Darbo rinkai trūksta specialistų, bet studijų pasirinkimai nesikeičia
Spalio 29 d. konsultacijų bendrovės „Nous Group“ ir tarptautinės studijų platformos „Studyportals“ paskelbtoje ataskaitoje „University as a Connector“ nagrinėjama, kaip studentų pasirinkimai, darbdavių poreikiai ir absolventų karjeros keliai sutampa arba išsiskiria keturiose šalyse – Australijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tyrimo rezultatai rodo, kad kai kuriose itin svarbiose srityse atotrūkis tarp darbo rinkos poreikių ir būsimų specialistų pasiūlos didėja. Ryškiausios problemos pastebimos inžinerijos, slaugos ir sveikatos mokslų srityse. Nors darbdaviams šių sričių specialistų reikia vis daugiau, jaunų žmonių susidomėjimas atitinkamomis studijomis išlieka panašus arba mažėja.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Australija. Skaičiuojama, kad per ateinantį dešimtmetį šaliai reikės maždaug 150 tūkst. inžinierių, kurie galėtų prisidėti prie energetikos, transporto ir gynybos projektų. Vis dėlto studentų susidomėjimas inžinerijos studijomis mažėja ne tik Australijoje, bet ir Kanadoje bei kitose šalyse.
Panaši situacija – ir sveikatos priežiūros srityje. Jungtinėse Valstijose per ateinantį dešimtmetį kasmet turėtų reikėti apie 189 tūkst. naujų slaugytojų, tačiau studentų susidomėjimas šia profesine kryptimi išlieka palyginti stabilus.
Tai rodo, kad vien darbo rinkos prognozių nepakanka norint paskatinti jaunus žmones rinktis tas studijas, kurių visuomenei labiausiai reikia.
Kodėl jaunuoliai nesirenka paklausių profesijų?
Tyrimas atskleidžia neatitikimą tarp darbo rinkos poreikių ir studentų pasirinkimų, tačiau vienareikšmiškai neatsako, kodėl jauni žmonės vengia kai kurių paklausių sričių.
Galima manyti, kad sprendimams įtakos turi ne tik būsimas darbas, bet ir kiti veiksniai, pavyzdžiui:
- sudėtingos studijos;
- asmeniniai interesai;
- profesijos įvaizdis;
- atsakomybė;
- darbo sąlygos.
Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros profesijos dažnai siejamos su didele atsakomybe, emociniu krūviu ir pamaininiu darbu. Inžinerijos studijos reikalauja stiprių matematikos, fizikos ir kitų tiksliųjų mokslų žinių. Net ir žinodami, kad šių sričių specialistų poreikis didelis, abiturientai gali abejoti, ar tokia profesinė kryptis jiems tinka.
Be to, darbo rinkos paklausa nebūtinai reiškia, kad konkreti profesija bus patraukli studijas besirenkantiems jaunuoliams. Jauni žmonės vis dažniau vertina ne vien atlyginimą ar įsidarbinimo galimybes, bet ir lankstų darbo grafiką, galimybę derinti profesinę veiklą su asmeniniu gyvenimu bei jausmą, kad darbas yra prasmingas.
Todėl aukštosioms mokykloms tenka ieškoti būdų, kaip suderinti jaunų žmonių lūkesčius su visuomenės ir darbdavių poreikiais.
Dirbtinis intelektas keičia ne tik IT, bet ir kitas sritis
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį ir į kitą svarbią tendenciją – dirbtinis intelektas keičia gebėjimus, kurių reikia įvairių sričių specialistams.
Nors su DI susijusių kompetencijų poreikis ypač didelis technologijų srityje, sparčiausias jų paklausos augimas pastebimas ir kai kuriose netechninėse profesijose. Australijoje daugėja darbo skelbimų, kuriuose reikalaujama dirbtinio intelekto įgūdžių teisės, informacijos valdymo, rinkodaros ir komunikacijos srityse.
Tai reiškia, kad išmanyti DI svarbu ne tik būsimiems programuotojams ar duomenų analitikams. Šių technologijų pagrindus vis dažniau turės suprasti ir kitų profesijų atstovai.
Ataskaitoje akcentuojama, kad universitetams nebeužtenka DI pristatyti kaip atskiros studijų krypties ar pavienio dalyko. Technologijų raštingumas, gebėjimas dirbti su duomenimis ir kritiškai vertinti DI pateikiamus rezultatus turėtų būti integruojami į įvairių studijų programų turinį.
Kartu svarbios išlieka ir žmogiškosios kompetencijos: gebėjimas priimti sprendimus, kūrybiškumas, komunikacija ir kritinis mąstymas. Būtent šių gebėjimų derinys su technologijų išmanymu gali tapti svarbiu pranašumu darbo rinkoje.
Ar verta rinktis studijas vien pagal darbo rinkos poreikius?
Tyrimas kelia svarbų klausimą ne tik universitetams, bet ir būsimiems studentams: kaip suderinti asmeninius interesus su profesijų perspektyvomis?
Didelė tam tikros srities specialistų paklausa gali būti svarbus argumentas renkantis studijas, tačiau ji neturėtų tapti vieninteliu kriterijumi. Darbo rinkos poreikiai keičiasi, o šiandien itin paklausi profesija po kelerių metų gali būti išstumiama iš populiariausiųjų sąrašo.
Todėl prieš apsisprendžiant verta įvertinti kelis dalykus:
- ar domina pasirinktos srities turinys;
- ar turimi gebėjimai atitinka studijų reikalavimus;
- kokios yra realios darbo sąlygos;
- kokių galimybių suteikia konkreti studijų programa.
Svarbu pasidomėti ir tuo, kokių papildomų įgūdžių bus galima įgyti studijuojant. Gebėjimas prisitaikyti prie technologinių pokyčių, mokytis naujų dalykų ir pritaikyti žinias skirtingose srityse gali būti ne mažiau svarbus nei diplomas.
Galiausiai, vienintelis studijų pasirinkimo kriterijus tikrai neturėtų būti darbuotojų poreikis po penkerių ar dešimties metų. Kur kas tvirtesnis pagrindas profesinei ateičiai – sritis, kuri domina, suteikia galimybių tobulėti ir leidžia įgyti darbo rinkoje pritaikomų kompetencijų.
