„35 metai, bet dar nesupratau“, „Greitai 50, bet taip ir neradau svajonių darbo“ – tokiais prisipažinimais dalijasi žmonės, populiarioje feisbuko grupėje „Psichologija“ diskutuojantys apie profesijos pasirinkimą ir savo vietos gyvenime paieškas.
Ši diskusija atskleidžia tai, apie ką kalbama ne taip jau dažnai: ne visi žmonės turi aiškų pašaukimą, o karjeros kelias ne visada būna tiesus. Vieni patinkančią veiklą atranda visiškai atsitiktinai, kiti sąmoningai keičia profesiją, treti dirba darbą, kuris tiesiog leidžia patogiai gyventi.
Tačiau galbūt norint atrasti savo kelią nebūtina iškart žinoti, kuo nori būti visą likusį gyvenimą?
Vieni savo kelią atranda atsitiktinai, kiti – bandydami
Diskusijos dalyviai pasakoja, kad profesinė kelionė ne visada prasideda turint aiškią svajonę.
„Gyvenimas nuvedė ten, kur man tinka“, – rašo viena komentatorė. Kita pasakoja, kad dabartinį darbą pasirinko atsitiktinai ir anksčiau net nežinojo, jog tokia profesija apskritai egzistuoja.
Dar viena diskusijos dalyvė pasakoja, kad ilgą laiką dirbo darbą, kuriame nesijautė gerai ir nematė prasmės. Galiausiai ji nusprendė keisti kryptį, įstojo į universitetą ir tapo slaugytoja. Dabar, pasak jos, darbe įžvelgia prasmę.
Šios istorijos primena, kad profesiją nebūtina pasirinkti dar mokykloje. Kartais tik reali patirtis padeda suprasti, kokia veikla domina, kokių įgūdžių turime ir kokioje aplinkoje jaučiamės geriausiai.
2025 m. žurnale International Journal for Educational and Vocational Guidance paskelbtame tyrime, kuriame analizuoti 30 neseniai studijas baigusių ir jau dirbančių žmonių pasakojimai, išskirti 3 karjeros pasirinkimo etapai: gimusi idėja, plačiau nagrinėjamos galimybės ir priimamas sprendimas. Tyrėjai pastebėjo, kad profesinės idėjos dažnai kyla iš netikėtų patirčių, o ne iš anksto sudaryto gyvenimo plano.
Tai reiškia, kad norint suprasti, kas tinka ir patinka, kartais reikia ne dar ilgiau svarstyti, o tiesiog išbandyti.
Ar būtina mylėti savo darbą?
Visuomenėje dažnai kartojama, kad reikia rasti pašaukimą, dirbti mėgstamą darbą ir jausti prasmę. Tačiau ne kiekvienam profesinė veikla turi tapti gyvenimo centrine ašimi.
„Dirbu tai, kas neerzina, darbe nesikankinu, nevargstu nei fiziškai, nei psichologiškai“, – rašo vienas diskusijos dalyvis, prisipažįstantis, kad iki šiol nežino, ar tikrai suprato, ką norėtų veikti.
Toks požiūris taip pat gali būti visiškai pagrįstas. Darbas gali būti ne pašaukimas, o būdas užsidirbti, būti finansiškai nepriklausomam ir turėti laiko šeimai, pomėgiams ar kelionėms.
Kita diskusijos dalyvė pasakoja, kad išbandė skirtingas sritis ir galiausiai liko ten, kur gali dirbti natūraliai, nejausdama nuolatinės įtampos. Jai svarbu jaustis naudinga, gauti tenkinantį atlyginimą ir dirbti pagal tinkamą darbo grafiką.
Tai svarbus priminimas: geras darbas nebūtinai yra tas, apie kurį svajojame nuo vaikystės. Jis tiesiog gali atitikti mūsų poreikius, leisti panaudoti gebėjimus ir nesukelti nuolatinio išsekimo jausmo.
Ne tik atlyginimas: kas iš tiesų svarbu renkantis profesiją?
Sprendžiant, ką veikti gyvenime, dažnai susitelkiama į kelis kriterijų – atlyginimą, prestižą, darbo lankstumą ar galimybę dirbti iš namų. Tačiau ilgainiui pasitenkinimą darbu dažniausiai lemia kelių veiksnių derinys.
Vieni nori stabilumo ir aiškaus darbo grafiko, kiti – kūrybinės laisvės, įvairovės ar galimybės savarankiškai priimti sprendimus. Vieniems svarbiausia padėti žmonėms, kitiems – dirbti su technika, gyvūnais, informacija ar skaičiais.
2025 m. moksliniame žurnale The Journal of Applied Psychology paskelbtame tyrime nagrinėta, kaip profesijos tinkamumą galima vertinti atsižvelgiant ne tik į interesus, bet ir į vertybes, gebėjimus, žinias bei asmenybės ypatumus. Tai leidžia į profesinį pasirinkimą pažvelgti plačiau: vien pomėgio ar talento ne visada pakanka, kad darbas tiktų ilgam.
Pavyzdžiui, žmogus gali mėgti bendrauti, tačiau kasdienis darbas su klientais jį išsekina. Kitas gali domėtis medicina, bet sunkiai pakelti nuolatinę atsakomybę ir didelį tempą. Trečias gali mėgti kūrybą, tačiau finansinį stabilumą vertinti labiau nei galimybę savarankiškai planuoti savo dienotvarkę.
Todėl verta savęs paklausti ne vien „Ką mėgstu?“, bet ir:
- Kokiomis užduotimis užsiimdamas jaučiuosi gerai?
- Ar man patinka dirbti su žmonėmis, informacija, daiktais ar technologijomis?
- Kiek man svarbūs atlyginimas, stabilumas, laisvė ir darbo laikas?
- Kokio darbo tempo ir atsakomybės galiu imtis?
- Kiek vietos darbas turėtų užimti mano gyvenime?
Atsakymai gali padėti susiaurinti pasirinkimus ir suprasti, kokios profesijos vertos dėmesio.
Kartais reikia ne ieškoti svajonių darbo, o suprasti, kas konkrečiai netinka
Dar viena diskusijoje pasikartojanti mintis – svarbu neįstrigti vienoje vietoje tik todėl, kad jau investuota daug laiko ar pastangų.
„Tik neseniai supratau kitą dalyką – nereikia ilgai užsibūti viename darbe“, – rašo beveik 50 metų žmogus.
Kiti pritaria, kad skirtingos patirtys padėjo geriau suprasti, ko jie nebenori. Viena komentatorė pasakoja išbandžiusi kelias veiklas: po to ji nustojo idealizuoti profesijas ir pamatė, kaip jos atrodo kasdienybėje.
Žinoma, tai nereiškia, kad kiekvieną kartą susidūrus su sunkumais reikia keisti darbą. Kartais nepasitenkinimą sukelia laikinas nuovargis, konfliktai su vadovu, per didelis krūvis ar netinkamos darbo sąlygos, kurias galima pakeisti.
Tačiau jeigu ilgą laiką jaučiamės netinkamoje vietoje, verta pasigilinti, kas konkrečiai kelia sunkumų. Gal nepatinka pati veikla? O gal darbas patiktų, jei būtų mažiau viršvalandžių, daugiau savarankiškumo ar kitokia komanda?
Net ir nesėkmingos patirtys gali būti naudingos, jeigu jos padeda išsigryninti asmenines ribas ir poreikius.
Kaip praktiškai atrasti sau tinkamą veiklą?
Jeigu iki šiol nežinote, kuo norėtumėte užsiimti, nebūtina iškart mesti darbo, stoti į universitetą ar visiškai keisti gyvenimo. Pradėti galima nuo mažų žingsnių.
1. Išanalizuokite ankstesnes patirtis. Užsirašykite, kas patiko ir nepatiko ankstesniuose darbuose. Kurios užduotys sekėsi geriausiai? Kada jautėtės naudingi? Kas labiausiai vargino? Pasikartojantys atsakymai gali atskleisti jūsų poreikius.
2. Išbandykite dominančią veiklą. Pasikalbėkite su tos srities specialistu, užsiregistruokite į trumpus mokymus, tapkite savanoriu arba imkitės nedidelio projekto. Taip pamatysite ne tik patraukliąją profesijos pusę, bet ir kasdienes užduotis.
3. Atskirai įvertinkite interesus ir darbo sąlygas. Net labai patinkanti veikla gali netikti, jei reikia nuolat dirbti vakarais ar savaitgaliais, darbui reikia didelės fizinės ištvermės ar nuolat bendrauti, nors tai daryti ne itin mėgstate.
4. Užsiregistruokite į karjeros konsultaciją ar atlikite profesinių interesų testą. Pavyzdžiui, JAV darbo departamento remiamas O*NET Interest Profiler padeda įvertinti profesinius interesus ir susieti juos su galimomis karjeros kryptimis. Testo rezultatai nepateiks galutinio atsakymo, tačiau gali pasiūlyti idėjų, apie kurias anksčiau nepagalvojote. Karjeros testų taip pat galite rasti ir mūsų portale.
5. Leiskite sau keisti nuomonę. Tai, kas tiko būnant 20-ies, nebūtinai tiks po dešimties metų. Keičiantis šeimos aplinkybėms, vertybėms ir gyvenimo prioritetams, gali keistis ir požiūris į darbą.
O jeigu taip ir nepavyks atrasti savo pašaukimo?
Galbūt svarbiausia mintis yra ta, kad gyvenime neprivalome turėti vienos didelės profesinės svajonės.
Vieni žmonės nuo vaikystės žino, kuo nori būti, ir nuosekliai to siekia. Kiti išbando skirtingas sritis, kol randa tinkamą. Dar kiti supranta, kad jiems svarbiau ne konkreti profesija, o galimybė dirbti priimtinomis sąlygomis ir gyventi taip, kaip norisi.
Nereikia nuvertinti ir mažų atradimų: supratimo, kad patinka dirbti savarankiškai, kad norisi daugiau laiko skirti šeimai, kad svarbus stabilus atlyginimas arba kad geriausiai sekasi veikla, apie kurią anksčiau net nebuvote girdėję.
Karjeros kelias nebūtinai turi būti tiesus nuo pat mokyklos suolo iki pensijos. Kartais pakanka rasti ne tobulą darbą visam gyvenimui, o tokį, kuris tinka dabartiniam jo etapui.
O jei dar nežinote, ką norite veikti, tai nebūtinai reiškia, kad kiti jau jus pralenkė. Galbūt dar tik kolekcionuojate patirtis, kurios padės suprasti, ko iš tiesų norite.
