Ievos teigimu, darbas radijuje reikalauja žinių iš pačių įvairiausių sričių. „Niekada nežinai, su kokia naujiena susidursi, kas atsitiks, ką reikės komentuoti, pateikti eteryje. Tas netikėtumas, dinamika labiausiai ir žavi“ – šypsosi mergina.

Pasirinkimas, kuris neapvylė

Labai dažnai mokiniai būsimą specialybę pasirenka siedami mokykloje mėgtus mokymo dalykus su norima veikla. Pasakodama apie mokyklą Ieva prisimena, kad ne visi mokomieji dalykai jai puikiai sekėsi: „Mokykloje labiausiai patiko lietuvių kalbos pamokos, dėl to vėliau ir pasirinkau lietuvių filologijos ir komunikacijos specialybę. Matematika buvo pats sunkiausias dalykas, koks tik galėjo būti mokykloje“. Jau nuo pat pirmų mokyklos dienų Ieva žavėjosi gimtąja kalba, tačiau prisipažįsta, kad kaip ir dažnas vaikas vaikystėje, svajojo apie spalvingą dainininkės karjerą: „Vaikystėje labai norėjau ir svajojau būti dainininke, nes mokiausi muzikos mokykloje ir baigiau pianino klasę. Labai norėjau su muzika sieti tolesnę ateitį, bet vėliau labiau pažindama save, savo poreikius pasirinkau kitaip“. Mergina šypteli ir patikslina, kad šis jos pasirinkimas kol kas dar neapvylė.

Filologijos žinios ir komunikacija – perspektyvi šiuolaikinių medijų sritis

Prisimindama stojimų laikotarpį radijo laidų vedėja teigia, kad Šiaulių universitetą pasirinko specialiai to neplanavusi: „Kaip ir daugelis abiturientų, tiesiog domėjausi aukštojo mokslo galimybėmis visuose Lietuvos universitetuose. Apie filologijos studijas Šiauliuose sužinojau neplanuotai – į mano rankas pakliuvo lankstinukas. Tada čia radau informaciją apie naujai vykdomą programą. Atsižvelgusi į studijų programos turinį, karjeros perspektyvas, nemokamų studijų galimybę, svarbiausia – savo poreikius – pačiu pirmu numeriu pasirinkau būtent tai, kas susiję su komunikacija, informacija ir dinamika“. Mergina džiaugiasi, kad pirmas stojimo etapas jai buvo sėkmingas, o įgaunamos kompetencijos studijose padeda tobulėti. „Lietuvių filologijos ir komunikacijos studijos visų pirma mane sužavėjo tuo, kad galėjau toliau plėsti bei gilinti savo lietuvių kalbos žinias“. Ieva pabrėžia, kad Šiaulių universiteto siūloma programa ją suviliojo ir komunikacine puse, kadangi komunikacijos mokslai šiuo metu yra labai aktualūs, jų išmanymas reikalingas daugelyje sričių, be to, viešąją erdvę šiandien valdo socialiniai tinklai, todėl mergina  mano, kad ši specialybė neabejotinai perspektyvi.

Praktika radijuje padėjo atpažinti savo gebėjimus

Mergina pasakoja, kad būdama I-ame kurse apie darbą negalvojo: „Studijų pradžia nebuvo lengva – labai greitai supratau, kad universitetinės studijos nuo mokyklos skiriasi. Jos neabejotinai įdomesnės, bet ir atsakomybės daug daugiau. Antrame kurse atliekant praktiką, dėstytoja siūlė rinktis įmonę į kurią norėčiau eiti, o vienas iš pasirinkimų ir buvo „Rs2 radijas“, kuriame maždaug pusmetį turėjau galimybę susipažinti su radijo veikla. Pasibaigus praktikai, atsitiktinai radau skelbimą, kad čia ieškoma naujo darb

Iššūkiai darbe ir susitikimai su logopede

Kalbai pasisukus apie sunkumus darbe, Ieva šypteli: „Pirmas dalykas, kuris daugiausiai kėlė klausimų, tai buvo mano kalbėjimas, nes aš šeimoje esu pripratus kalbėti greitakalbe, dažnai net tėvai manęs prašo, kad lėčiau ir  aiškiau kalbėčiau, pakartočiau, ką pasakau. Ir iš tikro teko lankytis  net pas logopedę, kuri padėjo mokytis kalbėti lėtai ir aiškiai“. Įprastą darbo dieną pagyvina paskaitos: „Mano eilinė darbo diena būna labai įvairi: dieną pradedu radijuje, tuomet skubu į paskaitas ir net po paskaitų surandu laiko savo laisvalaikiui ir pomėgiams“.

Pasakodama apie šeimos ir draugų reakciją į jos darbą, Ieva pabrėžia, kad visiems tai buvo džiugi naujiena, tačiau mergina pajuokauja, kad tai tik paprastas darbas radijuje: „Nežinau, ar iki šiol visi mano draugai žino, kad dirbu radijuje, nors čia esu jau visus metus. Tačiau mano tėvai jau nuo pat pradžių džiaugėsi šiuo darbo pasiūlymu. Ši žinia pradžiugino visą mano šeimą. Aišku, buvo ir keista, kad kiekvieną dieną įsijungus radiją gali mane išgirsti. Mano močiutė iki šiol kiekvieną dieną manęs klausosi ir net jokios kitos radijo stoties nebeįsijungia“. Radijo laidų vedėja teigia, kad šeima – tai didžiausias ramstis ir stimulas, kuris neleidžia pasiduoti.

Dinamika ir naujovės yra tie radijo privalumai, kurie leidžia tobulėti

Spontaniškas kalbėjimas – tai retas gabumas, kuriuo ne kiekvienas žmogus gali pasigirti. Kalbėdama apie netikėtumus, Ieva šypsosi, nes radijas yra tokia vieta, kur kiekvieną tiesioginio eterio akimirką gali įvykti kažkas nesuplanuoto: „Kiekvieną dieną nutinką vis koks netikėtumas – aš nežinau, ką pašnekovas atsakys ar galbūt visai neatsakys į klausimus, todėl kiekvienas pokalbis yra nauja situacija, kurios aš negaliu surežisuoti, suplanuoti. Būna linksmų nutikimų, kai klausytojai paskambinę papasakoja juokingus dalykus, kuomet net nežinai, kaip į tai reaguoti. Gerai prisimenu atvejį, kai darbo radijuje pradžioje, pasibaigus laidai su kolega ir užmiršom išjungti mikrofonus ir truputėlį spėjom pakalbėti ir savo reikalais į eterį“.

Įgyti gebėjimai dirbant radijuje labai praverčia

Yra sakoma, kad, ką išmoksi – to ant pečių nenešiosi. „Pačios įvairiausios žinios padeda dirbant radijuje. Turint žinių, gebėjimų, kompetencijų bagažą yra lengviau atsirinkti reikiamą informaciją. To bagažo pagrindą sudaro studijų metu įgauti gebėjimai – žinau tinkamo kalbėjimo taisykles, kalbos kultūrą, kuri pagelbėja stengiantis kalbėti be klaidų. Kitas labai svarbus dalykas yra kirčiavimas tam tikrų žodžių, minties dėstymo logika, raiška, gebėjimas priimti sprendimus netikėtose situacijose. Radijas yra viešas, nuolat klausomas, transliacijas nuolat girdi ir kalbos tvarkytojai, ir klausytojai. Kalbos taisyklingumas plačiąja prasme čia yra būtinas, nes informacija turi būti perduodama kokybiškai“.

Ateities planai: noras tobulėti komunikacijos srityje

Pasakodama apie ateitį, mergina pabrėžia, kad jos planuose artimiausias tikslas yra baigus bakalauro studijas gilinti savo žinias magistrantūroje. Labiausiai traukianti ir dominanti sritis – komunikacijos dalykai: „Baigusi universitetą galvosiu apie tolimesnę ateitį. Nenoriu stovėti vietoje, noriu tobulėti, būti savo srities specialiste – rimtai svarstau apie magistrantūrą. Jaučiu, kad radijas nėra mano paskutinė stotelė, o kaip bus ateityje – parodys laikas“.