Kiek etapų sudaro bendrąjį priėmimą? Kuo jie skiriasi? 

Bendrąjį priėmimą į universitetus ir kolegijas sudaro pagrindinis priėmimas (2 etapai) ir papildomas priėmimas.

Pagrindinio priėmimo prašyme galima pateikti iki 9 pageidavimų į bet kurias aukštųjų mokyklų studijų programas, pasirenkant valstybės finansuojamą (vf), valstybės nefinansuojamą su studijų stipendija (vnf/st) arba mokamą (vnf) vietas.

Pageidavimai turi būti išdėstomi prioriteto tvarka. Paskelbus pagrindinio priėmimo pirmojo etapo rezultatus, stojančiajam pasiūloma viena vieta universitete ar kolegijoje: vf, vnf/st, vnf. Pakviestas asmuo gali priimti jį tenkinantį pasiūlymą ir pasirašyti studijų sutartį arba dalyvauti antrajame pagrindinio priėmimo etape.

Antrajame pagrindinio priėmimo etape gali dalyvauti asmenys, nepasirašę studijų sutarties į vf arba vnf/st vietas arba į jas negavę kvietimo, taip pat nutraukę sutartis į šias vietas. Stojantieji, norintys dalyvauti antrajame etape, turi šį norą patvirtinti LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Šiame etape galima koreguoti pateiktame prašyme nurodytų pageidavimų eiliškumą, tačiau negalima įrašyti naujų pageidavimų. Pirmajame etape pasirašęs studijų sutartį dėl vnf vietos asmuo, antrajame etape laimėjęs vf arba vnf/st vietą, vnf sutartį gali nutraukti arba pasilikti studijuoti pagal dvi studijų programas.

Papildomame priėmime gali dalyvauti stojantieji:

  • tik dėl vnf studijų vietos, jeigu pasirašyta vf arba vnf/st studijų sutartis su aukštąja mokykla;
  • tiek dėl vf, tiek dėl vnf/st ir vnf, jeigu pasirašyta vnf studijų sutartis su aukštąja mokykla arba jeigu negautas arba nepriimtas joks kvietimas studijuoti;
  • nedalyvavę pagrindiniame priėmime.

Papildomo priėmimo prašyme galima pateikti iki 6 pageidavimų.

Labai dažnas klausimas – o kiek kvietimų galima gauti. Vieni klaidina neva galima gauti iš visų universitetų, jei tiks konkursinis balas, o tada jau gali rinktis. Deja.

Kiek kvietimų galima gauti?

Kiekviename priėmimo etape galite gauti tik vieną kvietimą studijuoti, jeigu tenkina jūsų konkursinis balas.

Kitas labai dažnas klausimas dėl egzaminų skaičiaus, tai kiek gi turi būti išlaikęs abiturientas, kurio noras yra studijuoti universitete ar kolegijoje būtent nemokamą programą.

Kiek reikia būti išlaikius valstybinių brandos egzaminų, kad galėčiau pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje?

Čia yra du esminiai skirtumai:

Stojantiesiems iki 2014 m. įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje ir pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas, minimalus reikalavimas yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas.

Asmenys,  nuo 2015 m.  Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:

 

  • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų krypčių grupių universitetines studijų programas;
  • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų krypčių grupių koleginių studijų programas;
  • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Užsienio kalbos lygis būtų nustatomas, laikant valstybinį brandos egzaminą arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą, patvirtinantį B1 (arba aukštesnį) lygmenį.

Asmenys, 2016 – 2017 metais Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į visų studijų krypčių grupių (išskyrus menų) universitetinių ir koleginių studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą. Asmenims, įgysiantiems vidurinį išsilavinimą 2018 m. privaloma būti išlaikius matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu nei 16 balų įvertinimu, jeigu pretenduoja į humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės, meno pedagogikos ir dalyko pedagogikos studijų programas, kurių dalykas priskiriamas humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei; ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu, jeigu pretenduoja į kitų studijų krypčių grupių programas (išskyrus meno pedagogikos ir dalyko pedagogikos studijų programas, kurių dalykas priskiriamas humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei).

Kitas aktualus klausimas, kuomet abiturientai blogai išlaikė egzaminus arba nelaikė tam tikro dalyko, tačiau yra pasirengę mokėti visą sumą už jų norimą studijų programą. Kas vyksta tuo atveju ir ar jie privalo dalyvauti bendrajame priėmime.

Jei norite studijuoti už savo lėšas, ar reikia dalyvauti bendrajame priėmime? Ar galima būti priimtam be konkurso?

Bendrajame priėmime rekomenduojame dalyvauti visiems, siekiantiems aukštojo mokslo. Konkursinės eilės yra sudaromos tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas. Daugiau informacijos apie priėmimą į mokamas vietas gali suteikti dominanti aukštoji mokykla.

Kitas daug diskusijų keliantis klausimas dėl sutarties pasirašymo su aukštąja mokykla. Taip jau nutinka, kad dėl vienų ar kitų priežasčių abiturientas negali atvykti nurodytu laiku sudaryti sutarties, ar yra kažkokios alternatyvos ir galimybės, kad tai būtų galima padaryti internetu. Keletas universitetų tai daro, tačiau dėl kiekvieno atskirai reikėtų kreiptis į pačią mokyklą ir pasiteirauti dėl galimybių.

Ar gali įgaliotas asmuo sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla vietoj abituriento? Ar reikalingas notaro patvirtintas įgaliojimas?

Taip, sutartį su aukštąja mokykla gali sudaryti tik notariškai įgaliotas asmuo. Atkreipiame dėmesį, kad kai kurios aukštosios mokyklos (Aleksandro Stulginskio universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas) suteikia galimybę sudaryti studijų sutartį elektroniniu būdu.

Daugiau DUK galite rasti LAMA BPO puslapyje. Sėkmės pildant prašymus.