A.Tamulionienė teigia, jog rašiniuose skyrybos klaidų yra apinkama tiek daug, jog visas jas glaustai aprašyti nėra įmanoma. Dėl šios priežasties tyrimui ji pasirinko nagrinėti tik geriausius įvertinimus gavusių moksleivių skyrybos ypatumus. Toliau aptariame probleminius niuansus, kurie yra painūs net ir tiems, kuriems lietuvių kalba sekasi geriausiai.

Prijungiamųjų sakinių šalutinių dėmenų skyryba

Mokslininkės dr. Aurelijos Tamulionienės atliktas tyrimas rodo, kad moksleivių brandos egzamino rašiniuose vyraujančios skyrybos klaidos yra susijusios su prijungiamųjų sakinių šalutinių dėmenų skryryba. Šios rūšies klaidos sudaro net 28 proc. visų tirtuose rašiniuose rastų skyrybos klaidų. Klaidingos tokių sakinių skyrybos klaidų variantai įvairūs. Kai kada neišskiriama šalutinio sakinio pradžia, pavyzdžiui:

Viskas pasikeičia kai Petras nutaria prisijungti prie maišto, kovoti už geresnį gyvenimą.

arba

<…> minčių, jog religija yra tarsi rūbas kurį žmogus augdamas keičia, jis ieško meilės ir ramybės pas Oną Duoniutę.

Kitais atvejais kableliu nenurodoma šalutinio sakinio pabaiga, pavyzdžiui:

Jis gali mėgautis viskuo, kas miške auga užuosti jo skleidžiamą kvapą.

Kad veikėją katytės mirtis stipriai sukrečia parodo novelės eilutės.

Pasitaiko atvejų, kai sakinio viduryje įsiterpęs šalutinis dėmuo nebūna išskiriamas nė iš vienos pusės:

Tačiau būna akimirkų kai aplinkui nebesimato nieko gražaus tada būna labai liūdna.

Galiausiai, keblumų moksleiviams iškyla sakiniuose su keliais šalutiniais dėmenimis. Pasak tyrėjos, dažnai būna neišskiriamas antrasis šalutinis sudėtinio sakinio dėmuo, pavyzdžiui:

Ryškus epizodas, kur A. Garšva apmąsto kodėl vitrinose negali stovėti Napaleono vaškinių figūrų.

V. Mykolaitis-Putinas bei B. Sruoga, kuris pats patyrė ką reiškia būti koncentracijos stovyklos kaliniu.

Pažyminių skyryba

Kita, palyginti gausi klaidų grupė susijusi su pažyminių skyryba. Šios rūšies klaidos sudaro 18 proc. visų ištirtų rašinių skyrybos klaidų. Išplėstinis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio, privalo būti išskirtas kableliais. Pasitaiko, kad pažyminiai nėra mokinių atpažįstami ir išskiriami:

Kūrinys, išspausdintas Karaliaučiuje, yra religijos pradžiamokslis skirtas mokyti Prūsijos valstiečius tikėjimo tiesų.

Mokytojas lygina žmogų ignoruojantį savo pašaukimą su neuždegtu žibintu <...><…>.

Kitais atvejais pažyminys išskiriamas tik iš vienos pusės:

<…> stovintys ginkluoti sargai saugantys tvarką, atimdavo bet kokias viltis.

Garšva, nublokštas istorinių aplinkybių į tolimą šalį yra priverstas užsiimti veikla, kuri užtikrintų jo fizinę, bet ne dvasinę gerovę.

Taip pat pažyminius kartais pamirštama išskirti, kai jie eina prieš įvardį, pavyzdžiui:

Įkvėptas J. Basanavičiaus redaguojamo laikraščio „Aušra“ (ne veltui J. Jablonskis sakė, jog „Aušra“ – tai jaunosios kartos evangelija) jis ėmėsi redaguoti laikraštį „Varpas“ <...><…>.

A.Tamulionienė daro prielaidą, jog pažyminių skyrybos klaidų priežastis gali būti ta, jog pažyminys yra painiojamas su išplėstine aplinkybe, kurios skyryba yra pasirenkamoji.

Įterpinių skyrybos klaidos

Moksleivių brandos egzaminų rašiniai liudija faktą, kad moksleiviai ne visada skiria įterpinius sakinyje. Ne visada paprasta nustatyti, kuris žodis sakinyje yra įterpinys, pvz.:

Matyt sutiksite, jog panašiai gyveno ir Mykoliukas.

Pasak žydų kilmės rašytojo Izaoko Mero žmogus yra pasaulis, o po kiekvienu akmeniu guli istorija.

Mokslininkė atskirai išskiria vieną iš įterpinių skyrybos problemų – kuomet dalelytės, priskiriamos modaliniams žodžiams. Pagal anksčiau galiojusias skyrybos taisykles modalinių žodžių skirti nereikėjo, tad ši problema nebuvo aktuali. Dabar skirti modalinius žodžius reikalaujama, tad belieka įsidėmėti, kurios dalelytės eina modaliniais žodžiais ir nepamiršti jas skirti. Šios rūšie klaidų pavyzdžiai:

Juk, meilė gali būti ne tik tarp dviejų žmonių.

Visgi, Elena savo vyro nepalieka ir tai yra kilnu.

Tačiau, vieną dieną aptiko šilelyje dirbančius žmones ir nuo to laiko viskas pasikeitė.

Vienarūšių sakinio dalių skyryba

Kai kuriuose nagrinėtuose rašiniuose aptikta vienarūšių sakinio dalių skyrybos klaidų. Jų pasitaikė kelių tipų. Dažniausiai moksleiviai pamiršta, kad tarp nekartojamaisiais junginiais sujungtų vienarūšių sakinio dalių kablelis nerašomas, pavyzdžiui:

Žmogus svetimas gali tapti ne tik kitam žmogui, bet ir visai visuomenei, ar netgi sau pačiam.

Mykoliukas mąsto, ir suvokia, jog negali vesti vien dėl to, kad brolis sukūrė šeimą.

Vienarūšes sakinio dalis reikia kableliais atskirti vienas nuo kitų. Pasitaiko, kad jos vietoj atkyrimo būna išskiriamos iš abiejų pusių. Tai yra, ir šiuo atveju atsiranda perteklinių skyrybos ženklų (kablelių), pavyzdžiui:

Kiekvienas jausmas, daiktas, turi ir gerų, ir blogų, savybių.

Paprasčiausi debesys, apsiniaukęs dangus, gali atspindėti gyvenimo laikinumą.

Išplėstinių aplinkybių skyryba

Galiausiai, A.Tamulionienės darbe nurodoma dar viena klaidų grupė – tai išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių ar padalyvinių aplinkybių skyryba. Kadangi šių darinių skyryba nėra privaloma, atrodytų, kad dėl jų sunkumų kilti neturėtų. Pavyzdžiai rodo, jog dažniausiai suklystama, išplėstinę aplinkybę išskiriant tik iš vienos pusės. Dažniausiai klystama tik iš vienos pusės išskiriant aplinybę, kuri eina po jungtuko:

<…> parodo eilutės, kuriose teigiama, jog parbėgęs į saugią namų erdvę, jis tris dienas nedrįsta išeiti laukan.

Todėl Vasaris pradeda slapta kurti ir parašęs savo pirmąjį eilėraštį apie laisvės troškimą, paslepia jį lotyniškų žodžių sąsiuvinyje.

Kita įprasta aplinkybių skyrybos problema atsiranda, kuomet kablelis parašomas aplinkybės pradžioje, tačiau pabaigoje jo trūksta, pavyzdžiui:

Taigi net ir vienas žmogus, turėdamas reikiamas charakterio savybes gali nulemti visos tautos likimą.

* * *

Aptardama dažniausiai pasitaikančių skyrybos klaidų priežastis, dr. Aurelija Tamulionienė nurodo sakinio struktūros nesuvokimą.

“Atrodytų, kad skyryba nėra jau tokia ir sudėtinga tiems, kurie gerai išmano sakinio struktūrą. Reikia tik gerai įsidėmėti prijungiamuosius žodžius, rasti gramatinius centrus, kelti šalutiniam dėmeniui klausimą, paprastu praleidimo būdu pasitikrinti ir surasti ne tik šalutinio dėmens pradžią, bet ir pabaigą,” – savo darbe patarimais dalijasi mokslininkė.

Taip pat skaitykite:

Kur stoti | Dažniausiai brandos egzamino rašiniuose pasitaikančios rašybos klaidos

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El.paštas: aiste.borjas@gmail.com

Strapsnis parengtas, remiantis Lietuvių kalbos instituto publikacijomis