Dirbtinio intelekto etika
Anot jo, šiandien verslas susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos kelia dirbtinis intelektas ir autonominiai vartotojų agentai. „Kyla rimta problema: kaip padaryti, kad žmonės nepakliūtų į vadinamąjį deskilling– gūdžių praradimą, kuris nutinka, kai perkeliame savo kognityvinius procesus mašinai, leidžiame jai priimti sprendimus ir patys tampame tik mygtukų spaudinėtojais? Bet yra ir antra, mažiau pastebima problema, kurią galėtume pavadinti neverskilling: jei mašina sprendžia už tave nuo pat pradžių, tau nebelieka ko prarasti, nes nebuvo kada įgyti. Dingsta ne įgūdis, o sąlygos, kuriose jis būtų formavęsis. Čia atsiveria sąmonės filosofijos, epistemologijos ir etikos problemos“, – tikina Justas.
Jo kaip filosofo užduotis įmonėje yra spręsti, kurie sprendimai gali būti automatizuoti, o kuriuose žmogaus sprendimas privalo likti, ir apibrėžti, kas yra „geras“ rezultatas dar prieš jį pradedant matuoti.
Toks gebėjimas matyti platų kontekstą ir spręsti netradicines problemas atsirado ne tik iš Justo charakterio – tam didelę įtaką turėjo akademinis kelias: „Nemanau, kad būtų sąžininga viską nurašyti tik individualioms žmogaus savybėms ir sakyti, kad arba tu esi linkęs toks būti, arba ne. Šį modelį lengva patikrinti: gali paimti patį lanksčiausią, atviriausią pasaulio žmogų, norintį daug nuveikti, ir pasodinti jį gamykloje, kur reikės tik spausti vieną mygtuką. Ir atvirkščiai: jei žmogų, kuris fundamentaliai nėra linkęs priimti neaiškumo kaip duotybės, įstatysi į visišką nežinomybę, kur reikia pačiam prisiimti asmeninę atsakomybę už savo pasirinkimus – tai irgi gali duoti priešingą rezultatą. Kalbėdami apie sėkmę paprastai renkamės iš talento arba sunkaus darbo, bet tada pamirštame trečią, galbūt svarbiausią: terpę, kurioje žmogus vystosi.“
Justas Petronis / asm.archyvo nuotr.
Harvardas Lietuvoje
Iš teisininkų šeimos kilęs Justas pirmiausia pasirinko Teisės studijas Vilniaus universitete, tačiau labai greitai suprato, kad jį traukia visai kiti klausimai ir problemos.
„Mane traukė konceptualūs, galbūt šiek tiek abstraktūs klausimai: kam teisė reikalinga, kaip ji atsiranda ir iš kur randasi jos legitimumas? Ar mes patys, kaip populiacija, suteikiame galią kažkokiam suverenui, ar čia veikia visai kitoks santykis, kur viskas daroma liepimais? Šie klausimai atrodė gerokai įdomesni, tačiau atsakymų į juos nebuvo“, – pasakojo Justas.
Ieškodamas atsakymų, jis atrado Harvardo profesoriaus Michaelo Sandelo paskaitų seriją „Teisingumas“, kur teisingumo klausimai buvo nagrinėjami per Aristotelio, Johno Rawlso bei Immanuelio Kanto prizmes ir taikomi praktiniams, gyvenimiškiems pavyzdžiams.
„Supratau, kad teisės studijose to negaunu, ir neatrodė, kad Vilniaus universiteto Teisės ar Filosofijos fakultetuose rasčiau atsakymą. O VDU man atrodė kaip puikus pasirinkimas, nes galiu gauti Harvardą Lietuvoje. Be to, prisijungė ir visas artes liberales naratyvas: studijuodamas filosofiją esu priverstas susidurti su kitomis disciplinomis, sąmoningai rinktis kitų krypčių kursus ir taip susipakuoti savo krepšelį iš dalykų, kurie atitiktų mano interesus. Tai suteikė galimybę ketverius metus ramiai sėdėti, skaityti ir nagrinėti man tikrai įdomius klausimus. Tai buvo visiškai kitas pasaulis, nutolęs nuo įprastų teisės studijų, kur tiesiog yra kodeksai, kuriuos reikia iškalti ir pritaikyti.“
Pirmaisiais metais VDU Justas atrado ne tik atsakymus į savo klausimus, bet ir netikėtą veiklą po paskaitų: vedė politikos apžvalgos laidą VDU radijuje. Taip pat atrado meną: kino istoriją, medijų meną bei skaitmeninio meno modulius.
Kelias į „Vinted“
Filosofijos studijose Justas pamažu priėjo prie klausimo apie žmogų – įkūnytą sąmonę, veikiančią pasaulyje. Pasak jo, akademiniame kelyje abstrakčios teorijos natūraliai atvedė prie supratimo, kad bet kokios žinios ar sąmonės reiškiniai negali būti nagrinėjami atskirai nuo paties žmogaus ir jo aplinkos: „Filosofijoje, kai pradedi konstruoti pamatus, nori nenori prieini prie klausimo apie žmogų. Pavyzdžiui, dėstydamas epistemologiją (arba teoriją, ką reiškia ką nors apskritai žinoti) gali ilgai sėdėti prie abstrakčių sąvokų apibrėžimų, bet 20 amžiaus pabaigoje pati disciplina pasisuko nuo klausimo, kas yra žinojimas, prie klausimo, koks turi būti žinoti bandantis žmogus, kokios savybės jam būtinos. O tai jau klausimas ne apie sąvoką, o apie žmogų“.
„Erasmus“ studijų Leuveno universitete metu pasirinkęs kognityvinių mokslų įvadą, Justas suprato, kad jį nepaprastai domina žmogaus ir mašinos (technologijų) sąveika. Sujungęs filosofiją, meną ir technologijas, jis pradėjo dirbti vartotojo patirties (UX) architektu ir dizaineriu. Dizainas jam tapo tvarkos įnešimu į chaosą žmogaus ir mašinos sąveikoje: „Kas yra išryškinama, kas nuslopinama ir paslepiama? Visi šie klausimai kyla analizuojant, kaip šita sąveika formuoja žmogų. Per šiuos ieškojimus galiausiai ir radau darbą technologijų sektoriuje“.
O ryšių su savo Alma Mater Justas iki šiol nenutraukė – VDU dėsto epistemologiją, taip pat rengia disertaciją apie tai, kaip dirbtinio intelekto naudojimas keičia paties žmogaus gebėjimus spręsti savarankiškai.
Lapkričio 19-ąją jis skaitys pranešimą ir tradiciniame VDU renginyje „Matuokis profesiją“, kuriame moksleiviai turės galimybę susitikti su sėkmingas karjeras sukūrusiais universiteto absolventais. Justas gyvai papasakos, kodėl „Vinted“ (arba startuoliai) samdo filosofus ir atsakys į moksleivių klausimus.
