Šiaulių universitete karjerą pradėjusi moteris negaili patarimų ir abiturientams, kurie šiuo metu svarsto, kokį kelią pasirinkti – svarbiausia klausyti savo širdies, o ne tenkinti tėvų lūkesčius.

Pirmieji žingsniai sėkmingos karjeros link

Mokykloje A. Tutkutei sekėsi pakankamai gerai visi dalykai, todėl apsisprendžiant, ką studijuoti, teko rimtai galvą pasukti. 

„Išankstinio stojimo metu stojau į Šiaulių universitetą – man labai patiko vadyba, verslo administravimas ir ekonomika. Jiems atidaviau pirmenybę, – prisimena A. Tutkutė, anuomet pasirinkusi kaip galimas alma mater ir Mykolo Romerio universitetą, ir Vilniaus universitetą, ir Kauno technologijos universitetą, į kurį įstojo ir galėjo studijuoti taikomąją matematiką, – traukė dalykai, kurie nebūdami kažkokie labai konkretūs, iš dalies leido man pajusti, prisiliesti prie jų globalumo“.

Pasirinko Vadybos ir verslo administravimo studijų programą Šiaulių universitete. Be to, būta svaraus ir tuo pačiu labai paprasto argumento – šalia tėvai, gimtasis rajonas.

Šiauliuose sėkmingai baigusi mokslus, A. Tutkutė jau turėjo naujų siekių bei artimiausią perspektyvą – tęsti studijas.

„Įstojau į Mykolo Romerio universitetą, teisės ir valdymo programą, be to, Šiaulių universitete tuo pačiu metu studijavau ir ekonomiką. Pasirinktasis studijų planas, aišku, buvo individualus. Tam prireikė metų. Teisės magistro studijas baigiau per pusantrų metų. Buvo sunkus periodas,

Paklausta, ar įmanoma suderinti studijas su darbu, ir ar tai paprasta, Šiaulių universiteto absolventė sako, kad tam reikalinga labai didelė disciplina.

„Kai baigiau visas studijas, turbūt lengviau atsikvėpiau, nes tai buvo pakankamai didelis iššūkis, visada norėjosi visko daug ir iškart. Šiuo metu labai pagalvočiau, ar man toks iššūkis, ir tokia maksimalistė turbūt nebūčiau, – atvirauja A. Tutkutė. – Tada man atrodė, viskas įmanoma ir galima, jeigu tik to nori ir turi tikslą.“

Svarbu studijuoti tai, ko nori

Neretai abiturientai nežino, ko tiksliai nori, ilgai svarsto, kokios studijos juos tenkintų. Tiems, kurie dvejoja, A. Tutkutė patartų neskubėti.

„Pasakysiu galbūt nepopuliariai – reikia truputį atsitraukti nuo visko. Siūlyčiau negaišti laiko stojant bet kur vien todėl, kad to nori tėvai. Jeigu reikia apmąstymams mėnesio, dviejų ar net metų, tikrai siūlyčiau moksleiviams išlaukti tą laiką ir pasirinkti tai, ko širdis nori. Kada žmogus yra laimingas? Ogi tada, kai jis mokosi tai, ką nori, dirba tą, ką nori“, – patarimu dalinasi A. Tutkutė.

Anot pašnekovės, abiturientai, kurie studijuoja tik todėl, kad taip liepė tėvai, nėra motyvuoti. Tokie studentai negalvoja ir apie tolesnį kelią, kuris laukia po studijų.

A. Tutkutė, prisimindama savo studijų metus, pasakoja, kad tuo metu studentų būdavo labai daug. Didelį įspūdį darė bendramokslių noras kuo daugiau pasisemti žinių, gausa puikiai besimokančių studentų, šiandien užimančių aukštas pareigas, turinčių gerą vardą ir socialinę padėtį visuomenėje.

„Tas motyvacijos buvimas, tas noras žinoti, net ir ta sveika konkurencija, kuris pirmas eis atsakinėti per egzaminą, kuris gaus geresnį įvertinimą – tie dalykai yra įsimintini, nes buvo labai gera atmosfera žinioms gauti, tikslo siekti, jei reikia – ir pasitempti“, – savo studijų metus prisimena A. Tutkutė.

Kalbėdama apie dėstytojus absolventė taip pat negaili gerų žodžių. Tokių kaip Šiaulių universitete dirbančių dėstytojų reikia dar paieškoti, o Šiaulių universiteto specifika garantuoja maksimalų dėstytojų dėmesį studentui – tik norėk mokytis ir gilintis.

Žingsnis po žingsnio siekiant karjeros aukštumų

Visada tikslą ar siekiamybę turinti absolventė įsivaizdavo save valstybės tarnyboje. A. Tutkutės nedomino siaura sritis, ji norėjo suvokti visų smulkių sričių pagrindus, kad galėtų į viską žiūrėti globaliai. Po studijų darbinę karjerą pradėjusi Šiaulių universitete, po poros metų įsidarbino Šiaulių regiono plėtros agentūroje, vėliau perėjo į Šiaulių miesto savivaldybę, Ekonomikos skyrių, Miesto plėtros ir investicijų skyrių. Po 5 metų – naujas posūkis.

„Pastebėjau konkursą į Šiaulių apskrities priešgaisrinės ir gelbėjimo valdybos Organizacinį skyrių, kurio veiklos sritis – kanceliarija ir personalo valdymas. Dar mokydamasi vadybos ir verslo administravimo, bakalaurinį darbą rašiau apie personalo kaitą, vadinasi, būtų šansas pritaikyti tas žinias praktikoje. Konkursą laimėjau ir 3 metus buvau atsakinga už personalo vadybą. Iš čia – į savivaldybės Ekonomikos skyrių, kurio vedėja dirbau 4 metus“, – apie karjeros pradžią valstybės  tarnyboje prisimena Šiaulių universiteto absolventė.

Čia pravertė tiek ekonomikos, tiek vadybos, tiek personalo valdymo patirtis, tačiau pamažu ir ši sritis iššūkius mėgstančiai A. Tutkutei tapo ... nuspėjama. Atsiradus dar vienai galimybei, laimėjo konkursą ir jau 3 metus dirba Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininke.

„Noras kažką keisti paprastai atsiranda tuo metu, kai viską žinai, kai norisi dar kažko. Dabartinis mano darbas dovanoja didelę dinamiką, platų veiklos spektrą ir pakankamai daug iššūkių, juos man norisi įveikti. Turiu įsipareigojimų kolektyvui, planų ir idėjų, kuriuos kartu su bendradarbiais siekiame įgyvendinti. Galiu būti naudinga šitoje vietoje, tai mane motyvuoja ir kol kas šiandien kitų tikslų sau nekeliu. Visa savo esybe, visu savo potencialu esu čia ir dabar“, – sako A. Tutkutė.

Vertina norą tobulėti ir gebėjimą dirbti komandoje

Pokyčiai – galimybė tobulėti, išbandyti save. Kaip pati Auksė sako, stovintis vanduo užpelkėja.

„Kolektyvas, kuriame aš dirbu ir kurį sudaro apie 200 žmonių, leidžia matyti, jog kai kam išėjimas iš komforto zonos yra labai nepatogus, ir dažnai tam priešinamasi. Bet aš labai gerai žinau, kad išėjimas iš komforto zonos yra natūrali būsena, ir nors tai sukelia žmogui stresą, tas išėjimas skatina tobulėti. Tada nesi stovintis vanduo ir neužpelkėsi“, – tikino A. Tutkutė.

Kalbėdama apie svarbiausias darbuotojo savybes Šiaulių AVMI viršininkė itin vertina motyvuotus, siekiančius tų pačių, kaip ir institucijos, tikslų, lojalius institucijai ir kūrybingus darbuotojus. Nemažiau svarbu, anot jos, mokėjimas dirbti komandoje: „Vis tik dabar yra tokios tendencijos, kad iš bet kokios situacijos išeinama, bendras sprendimas sinergijos dėsniu ateina lengviau ir paprasčiau“.

Savo darbe moteris labai daug dėmesio skiria vidinei komunikacijai. Nemažai ir išorinei – bendrauja su socialiniais partneriais, kontroliuojančiomis institucijomis, savivaldybėmis, asocijuotomis struktūromis. Kaip pati sako, jos darbas yra siekti gero, viešo mokesčių administravimo, pasitelkiant savo darbuotojus ir išorės partnerius, vardan Jos ir Lietuvos žmonių – sąmoningų ir pilietiškų, atsakingų ir sąžiningų, mažų ir didelių.