gimnazijos mokiniai
Jonui lietuvių kalbos egzaminas itin svarbus, nes jau yra pasirašęs sutartį su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu ir turi surinkti ne mažiau kaip 50 taškų. Iš rašymo dalies jis tikisi mažiausiai 40 taškų, o žodinio kalbėjimo įvertinimu jau gali didžiuotis – gavo 27 balus iš 30.
Tuo metu Motiejus egzaminą vertino santūriai. Vaikinas džiaugėsi, kad buvo galima naudotis elektroniniais žodynais, kurie, jo nuomone, gerokai palengvino darbą. Tiesa, nepatogumų sukėlė tik vienas mokiniams skirtas tualetas.
Po mokyklos Motiejus pirmiausia planuoja atlikti devynių mėnesių karinę tarnybą, o tik vėliau spręs dėl studijų. Nors lietuvių kalbos egzaminą laiko svarbiausiu brandos egzaminu, prognozuoti savo rezultatų mokinys kol kas nenorėjo.
Optimistiškai nusiteikusi buvo ir Smiltė. Ji pasirinko temą apie kuklumą ir teigė, kad užduotys buvo aiškios bei suprantamos.
Smiltė neslėpė, kad lietuvių kalbos egzaminas jai neturi didelės įtakos ateities planams – mergina ketina vykti studijuoti į Jungtines Amerikos Valstijas: galimybę tęsti mokslus šioje šalyje jai suteikė sportiniai pasiekimai plaukime. Nepaisant to, Smiltė viliasi surinkti apie 60–70 taškų.
Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai apie egzaminą: „Temos - tikrai solidžios“
Šiemet bene populiariausia tema - Kaip žmogus elgiasi blogio akivaizdoje? Ją pasirinko ir „Saulės“ gimnazijos dvyliktokai Gerda ir Kajus. Gerda papildomai citavo B. Sruogą, J. Savickį. Pasak abiturientės, temos - tikrai gana solidžios.
Gerda viliasi, kad pavyks surinkti 50 ir daugiau balų. Pirma egzamino dalis išlaikyta, pavyko gauti nemažai balų, taigi, gan saugu ir ramu. O iš rašinio vien kiek per pamoką rašome, kiek taškų gauni, tai maždaug žinai, kiek gausi. Bet visą laiką norisi geriau“, - komentavo Gerda.
Abiturintai iš egzzmino patalpos išėjo beveik valanda anksčiau: „Kai ketvirta valanda eina, jau tiesiog smegenys lydosi, raidės maišosi, tai tiesiog pasitikrini, padedi, ir viskas“, - sprendimą paaiškino Gerda.
Kajus taip pat rėmėsi Balio Sruogos Kūryba ir Sizifo mitu. „Temos - pakankamai įveikiamos, gali būti ir sunkesnių“, – teigė Kajus.
(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/20722.jpg?1780314024)
Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai po egzamino
Kita dvyliktokė Austėja (vardas pakeistas) rinkosi kiek mažiau populiarią šiemet temą - Ar kuklumas yra vertybė? Ji rėmėsi K. Donelaičio „Metais“, taip pat senovės graikų mitu apie Narcizą, F. Kafkos „Metamorfoze“, taip pat vieną neprivalom kūrinį - I. Šeiniaus „Kuprelį“.
Abiturientė rašinį parašė gerokai anksčiau: „Atrodė, kad labai lėtai rašiau, bet, pasirodo, ne taip ir lėtai. Bet gal ir nereikia ilgai sėdėti, nes kartais būna dar blogiau.“
Megina pasakoja, kaip rinkosi temą: „Aš juodraštyje pasižymėjau, kad man svarbiausia - prie kiekvienos temos kūrinius susižymėjau, nedidelį planelį, kur turėsiu daugiausia minčių - tai tą ir pasirinkau.“
Nors kiekvieno mokinio patirtis buvo šiek tiek skirtinga, bendras vertinimas panašus – šių metų lietuvių kalbos egzaminas nebuvo netikėtai sudėtingas. Didžiausiu iššūkiu daugeliui tapo prisiminti literatūros kūrinių ir autorių kontekstus, tačiau aiškios užduotys ir geras pasirengimas leido abiturientams iš egzaminų išeiti nusiteikus gana pozityviai.
Lietuvių kalbos mokytojos: mokiniai galėjo paslysti rinkdamiesi temą ir per mažai dėmesio skyrę pateiktai kūrinio ištraukai
Egzamino užduotis pakomentavo ir papildomo ugdymo mokyklos „Alfa Klasė“ lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Morta Inkrataitė:
„Šių metų temos pasirodė pakankamai aiškios ir suprantamos. Jos nebuvo dirbtinai komplikuotos, todėl mokiniai turėjo galimybę parodyti savo gebėjimus. Manau, kad daugeliui abiturientų temos buvo prieinamos ir leido atsiskleisti jų sukauptoms žinioms.
Mokiniai jau spėjo pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais. Daug kas džiaugėsi egzamine radę Kristijoną Donelaitį – paradoksalu, tačiau dažnai būtent vienas mažiau mėgstamų autorių tampa malonia staigmena egzamino dieną.
Manau, kad dalis mokinių galėjo suklysti pasirinkdami, jų manymu, lengvesnę temą. Kartais būtent toks pasirinkimas sukuria klaidingą saugumo jausmą – mokiniai pernelyg atsipalaiduoja ir padaro elementarių klaidų, kurių įprastai išvengtų. Tačiau nemanau, kad šiame egzamine buvo labai lengva „paslysti“ vien dėl temos pasirinkimo. Galutinį rezultatą lemia ne tik tema, bet ir argumentavimo kokybė, teksto struktūra, kalbos taisyklingumas, gebėjimas analizuoti pateiktus tekstus. Net jei mokinys praranda kelis taškus dėl nepakankamai tikslaus temos supratimo ar silpnesnio rėmimosi pateiktu kūriniu, tai nebūtinai drastiškai paveikia galutinį įvertinimą.
Svarbiausia buvo nepamiršti, kad būtina remtis pateiktu tekstu ir jį analizuoti. Po egzamino jau girdėjau apie atvejus, kai mokiniai pernelyg susitelkė į savo žinias ir argumentus, tačiau nepakankamai dėmesio skyrė pačiam egzamino lape pateiktam kūriniui. Tai esminė klaida, nes gebėjimas analizuoti duotą tekstą yra vienas svarbiausių vertinimo kriterijų.
Per pastaruosius kelerius metus mokytojai jau priprato prie gana dažnai besikeičiančios ir ne visada vienareikšmiškai interpretuojamos informacijos. Todėl šių metų egzamine manęs niekas ypač nenustebino. Temos buvo tokios, kokių buvo galima tikėtis pagal programą ir viešai pateiktą informaciją, todėl didesnių netikėtumų ar prieštaravimų nepastebėjau.“
(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/16032.jpg?1780321984)
Morta Inkrataitė
„Alfa Klasės“ lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Viktorijos Daknytės komentaras:
„Klausimas „Kaip žmogus elgiasi blogio akivaizdoje?“ abiturientus galėjo išgąsdinti dėl nematytos Vytauto V. Landsbergio novelės, tačiau pati problema – aktuali, daug kartų nagrinėta, pavyzdžiui, katastrofų literatūroje, kviečianti pasiremti ne vieno autoriaus kūryba ir kultūrinėmis žiniomis. Tačiau pamačiusi novelės ištrauką, pagalvojau, kad mokiniai, nesieję jos su istoriniu kontekstu, galėtų „paslysti“. Visgi neatrodo, kad tai egzamino rengėjų paliktas kabliukas – galbūt atsižvelgę į mokytojų ir mokinių išsakytą kritiką NŠA pateikė tikrai nesunkiai įveikiamas temas.“
Į egzamino temas dėmesį atkreipė ir Vytautas Landsbergis
Parinkti autoriai nustebino pirmąjį atkurtos Lietuvos valstybės vadovą Vytautą Landsbergį. Savo feisbuko paskyroje jis paskelbė vaizdo įrašą Abitūros egzaminuose šis tas nauja:
„Įdomu, kad tik šiemet <…> abiturientams egzaminui yra Pasiūlyta Vytauto V. Landsbergio novelė tarp kitų literatūros kūrinių. Tai ir malonu, ir tam tikras netikėtumas. Kažin, ar tie žmonės, kurie darė sprendimą, ką pasiūlyti abiturientams, nesulauks kokių pastabų arba piltų priekaištų, kad Landsbergio kūrinys pasiūlytas. Lietuva – keista šalis. Koks nors palankumas Landsbergio pavardei yra savotiškas reiškinys. Nes kitais atvejais tai būna neigiama, priešiška reakcija, o čia, štai, Landsbergio novelė pateikta abiturientams. Tai ir malonu ir, galų gale, gal ir Lietuvos šviesuomenė ne visai beviltiška“, – socialiniame tinkle paskelbtame įraše mintimis dalijosi garsus politikas.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino antrosios dalies užduotis
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia antros lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino antrosios dalies užduotis. Taip pat pateikiamos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Janinos Dombrovskienės įžvalgos.
IŠPLĖSTINIS KURSAS
Grožinio teksto interpretavimas
1. Jurgis Savickis. „Vagis“.
Novelės interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogiškumo išbandymas.
2. Giedrė Kazlauskaitė. „Debesų piemenė“.
Eilėraščio interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – kintantis žmogaus santykis su pasauliu.
Probleminio klausimo svarstymas
1. Vytautas V. Landsbergis. „Alina“.
Svarstomas klausimas – „Kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje?“.
2. Kristijonas Donelaitis. „Metai. Pavasario linksmybės“ (ištrauka).
Svarstomas klausimas – „Ar kuklumas yra vertybė?“.
BENDRASIS KURSAS
Grožinio teksto interpretavimas
1. Akvilina Cicėnaitė. „Tylos istorija“.
Romano ištraukos interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – tėvų ir vaikų santykiai.
Nukreipiamieji klausimai
- Koks tėvo santykis su dukra?
- Kodėl Nika pradėjo piešti?
- Kaip Nika jautėsi, vėl susitikusi su tėvu?
- Kokia tėvo dovanoto laikroduko reikšmė?
2. „Vakaras Ant ežero Keturių Kantonų“
Eilėraščio interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogaus išgyvenimai gamtoje.
Nukreipiamieji klausimai
- Kuo ypatinga lyrinio subjekto aplinka?
- Kokius jausmus lyriniam subjektui sukelia aplinka?
- Kuo svarbus vaizdas, iškylantis lyrinio „aš“ atmintyje?
- Kodėl lyrinis subjektas eilėraščio pabaigoje susigraudina?
Probleminio klausimo svarstymas
1. Vytautas V. Landsbergis. „Simas“
Svarstomas klausimas – „Ar verta aukotis dėl tėvynės?“.
Nukreipiamieji klausimai
- Kas skatina žmones aukotis?
- Kodėl pasakotojas Simas nusprendė važiuoti į Vilnių?
- Ar Simas pasielgė teisingai?
- Kodėl lemtingais momentais žmonės elgiasi skirtingai?
2. Vincas Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“. I dalis. „Bandymų dienos“ (ištrauka).
Svarstomas klausimas „Ar lengva žmogui keisti savo įsitikinimus?“.
Nukreipiamieji klausimai
- Kodėl žmonės dažnai būna kategoriški?
- Ko tėvai tikisi iš Liudo Vasario?
- Kaip Liudas Vasaris vertina tėvų elgesį?
- Ar kitų nuomonė visada yra svarbi?
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Janinos Dombrovskienės komentaras (https://youtu.be/hdyQzeURiwo).
Informaciją ruošė Rūta Anusevičienė ir Fausta Savickaitė
