„Šiuo metu Šiauliuose ir visoje Šiaurės Lietuvoje trūksta mechanikos inžinerijos ir robotikos inžinierių. Mes, Šiaulių universitetas, savo naujomis studijų programomis stengiamės užpildyti naujos kokybės inžinerijos specialistų vakuumą Lietuvoje. 90 proc. inžineriją pasirinkusių studentų jau studijų metu dirba pagal pasirinktą specialybę. Manau, kad inžinerinės studijos, Šiaulių universitetui įsiliejus į Vilniaus universitetą, turi labai geras perspektyvas“, – sako Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto docentas, mokslų daktaras Gediminas Valiulis.

Plačiau apie inžinierių rengimą ir inžinerinių specialybių populiarumą ir šių specialistų paklausą Šiaurės Lietuvos darbo rinkoje su dr. Gediminu Valiuliu kalbėjosi Zenonas Ripinskis.

Ar Šiauliai vis dar inžinierių miestas?

–Taip, Šiauliai buvo, yra ir bus inžinierių miestas. Šiaulių regionas šiuo metu save sieja su išmaniąja gamyba, nes regione yra įmonių, kurios naudoja progresyvias apdirbamosios gamybos technologijas, o joms reikalingi inžinieriai, technologai ir kiti gamybos specialistai. Džiugu, kad Šiauliuose yra universitetas, kolegijos ir profesinio rengimo centras, kurių misijose įrašytas kvalifikuotų įvairių lygių specialistų rengimas. Profesiniame mokyme įgyjama praktinių įgūdžių dirbti tam tikroje srityje. Aukštajame moksle plėtojama taikomoji ir teorinė mokslinė veikla, leidžianti įsisavinti sudėtingesnes technologijas ir jas kurti. Kolegijose akcentuojama taikomoji profesinė veikla, o universitetuose įgyjami įgūdžiai, kurie orientuoti į aukščiausio lygio gebėjimus, leidžiančius kurti inovacijas. Manyčiau, kad profesinėse mokyklose turėtų mokytis apie 50 proc., studijuoti kolegijose – apie 30 proc. ir universitetuose – apie 20 proc. asmenų. Norint užtikrinti verslui palankią aplinką, reikia ir miesto politikų politinės valios, nuo kurių sprendimų atsiranda geresnės sąlygos investicijoms ir darbo vietų kūrimui. Apie pažadus padėti verslui  išgirstame per savivaldos rinkimus, kaip yra iš tikrųjų reikia klausti pačių verslininkų. Mano nuomone, jeigu bendradarbiaudamos veiks visos grandys, bus sudarytos geros sąlygos, kad mieste būtų daugiau žmonių norinčių čia kurti savo ateitį, įmonės plėsis, miestas surinks daugiau mokesčių.

Dabar inžinieriaus specialybė, deja, nėra populiari tarp besirenkančiųjų studijas. Pagal esamą studijų finansavimo modelį, lėšos skiriamos krepšelio principu ir daugiausia atitenka didžiųjų miestų universitetams. Mes nuolat ieškome abiturientų ir kviečiame studijuoti pas mus, tačiau daugelio jų pasirinkimui įtakos turi ir paties miesto patrauklumas. Aišku, mes turime stengtis ir stengiamės būti įdomūs ir kokybiški, kad studentai pas mus ateitų, tačiau, vis dėlto, jaunus žmones labiau traukia didieji miestai, užsienis, kur jiems atrodo, yra patraukliau. Žmonėms turi būti geros sąlygos čia ir studijuoti, ir susirasti patrauklias darbo vietas su konkurencingu atlyginimu. Tiek mes, tiek verslas, tiek miesto valdžia turi padaryti viską, kad tiek daug žmonių iš miesto neišvažiuotų. Aišku, gyvename laisvame globaliame pasaulyje, todėl nuolat susiduriame ir toliau susidursime su šia problema.

Kita vertus, inžinierių trūksta visame pasaulyje ir tai yra didelė problema technologijų plėtrai. Viena iš priežasčių, kodėl šiuolaikinis jaunimas nelabai linkęs rinktis technologijų mokslus – vis dar manoma, kad inžinerinės studijos yra sunkios, neįdomios, atima nemažai laiko ir reikalauja da

Kokios turėtų būti šiuolaikinės studijos?

Anksčiau būdavo siekiama suteikti kuo daugiau faktinių dalykinių žinių, kad studentai kuo daugiau įsimintų ir žinotų. Tačiau šiais laikais, kai yra internetas, informacija pasiekiama labai lengvai ir kažką dirbtinai įsiminti nebėra prasmės. Svarbu gaunamą informaciją sugebėti filtruoti ir mokėti atsirinkti tai, kas yra svarbu ir vertinga. Daug diskusijų yra ir dėl inžinerinių studijų trukmės. Yra tendencija jas trumpinti, nes technologijos labai sparčiai vystosi ir keičiasi, todėl dalykinės žinios sparčiai sensta. Svarbu išmokyti žmogų mokytis. Aišku, stiprius matematikos ir fizikos pagrindus studentai turi atsinešti iš gimnazijų. Per įvairius projektus, praktines patirtis ir skirtingų kompetencijų reikalaujančias užduotis yra ugdomas žmogaus kūrybiškumas, loginis mąstymas, o faktinės konkrečios srities žinios tarsi ateina pačios. Matyti, kad sparčiai vystantis technologijoms labai sparčiai keičiasi studijų paradigma nuo tam tikros faktinės informacijos suteikimo iki sugebėjimo mokytis visą gyvenimą. Manau, kad po kokių dešimties metų studijų, susietų su konkrečiu universitetu, konkrečiu pastatu ar laboratorija, nebeliks. Internete atsiranda vis daugiau įvairiausių programų ir atskirų kursų, kuriuos žmonės gali laisvai pasirinkti ir studijuoti jiems patogia forma ir laiku. Dirbtinis intelektas ir papildytoji realybė labai sparčiai žengia į priekį. Jau dabar yra sukurtos technologijos, kurios leidžia atlikti tam tikrus virtualius tyrimus laboratorijose, fiziškai nesant jose.

Ko reikia, kad jaunimas rinktųsi tiksliuosius mokslus?

– Daug darbuotojų keičia mašinos, staklės, robotai, programinė įranga. Vis dėlto kvalifikuotų specialistų trūksta ir trūks. Būtent todėl stengiamasi vaikus technine kūryba sudominti jau nuo darželio ar pradinės mokyklos. Steigiamos STEAM klasės, kurios yra būtinos, tik reikia, kad ten dirbtų ypač kūrybingi pedagogai, mokantys sudominti ir patraukti jaunimą. Pvz.,  fizikos dėsnius galima parodyti per žaidimą, per konkretų pavyzdį, o ne tik užrašyti sausą formulę lentoje ir parodyti piešinuką. Technologijos leidžia mokytojui kūrybiškai dirbti, tik reikia noro, kompetencijų ir, aišku, motyvacijos. Yra mokyklų Lietuvoje, kurios tam skiria labai daug dėmesio, dėl to labai džiugu.

Šiaulių universitetas turi ambiciją įkurti STEAM centrą Šiauliuose, kuris būtų aprūpintas gera įranga ir jame dirbtų kvalifikuoti specialistai. Jame vyktų fizikos, chemijos, robotikos ir kitų sričių kūrybiniai užsiėmimai Šiaulių apskrities vaikams. Kol kas šio centro steigimo ir jo finansavimo klausimas nėra galutinai išspręstas. Reikia tikėtis, kad toks centras artimiausiu metu atsiras.

Kokių sričių inžinierių regionui reikia labiausiai?

– Žmogus, baigęs universitetą, turėtų dirbti darbą pagal savo įgytas kompetencijas. Buvo laikas, kai žmonės veržėsi į universitetus, kuriuos baigę negaudavo darbo pagal specialybę. Studijos aukštojoje mokykloje buvo daugiau mados ir prestižo reikalas. Manau, kad turėtų būti aiškus valstybės užsakymas, kokių specialistų šaliai ar konkrečiam regionui reikia, dabar to beveik nėra.

Skaitmeninės technologijos gamyboje, medicinos, finansų ir kitose sferose sumažina darbuotojų skaičių. Atlikdamos daug sudėtingų operacijų jos vis dėlto negali sukurti inovacijų. Pavyzdžiui, jau dabar robotai atlieka tam tikras medicinines operacijas, tačiau juos išmokyti tai daryti turės žmonės.

Dėl menko susidomėjimo Lietuvoje šiuo metu beveik niekas neberengia energetikos inžinierių, šilumininkų ir kitų specialistų. Buvo laikas, kai Šiaulių universitete buvo net penkios inžinerijos studijų programos. Laikai pasikeitė ir šiuo metu pas mus priėmimas skelbiamas tik į vieną bakalauro studijų programą – Mechanikos inžineriją ir robotiką.

Šiuo metu numatydami tendencijas kuriame naują pramoninės informatikos studijų programą. Šios programos studentams stengsimės suformuoti šiuolaikinei pramonei reikalingus įgūdžius robotikos, pramonės skaitmeninimo, dirbtinio intelekto srityse. Šiai programai realizuoti Šiaulių universitetas turi unikalios įrangos, kurios neturi nei viena Lietuvos aukštoji mokykla. Turime labai kvalifikuotų specialistų, gavome INTERREG V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos finansavimą. Toliau stengsimės tobulinti savo laboratorinę bazę ir suteikti studentams aukščiausią studijų kokybę. Radome savo sritį ir stengiamės savo stiprybes išnaudoti.

Ar rinkoje paklausūs jūsų Šiauliuose parengti specialistai?

– Jau minėjau, jog per 90 proc. studentų jau studijų metu dirba pagal pasirinktą specialybę. Tai rodo, jog paklausa yra didžiulė. Įmonės negali sparčiau plėstis ir dėl to, jog neturi pakankamai žmonių, galinčių valdyti naujas technologijas, tokias kaip robotai, programinio valdymo staklės, dirbti specializuota programine įranga.

Mes džiaugiamės, kad galime padėti įmonėms, galvojančioms apie robotų įdiegimą į gamybą. Jos turi galimybę ateiti pas mus ir tai gyvai išbandyti. Šiaulių universitetas turi įsigijęs robotų, programinės įrangos, kurią čia dirbantys specialistai yra puikiai įsisavinę. Stengiamės padėti robotus pritaikyti ne tik masinei, bet ir smulkesnei lanksčiajai gamybai, ypač robotizuotam suvirinimui. Matome, kad pramonės įmonėms tikrai reikia ir ateityje reikės specialistų, kurie sugebėtų tuos robotus tinkamai užprogramuoti, juos aptarnauti. Neužtenka nusipirkti robotą, reikia ji mokėti protingai išnaudoti, kad jis atsipirktų per kuo trumpesnį laiką.

Šiuo metu Šiauliuose ir visoje Šiaurės Lietuvoje trūksta mechanikos inžinerijos ir robotikos inžinierių. Tų žmonių, kurie įvaldę sudėtingą įrangą ir turi darbo patirties, atlyginimas yra gerokai daugiau negu tūkstantis eurų. Aišku, jei darbuotojas moka kurti inovacijas, naujus produktus, jo atlyginimas kyla labai ženkliai. Po truputi įmonės supranta, jog be gerų specialistų neįmanoma būti konkurencingais.

Mes savo naujomis studijų programomis stengiamės užpildyti naujos kokybės inžinerijos specialistų vakuumą Lietuvoje.

Kokia technologinių mokslų ateitis Šiaulių universitetui įsiliejus į Vilniaus universiteto sudėtį?

– Dar prieš pusę metų kalbėjomės su Vilniaus universiteto vadovais dėl tolesnės mūsų perspektyvos. VU mato mus savo sudėtyje, suprasdami tų specialybių svarbą regionui, ir jie mums uždegė žalią šviesą. Žinoma, mums reikia neatsilikti ir mokslinėje srityje. Orientuojamės ne į fundamentinius tyrimus, o į taikomuosius, kokių šiam regionui labiausiai reikia. Fundamentiniams moksliniams tyrimams atlikti reikalingi visai kiti resursai, negu tie, kuriuos mes čia turime. Manau, kad inžinerinės studijos įsiliejus į Vilniaus universitetą turi dar geresnes perspektyvas.

 

Zenono Ripinskio nuotr.