Universitetas ar kolegija – tai ne tik skirtingi diplomai. Universitetinės studijos labiau orientuotos į teorines žinias ir akademinį pasirengimą, o koleginės – į praktinių gebėjimų ugdymą ir pasirengimą profesinei veiklai. Vis dėlto abiejose aukštosiose mokyklose rasi ir teorijos, ir praktikos, todėl svarbu vertinti konkrečią studijų programą.

1. Kas tau įdomiau – teorija ar praktika?

A. Patinka analizuoti, gilintis į temas ir suprasti, kaip viskas veikia.

B. Geriausiai mokausi atlikdamas praktines užduotis ir spręsdamas realias problemas.

Jei tau artimesnis A variantas, pasidomėk universitetinėmis studijomis. Jei B – koleginėmis programomis, kuriose dažnai daugiau dėmesio skiriama praktiniam pasirengimui.

2. Ar nori kuo greičiau pradėti dirbti?

A. Norėčiau kuo anksčiau įgyti praktinių įgūdžių ir išbandyti būsimą profesiją.

B. Noriu daugiau laiko skirti studijoms ir gilintis į pasirinktą sritį.

Koleginės studijos dažniausiai trunka trejus metus, universitetinės bakalauro studijos – trejus su puse ar ketverius metus. Tačiau trumpesnė studijų trukmė ne visada reiškia greitesnį kelią į norimą profesiją – svarbu žinoti, kokio išsilavinimo jai reikia.

3. Ar jau žinai, kuo nori būti?

A. Turiu aiškią profesinę kryptį ir noriu įgyti konkrečių įgūdžių.

B. Dar svarstau, kas man tiktų, todėl noriu plačiau pažinti pasirinktą sritį.

Jeigu jau žinai, kokio darbo sieki, išsiaiškink, kokios kvalifikacijos jam reikia. Jei dar ieškai savo kelio, įvertink, ar studijų programa suteikia galimybę rinktis iš kelių karjeros krypčių.

4. Ar planuoji ateityje studijuoti magistrantūroje?

A. Taip, neatmetu galimybės siekti magistro laipsnio ar mokslinės karjeros.

B. Kol kas noriu įgyti aukštąjį išsilavinimą ir pradėti dirbti.

Universitetuose vykdomos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos. Tačiau kolegijos diplomas neužkerta kelio magistrantūrai – profesinį bakalaurą įgiję asmenys gali pretenduoti į magistro studijas, jei atitinka konkretaus universiteto reikalavimus. Kai kuriais atvejais reikia papildomųjų studijų.

5. Kiek tau svarbi praktika studijų metu?

A. Noriu atlikti praktiką įmonėse, dirbti su realiais projektais ir susipažinti su darbdaviais.

B. Man svarbiau teoriniai pagrindai, tyrimai ir galimybė gilintis į dalykus.

Kolegijos dažnai patrauklios dėl praktinio mokymo, tačiau praktikos galimybių yra ir universitetuose. Prieš rinkdamasis pasidomėk, kiek laiko skiriama praktikai, kur ją galima atlikti ir kokie projektai siūlomi konkrečios studijų programos studentams. 

6. Kas tau svarbiau – konkrečios kompetencijos ar platesnis pasirengimas?

A. Noriu įgyti įgūdžių, kuriuos galėčiau kuo greičiau pritaikyti darbe.

B. Noriu ne tik išmokti atlikti užduotis, bet ir suprasti platesnį srities kontekstą.

Abu pasirinkimai vertingi. Darbdaviams reikia ir praktinių įgūdžių, ir analitinio mąstymo, todėl palygink studijų dalykus, praktikos galimybes ir absolventų karjeros kryptis.

7. Ar norėtum studijuoti užsienyje?

A. Taip, norėčiau išvykti visam studijų laikotarpiui arba bent vienam semestrui.

B. Kol kas planuoju studijuoti Lietuvoje.

Studijuoti užsienyje galima tiek universitetuose, tiek kolegijose. Jei svarstai apie mainų programas, išsiaiškink, su kokiomis užsienio aukštosiomis mokyklomis bendradarbiauja pasirinkta įstaiga ir kokios galimybės išvykti. 

8. Ar patinka mokytis savarankiškai?

A. Patinka skaityti, analizuoti informaciją ir savarankiškai gilintis į temas.

B. Geriau mokausi atlikdamas aiškias užduotis, dalyvaudamas projektuose ir praktiniuose užsiėmimuose.

Savarankiškai mokytis teks abiejose aukštosiose mokyklose. Skirsis ne būtinybė dirbti savarankiškai, o užduočių pobūdis, todėl verta peržiūrėti studijų planą ir pasikalbėti su studentais.

9. Ar žinai, ko iš tavo profesijos tikisi darbdaviai?

A. Žinau, kokių įgūdžių reikia ir kokio išsilavinimo dažniausiai prireiks.

B. Dar tik tyrinėju darbo rinką ir galimas profesijas.

Peržiūrėk darbo skelbimus, pasikalbėk su pasirinktos srities specialistais ir palygink reikalavimus su studijų programų turiniu. Tai padės suprasti, kurios studijos geriausiai paruoštų pageidaujamam darbui.

10. Kas tau svarbiausia renkantis aukštąją mokyklą?

A. Akademinė aplinka, mokslinės veiklos galimybės ir studijų tęstinumas.

B. Praktiniai įgūdžiai, ryšiai su darbdaviais ir pasirengimas konkrečiai profesijai.

Jei labiau traukia A variantas, pasidomėk universitetais, o jei B – kolegijomis. Tačiau vertink ne tik aukštosios mokyklos tipą, bet ir konkrečios programos kokybę, dėstytojus, miestą, išlaidas bei karjeros perspektyvas.

Tai ką rinktis – universitetą ar kolegiją?

Jei dažniau rinkaisi A variantus, galbūt tau artimesnės universitetinės studijos. Jei B – verta rimčiau pasidomėti kolegijomis. Vis dėlto tai nėra testas, turintis vieną teisingą atsakymą.

Prieš priimdamas sprendimą:

  • Palygink bent tris studijų programas – įvertink studijų dalykus, praktiką ir baigiamąjį darbą.
  • Pasikalbėk su studentais ar absolventais – sužinok, kaip vyksta studijos ir kokios įsidarbinimo galimybės.
  • Patikrink stojimo sąlygas – aktualios informacijos ieškok aukštųjų mokyklų svetainėse ir portale / žurnale „Kur stoti“. 

Svarbiausia pasirinkti ne prestižiškiausiai skambančią aukštąją mokyklą, o studijas, kurios atitinka tavo interesus ir padeda siekti norimos karjeros.