Mėnuo iki geografijos egzamino. 12 praktinių sėkmės patarimų

Geografijos egzaminas šiemet numatytas birželio 16 dieną. Jį laikyti pasirinko 3476 šalies abiturientai. Kauno KTU gimnazijos geografijos mokytojos Akvilės Kamarauskaitės prašome pasidalinti, ką svarbu nuveikti per likusį mėnesį, iš kokių šaltinių geriausia mokytis. Ji dosniai dalijasi konkrečiais, trumpais patarimais, kaip neprarasti taškų, o, priešingai, surinkti jų kuo daugiau.

Mokytoja Akvilė Kamarauskaitė siūlo per likusį mėnesį pasikartoti senesnį, vienuoliktos klasės dalyko kursą.

„Jeigu moksleivis dalyvavo dvyliktos klasės pamokose, tai dabar būtų naudinga prisiminti, ko mokėsi vienuoliktoje klasėje. Natūralu, kad per tokį laiką pasimiršta. Vienuoliktos klasės programa skirta gamtinei geografijai, o dvyliktos – visuomeninei,“ – įžvalga dalijasi mokytoja.

Iš kokių šaltinių geriausia mokytis

Mokytoja rekomenduoja ne skaityti vadovėlį, nes ten visko labai daug, o rinktis leidinius, skirtus specialiai medžiagos pakartojimui prieš egzaminą. Ten informacija jau sukonkretinta ir susisteminta.

„Gerai parengta Šarūno Gerulaičio ir Jolitos Milaknienės knyga „Geografija: 10 žingsnių prieš egzaminą“. Tai – ne konspektas, joje beveik nėra teorijos. Dėmesys joje skiriamas konkretiems patarimams, kaip įveikti įvairaus pobūdžio užduotis. Joje paaiškinti skaičiavimai, kaip analizuoti kartoschemas, įvairius šaltinius, kurie dažnai būna sudėtingesni moksleiviams. Norintiems pasikartoti teoriją rekomenduoju senesnio leidimo Genovaitės Kynės „Geografija“ (serija „Prieš egzaminą“, 2013 m.),“ – savo pasirinkimus įvardija mokytoja.

Pasikartojus medžiagą, reikėtų spręsti ankstesnių metų egzaminų užduotis. Taip galima pasitikrinti, ar suprantamai pateiktos užduotys, įprasti prie klausimų formato. Testus galite lengvai spręsti savarankiškai, nes internete pateikiami ir atsakymai. Mokytojo pagalbos jiems nereikia.

Gografijos mokytojų asociacija organizuoja konsultacijas moksleiviams. Jos yra nemokamos. A.Kamarauskaitė ragina ten registruotis ir dalyvauti.

Daugiau apie informacijos apie mokytojų asociacijų konsultacijas abiturientams bei registracijos nuorodą rasite čia: Kur stoti | Pradedamos pedagogų asociacijų bei universitetų konsultacijos abiturientams

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, pasak mokytojos, kyla dėl neįsiskaitymo, užduočių nesupratimo, taip pat dėl nemokėjimo analizuoti šaltinius.

„Kartais moksleiviams būna sunkiau suprasti vizualiai pateiktas užduotis – kartoschemas, žemėlapius. Pirmiausiai svarbu pasižiūrėti, kaip vadinasi iliustracija. Jei pateikta legenda, rekia pasižiūrėti, ką reiškia sutartiniai ženklai. Teisingai atlikus šiuos veiksmus, dažnai jau galima surasti atsakymą paveikslėlyje. Pavyzdžiui, jei klausiama, kokios naudingos iškasenos randamos pavaizduotoje teritorijoje. Atsakymą paprastai galite išskaityti iliustracijoje, nieko daugiau žinoti nereikia. Šiuo atveju siūlau mokiniams neskubėti, pasibraukti raktinius žodžius klausimuose. Laiko egzaminui skirta pakankamai,“ – patirtimi dalijasi Akvilė Kamarauskaitė.

Dar vienas dalykas, kuris neretai mokiniams atrodo sunkus, yra tai, kaip nustatyti padėtį. Padėtis gali būti gamtinė, geografinė, ekonominė, geopolitinė. Reikėtų žinoti, kokiais parametrais nusakoma kiekviena iš jų.

Praktiniai patarimų rinkinys, kaip surinkti daugiau taškų

Toliau pateikiame KTU gimnazijos mokytojos Akvilės Kamarauskaitės trumpus, praktinius patarimus, kurie padės išvengti įprastų klaidų ir gauti geresnį egzamino įvertinimą.

Svarbu išmokti, kaip taisyklingai užrašyti geografines kordinates. Jei prašoma pamatuoti ir paskaičiuoti jas pagal žemėlapį, tai būtina daryti, naudojantis liniuote ir skaičiuotuvu. Kiekvienas milimetras gali būti svarbus, nes leidžiamos tik nedidelės paklaidos. Iš akies skaičiuoti šiais atvejais rizikinga. Taip pat reikia mokėti apskaičiuoti mastelį.
Paprastai egzamine būna bent viena užduotis, kur prašoma kažką pažymėti, nubraižyti patiems. Moksleiviai tai iš pradžių padaro juodraštyje. Būna atvejų, kai pamirštama tai perbraižyti į atsakymų lapą. Todėl rekomenduoju, pasibraižius juodraštyje, tą schemą pasiryškinti, pasižymėti, kad nepamirštumėte jos perkelti į atsakymų lapą.
Jeigu prašoma palyginti informaciją, reikia atkreipti dėmesį, ar nurodyti absoliutūs skaičiai, ar, pavyzdžiui, vienam, ar šimtui tūkstančių gyventojų. Tik taip galėsite padaryti teisingą išvadą.
Jeigu prašoma palyginti du miestus ar reiškinius, tai atsakyme turi būti paminėti jie abu, pavyzdžiui, viename yra taip, o kitame – anaip. Kartais mokiniai bando tiesiog surasti kažką bendro tarp jų arba pamini tik vieną iš jų. Taip darydami prarasite taškų.
Praėjusių metų egzamine buvo klausiama, kas yra litosferos plokštė. Buvo tikrinama, ar moksleiviai žino sąvoką. Klausimas atrodė paprastai, tačiau už jį buvo skiriami du taškai. Didesnis skiriamų taškų skaičius rodo, jog klausimų sudarytojai tikisi, kad atsakymas bus labai išsamus. Kiek teko girdėti, mažai kas gavo du taškus už šį atsakymą, nes atsakė galbūt teisingai, bet neišsamiai. Tad siūlau atkreipti dėmesį, kiek taškų skiriama už atsakymą. Jei skiriami bent du taškai, jau reikėtų atsakymą formuluoti plačiau, išsamiau.
Atviruose klausimuose dažnai netinka 1 – 2 žodžių atsakymas. Pavyzdžiui, klausiama: „kas lemia gyventojų pasiskirstymą ar ūkinės veiklos tipą <...>?“. Mokiniai mėgsta atsakyti: „geras klimatas“, „geras dirvožemis“ arba „graži aplinka“. Tokios frazės nieko nesako. Reikia konkrečiai rašyti, ar klimatas šaltas, ar sausas, ar dirvožemis derlingas, ar ne. Abstrakčios frazės kaip „gražus“, „tinkamas“, „palankus“ nėra naudingos šiuo atveju, geriau jų vengti.
Vienas iš dažniau pasitaikančių nesusipratimų, kalbant apie atmosferą, yra manymas, kad klimatą lemia nubraižytos klimato juostos. Iš tiesų klimatą lemia ne juostos, o atslenkančios oro masės. Taigi, jei gausite klausimą, kodėl x mieste prie pusiaujo visus metus lyja, reikėtų tai prisiminti.
Bandomajame egzamine šiemet buvo pateikta kartoschema, kur sužymėtos temperatūros. Užduotyje buvo prašoma parašyti, kur yra šilčiausios / šalčiausios vasaros / žiemos ir paaiškinti kodėl. Už vietovės įvardijimą buvo skiriamas vienas taškas, o kitas – už paaiškinimą. Natūralu, kad, matant paveikslėlį, įvardinti vietovę yra lengva, o paaiškinti, ypač nežinant teorijos, gali būti sunkiau. Net ir nemokėdami paaiškinti, vien už įvardijimą gausite vieną tašką. Neišsigąskite, jei nežinote dalies atsakymo ir nepraleiskite progos gauti „lengvų“ taškų už tai, ką žinote ar matote žemėlapyje.
Dažnai užduotyse tikrinama, ar moksleivis moka skaityti žemėlapį. Pavyzdžiui, patiektas cunamio rizikos žemėlapis. Klausiama, kokia cunamio rizika yra Pietų Amerikos Vakarinėje pakrantėje. Norint teisingai atsakyti į jį, pakanka žinoti, kur yra Rytai ir Vakarai. Patariu prieš pradedant spręsti, nusibraižyti sau pasaulio krypčių kryžių ir susirašyti, kur yra Šiaurė, Pietūs, Rytai ir Vakarai. Net ir žinant tokį, atrodo, elementarų dalyką, egzamino metu ši paprasta schema pravers, nes jaudulys gali išblaškyti.
Prieš pradedant egzaminą, prašoma peržiūrėti, ar medžiagoje nėra tuščių lapų, tai yra, spaudos broko. Taip pat rekomenduoju atkreipti dėmesį, ar yra pateiktas pasaulio žemėlapis. Atviruose klausimuose neretai prašoma apibūdinti tam tikro regiono, pavyzdžiui, Centrinės Amerikos, geografinę padėtį. Jeigu moksleivis nelabai žino, kuriame pusrutulyje yra tas regionas, siūlau atsiversti kurioje nors kitoje užduotyje pavaizduotą pasaulio žemėlapį ir pasižiūrėti į tą regioną.
Testo klausimus galite spręsti atmetimo būdu. Jeigu uždaruose klausimuose, kuriuose pateikiami atsakymų variantai, pasimetate, pirmiausiai siūlau atmetsi tuos, kurie tikrai netinka, yra nelogiškai. Tada liks mažiau variantų, iš kurių galima bandyti atspėti atsakymą.
Prieš egzaminą svarbu išsimiegoti ir nepanikuoti.