Mėnuo iki matematikos egzamino. Kaip efektyviai išnaudoti likusį laiką?

Matematikos valstybinis brandos egzaminas – vienas svarbiausių. Jį šiemet laikyti planuoja 16 857 abiturientų. Jis numatytas greičiau nei po mėnesio – birželio 18 d. Su „Alfa klasė“ matematikos mokytoju Andriumi Gegužiu kalbamės apie tai, kaip motyvuoti save mokytis, kokią metodiką naudoti medžiagos kartojimui, kokios temos svarbiausios bei ką pamiršus lengva prarasti taškų.

Kaip save motyvuoti ir planuoti?

Matematikos mokytojas A.Gegužis pradeda ne nuo matematikos, bet nuo bendro motyvacijos klausimo.

„Pastebėjau, kad daug kas nori mokytis, bet jaučia pasipriešinimą. Reikėtų išsiugdyti nuostatą, kad mokomasi dėl savęs. Siūlau atsakyti sau į klausimą, kodėl norite gerai išlaikyti egzaminą. Galbūt tai padės jums pasiekti to, ko norite? Jeigu mokomasi dėl kažkieno kito, motyvacija bus silpna,“ – svarsto mokytojas.

Turintiems lakią vaizduotę, mokytojas siūlo pabandyti pasitelkti vizualizacijos techniką.

„Užsimerkę pasistenkite kuo aiškiau įsivaizduoti tai, ką norite veikti arba ką norite pasiekti, pavyzdžiui, kaip sklandžiai ruošiatės egzaminui arba kaip puikiai jums sekasi egzamino metu. Itin svarbu tuo metu išgyventi pozityvias emocijas. Tokia metodika gali padėti susilpninti neigiamų įsitikinimų įtaką. Smegenys vizualizacijos pagalba padės susieti konkrečią veiklą su pozityvumu ir bus lengviau joms imtis,“ – patirtimi dalijasi A.Gegužis.

Toliau, jau pereinant prie matematikos, „Alfa klasė“ mokytojas siūlo susidaryti konkretų kurso kartojimo planą – kokias temas, kada ir kur kartoti. Pavyzdžiui, nelygybes kartoti planuojate gegužės 21 d. 18 val. savo kambaryje. Kai turite konkrečią datą ir laiką, lengviau yra laikytis plano ir jį įgyvendinti.

Kokias temas kartotis?

Pasak matematikos mokytojo, svarbu labai gerai išsinagrinėti egzamino programą. Į egzaminą negali būti įtraukta nieko, ko nebūtų programoje.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad valstybiniame brandos egzamine bus tikrinamos temos, kurių pagrinde buvo mokytasi 11 ir 12 klasėje. Reikės ir žinių, kurios yra pagrindinės mokyklos kurse, tačiau uždavinių iš ankstesnių metų bus mažuma, nes tos žinios jau buvo patikrintos 10 klasės baigimo metu,“ – atskleidžia mokytojas.

Didelę dalį kiekvienų metų egzamino užduočių sudaro funkcijos. Reikia labai gerai žinoti lygtis ir nelygybes, nes jų būna visuomet. Siūlyčiau gerai pasikartoti stereometriją ir tikimybes. Tai - svarbiausios temos. Pačioje egzamino programoje yra nurodyta, kiek procentų uždavinių bus iš vienos ar kitos temos.

Efektyvi mokymosi metodika

„Mano galva, svarbu iš pradžių susidaryti bendrą temos vaizdą. Pasikartoti teoriją, tada – imtis uždavinių. Viena dažniausių klaidų, kartojant kursą, yra ta, kad pasimetama tarp detalių ir sprendžiami neesminiai uždaviniai. Pavyzdžiui, pradedama nuo labai sudėtingų uždavinių, specifinių atvejų. Mokantis užsienio kalbą, tai prilygtų siekiui mokytis gramatikos, dar nežinant žodžių reikšmės. Jei mokinys dar neturi labai stiprių pamatų konkrečioje temoje, siūlyčiau pradėti nuo paprastesnių, bendrų vadovėlio uždavinių, kurie leistų pamatyti pačią temos esmę. Tiems, kurie jaučiasi tvirtai konkrečiose temose, galima tiesiai spręsti uždavinius iš egzaminui pasirengti skirtų uždavinynų,“ – siūlo A.Gegužis.

Paprasčiausias būdas yra paimti 11 ir 12 klasės vadovėlius ir iš eilės pakartoti jų temas. Žinoma, yra išleista ir puikių uždavinynų, skirtų specialiai pasirengti egzaminui. Tačiau pradžiai reikėtų peržiūrėti vadovėlio medžiagą.

Jeigu mokinys nori aukštesnio balo, A.Gegužis teigia, jog būtina spręsti uždavinius iš įvairių šaltinių, neapsiriboti vadovėliu. Uždavinynų yra išleista daugybė. Vieni iš mokytojo mėgstamų yra Jūratės Gedminienės ir Daivos Rukienės „Teminės kartojimo užduotys matematikos valstybiniam brandos egzaminui“ arba Vaidoto Mockaus „Matematikos valstybinis egzaminas. Ar jau pasirengęs? 2 dalis.“.

Mokytojas atkreipia dėmesį, kad matematikos egzaminas tikrina ne žinias, o įgūdžius. Taigi svarbiausia yra išmokti teoriją pritaikyti praktiškai. Vien išmokus teoriją ir bazines, standartines uždavinių formuoluotes, aukšto įvertinimo tikėtis neverta.

„Pastarųjų metų praktika rodo, kad į egzaminus dedama daug nestandartinių uždavinių, kuriems išspręsti reikia tų pačių žinių. Tai nebūna labai sudėtingi uždaviniai. Tiesiog jie būna kiek neįprastai suformuluoti, dėl to mokiniai pasimeta. Dėl to siūlau spręsti uždavinius iš kuo švairesnių šaltinių, kad galėtų pamatyti įvairių formuluočių,“ – dalijasi mokytojas Andrius.

Keli praktiniai patarimai

Toliau dalijamės mokytojo Andriaus Gegužio susistemintais praktiniai patarimais, ką dar svabu nuveikti ir apgalvoti prieš egzaminą.

Prieš einant į egzaminą, svarbu išsinagrinėti savo skaičiuotuvo galimybes. Daug veiksmų sau galima palengvinti šiuo įrankiu. Egzamino metu svarbu taupyti savo proto resursus, neeikvoti jų veltui. Rekomenduoju kuo efektyvesnį skaičiuotuvą, pavyzdžiui, tokį, kuris galėtų atlikti veiksmus su trupmenomis. Konkrečius leidžiamus skaičiuotuvų modelius galite rasti internete.
Kitas svarbus momentas yra gerai išsinagrinėti formulių lapą. Ten yra daug naudingų formulių, kurių nereikia mokytis mintinai. Svarbu žinoti, kurios formulės ir kurioje vietoje parašytos, kad galėtumėte jas greitai ir efektyviai rasti. Belieka įsiminti tik tą informaciją, kurios nebus formulyne.
Svarbu yra išspręsti kuo daugiau bandomųjų egzaminų. Galima spręsti ankstesnių metų egzaminų užduotis ir surežisuoti sau egzaminą. Pasiimti juodraštį, švarraštį, nusistatyti konkretų 3 val. laiką. Tai reikalinga, kad mokinys priprastų prie tempo, pasitikrintų, kaip spėja išspręsti užduotis, ištyrinėtų, kiek laiko efektyvu skirti kiekvienai egzamino daliai.
Labai svarbu egzamino metu nesustoti prie uždavinių, kurie nesiseka. Jei matote, kad nepavyksta išspręsti konkretaus uždavinio, negaiškite laiko prie jo. Keliaukite prie kito. Net jei iš pirmo žvilgsnio uždavinys pasirodo labai sunkus, geriau prie jo nesėdėti. Geriau jį praleisti ir sugrįžti tik tada, kai bus išspręsti visi uždaviniai, kurie yra aiškūs. Net ir stiprūs mokiniai kartais bando spręsti uždavinius, kurių nesupranta. Tam skiriama daug laiko, krinta motyvacija, pradedama stresuoti, matant, kad liko dar daug uždavinių. Tai gali pakenkti.
Sprendimą atsakymų lape reikia įrašyti labai aiškiai ir tiksliai. Atrodo savaime suprantama, tačiau reikia pagalvoti, ar tai bus aišku vertintojui iš šalies, kas turima omenyje.

Kur moksleiviai dažniausiai praranda taškus

Mokytojas Andrius vardija dažniausiai pasitaikančias dėl neatidumo. Jas įsiminę neprarasite taškų veltui.

Tam tikrų lygčių ir nelygybių sprendime reikėtų nepamiršti patikrinti apibrėžimo srities. Taip pat atkreipkite dėmesį į reiškinių ir funkcijų apibrėžimo sritis.
Geometriniuose įrodymo uždaviniuose svarbu išsamiai matematiniais teiginiais pagrįsti, kodėl, pavyzdžiu, vienas kampas lygus kitam, arba, jeigu trikampiai yra panašieji, reikia konkrečiai punktais nurodyti, pagal kokį požymį, pavyzdžiui, pagal tris kampus, pagal dvi kraštines ir kampą tarp jų.
Tikimybių uždaviniuose jokiu būdu nepamirškite kuria nors raide įvardinti įvykio, kurio tikimybė yra skaičiuojama, jeigu sąlygoje tai nenurodyta. Pavyzdžiui, A – kauliukas atsivertė lyginiu skaičiumi. Jei sprendime to nepažymite, prarasite taškų.
Kai yra skaičiuojami neapibrėžtiniai integralai, reikia pabaigoje nepamiršti parašyti „+ C“. Tai yra viena dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Svarbu atkreipti dėmesį į rodiklinių ir logaritminių nelybybių sprendimo specifiškumą. Tam tikrais atvejais apsiverčia nelygybės ženklas.
Kvadratinėse lygtyse, ieškant sprendinio, reikia nepamiršti parašyti „+/-“. Tai reiškia, kad dažnai tinka ne tik teigiamas, bet ir neigiamas sprendinys.