Su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais panagrinėjome, kokias klaidas daro abiturientai savo rašiniuose. Apie gramatiką jau nekalbėsime – per vieną dieną savo kalbos „nebeišravėsi“. Tačiau logikos klaidų, arba klaidų „iš persistengimo“ (arba atvirkščiai – dėl neįsigilinimo), dar galima išvengti.

„Užsikabina“ už vieno žodžio rašinio temoje

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai pastebi, kad kartais moksleiviai ne iki galo įsiskaito į temą, ir „užsikabina“ už vieno žodžio, praleisdami temos esmę.

„Dažnai temos formuluotėje pastebimas pirmas raktinis žodis ir puolama rašyti, nepasigilinus į šalia esančius žodžius ir jų reikšmes, pvz., Kaip kito vyriškumo samprata?, pastebimas žodis ,,vyriškumas“ ir pradedama rašyti apie bruožus, būdingus vyrams, bet nepastebima, kad klausia apie šios sampratos kitimą įvairiais laikotarpiais, todėl tema susiaurinama (tema ar problema suprastos iš dalies). Labai dažnai reikia atkreipti dėmesį į žodelius sakinio pradžioje, pvz., ,,Kodėl sunku mylėti?“ , šioje temoje reiks atskleisti priežastis, kodėl mylėti sunku, ,,Kaip pasiekti laimę?“, čia reiks kalbėti apie būdus, laimei pasiekti. ,,Ar atlaidumas - silpno žmogaus bruožas?“, šioje temoje būtinas probleminis aspektas, reikia kalbėti ne tik apie atlaidumą, bet ir atsakyti, kodėl žmogus silpnas“, – sakė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Audronė Kondrotienė, ruošianti abiturientus lietuvių kalbos egzaminui papildomo ugdymo įstaigoje „Lector Pro“.

A.Kondrotienė pataria: „Sužinojus rašinio temą pirmiausia reikėtų išsiaiškinti reikšminių ir kitų svarbių žodžių reikšmes: bus aišku, ką reikės analizuoti, reikšminių žodžių reikšmių ieškokite ne tik  žodyne, bet remkitės ir savo patirtimi“. Tik išsiaiškinus visas temoje esančių žodžių reikšmes ir iki galo „įsisąmoninus“ temą, galima pereiti prie to, kokius aspektus šioje temoje išskirsime ir kokiais autoriais remsimės.

Temos „pritempimai“

Kita kiekvienais metais pasitaikanti klaida lietuvių kalbos ir literatūros rašiniuose – bandymas „pritempti“ temą prie sau patogios. Ši klaida gali būti lemtinga, jei stipriai nuvažiuojama į lankas – už rašinį „ne į temą“ baudžiama gana skaudžiai.

„Pasirinkus temą bandyti ją bet kokia kaina pritempti prie jau rašytos, nagrinėtos ar artimos yra pavojinga. Visada reikia pasitikrinti žiūrint į pavadinimą – ar atsakoma į keliamą klausimą, ar pavadinimas nėra apie batus, o pastraipos apie ratus ir tik dalinės išvados formaliai grąžina prie batų“, – sakė Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.

Pasak mokytojos, jai teko skaityti rašinį, kurio tema buvo apie meilę, o abiturientas, panašu, buvo mintinai išmokęs temą apie tėvynę ir bandė visame rašinyje ,,kreipti“ taip, kaip „jo galvelėje buvo sudėliota“.

Galbūt abiturientas manė, kad vertintojai iš gailesčio ar silpnybės patriotiniams lozungams gerai įvertins darbą? „Baigiamoji vertintojų išvada tam abiturientui, manau, nepatiko. Todėl taip piktybiškai gudrauti nepatarčiau. Tokiu atveju siūlyčiau rinktis mažesnę blogybę ir konstruoti nelabai patinkančią temą remiantis teigiama – neigiama opozicija (tai viena iš paprasčiausių, bet tikrai ne prasčiausių schemų)“, – patarė L.Bručkienė.

„Pritempiami“ autoriai

Šiek tiek mažesnė klaida (bet vis dar galinti tapti „lemtinga“) – kai „pritempiama“ ne pati tema, bet prie jos „tempiame“ autorius. Taip atsitinka tuomet, kai prie rašinio temos pateikti autoriai ir jų kūriniai abiturientui žinomi menkiau. Jis tokiu atveju gali rinktis kitus autorius iš privalomų autorių sąrašo. Tačiau čia svarbu pasirinkti tuos autorius ir jų kūrinius, kurie padės atskleisti į temą ar atskirus jos aspektus, o ne tuos, kuriuos tiesiog žinome geriausiai.

Nors tai nėra lengva užduotis – tinkamai „pritempti“ autorių prie temos – bet vis dėlto įmanoma.

Mokytoja A.Kondrotienė pateikia tokį pavyzdį: „ Pavyzdžiui, tema ,,Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?“, duoti autoriai – V. Krėvė ir J. Tumas-Vaižgantas. Atsakome , jog atlaidumas, t. y. gebėjimas atleisti patirtas skriaudas, įrodo, kad žmogus – ne silpna, o kaip tik labai stipri asmenybė – ori, pajėgi aukotis dėl kitų gerovės bei santarvės. Pirmoje pastraipoje remsimės J. Biliūno ,,Lazda“ ir įrodysime, jog atlaidus ir dėl to stiprus gali būti tik dvasiškai brandus žmogus, antroje pastraipoje kalbėsime apie tai, kad dar sunkiau atleisti yra tada, kai žmogus dėl patirtos skriaudos praranda tai, kas jam turėjo suteikti laimę arba pasyvus atlaidumas ir susitaikymas su savo padėtimi taip pat reikalauja dvasios stiprybės (J. Tumas-Vaižgantas). Iš šio pavyzdžio matome, kad pasirinkome Vaižgantą, J. Biliūną  (o ne prie temos duotus autorius V.Krėvę ir J.Tumą Vaižgantą) ir atsakėme į temą“.

„Joks autorius, kūrinys ar jo aspektas negali būti atmestas, jeigu jie tinkami temai pagrįsti, svarbu, kad būtų aiškiai argumentuojama“, – mano A.Kondrotienė.

Citatų „lietus“ ir „graudenimai“

Samprotavimo rašiniuose nereta klaida, kai abiturientai „užsižaidžia“ citatomis.

„Samprotavimo rašiniuose dažnai įmantraujama citatomis, manoma, kad jos papirks vertintoją, nors dažnai tos citatos netinka temai, todėl tik sujaukia rašinio giliąją struktūrą“, – sakė Kauno Jėzuitų gimnazijos mokytojas lituanistas Mindaugas Grigaitis.

Pasak jo, antra dažnai pasitaikanti klaida samprotavimo rašiniuose – pernelyg sentimentalus rašinys.

„Dažnai loginiai argumentai pakeičiami moralizuojančiais, emocionaliais, netgi sentimentaliais pagraudenimais. Tokių dalykų rekomenduočiau vengti: savą stilių svarbu išlaikyti, bet reikia nepamiršti, kad samprotavimas pagrįstas loginiu argumentavimu, todėl moralizavimas ir sentimentalumas, kuris dažnai kyla iš noro įtikti neva tokių frazių besitikinčiam vertintojui, aukštų balų negarantuos. Tad pirmiausia – analitinis ir loginis mąstymas, o po to jau emocijos. Moralizavimų apskritai siūlyčiau vengti, nes jie suprimityvina darbą“, – sakė M.Grigaitis.

Turinio atpasakojimas

Tuo tarpu literatūriniuose rašiniuose dažna klaida, pasak M.Grigaičio, yra nereikalingas turinio atpasakojimas.

„Būtina atkreipti dėmesį, kad tai daugiau mokslinis-analitinis darbas, tad kūrinys turi būti analizuojamas pagal nurodytą temą. Svarbios tik tos turinio detalės, kurios padeda įrodyti kiekvienos dėstymo pastraipos teiginį, visa kita gali virsti balastu. Be to, literatūriniame rašinyje, norint gauti aukštus balus, labai svarbios raiškos priemonės: tad reikia aptarti ne tik tai, kas kūrinyje sakoma, bet ir priemones, kaip sakoma. Kadangi mokiniai turi galimybę naudotis kūrinių tekstais, tad rekomenduočiau būtinai pasiskaityti kūrinį ir išsirinkti temai tinkančias (pabrėžiu – temai tinkančias, pastraipos teiginį įrodyti padedančias) raiškos priemones“, – sakė Jėzuitų gimnazijos mokytojas.

Atpasakoti turinio nerekomenduoja ir kiti kalbinti mokytojai.

„Venkite nereikalingo turinio atpasakojimo, atrinkite tik tuos epizodus, kurie pagrįstų teiginius“, – patarė A.Kondrotienė. Ji taip pat siūlo nepersistengti ir pateikiant kontekstą apie autorių, kuriuo remiamasi rašinyje.

„Rašant rašinį būtina nurodyti privalomo autoriaus kontekstą. Tačiau nereikia rašyti visko, kas žinoma apie autorių (pavyzdžiui, kada tiksliai gimė ir mirė, kur mokėsi, ką parašė). Būtina atsižvelgti į rašinio temą, kūrinį, nagrinėjamas problemas ir turėti supratimą apie rašytojo asmenybę, kūrinio sukūrimo aplinkybes, istorines sąlygas, filosofines idėjas ir panašiai“, – sakė A.Kondrotienė.

„Visos temos geros, svarbu mąstyti“, – pabrėžė mokytoja.

A.Kondrotienė pataria sužinojus rašinio temą, suformuluoti problemas, per kurias išryškės galimi rašinio aspektai, tuomet tikslingiau apmąstyti kiekvieną iš jų, nes tai suteiks rašiniui kryptį ir vidinės logikos.

„Tikslas – suskaidyti problemą, temą į smulkesnius prasminius vienetus“ , – sakė A.Kondrotienė. O tuomet jau galima imtis autorių ir jų kūrinių bei paties rašinio!

 

Sėkmės egzamine!

 

-------------------------

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas vyks šį pirmadienį – birželio 29 d.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiais metais laikys maždaug du trečdaliai abiturientų – apie 17,3 tūkst. Likę moksleiviai (apie 8,5 tūkst.) laikys mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą.

Pilnas aktualus Lietuvos brandos egzaminų grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/9945/paskelbtas-pilnas-egzaminu-ir-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafikas

Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika

 

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com