Ką realu ir praktiška moksleiviui nuveikti per likusį mėnesį iki istorijos egzamino?

Svarbiausia, likus mėnesiui iki istorijos valstybinio brandos egzamino, yra atsiversti jo programą, viešai prieinamą internete, ir, gerai ją išanalizavus, pakartoti tai, kas ten surašyta. Ten detaliai išdėstyti reikalavimai, ką moksleiviui reikia žinoti iš kiekvienos temos. Prieš akis turėdami programą, prie kiekvieno punkto užduokite sau klausimą – ar atitinkamą temą gerai išmanau, ar dar reikėtų pasikartoti.

Dvyliktoje klasėje didžiausias dėmesys skiriamas XX a. temų nagrinėjimui. Naujausiųjų laikų istorija (laikotarpis po I pas. karo) egzamine sudarys net 50 proc. visų vertinimo taškų. Šios žinios – dar „šviežios“, tad rekomenduoju paskutinįjį mėnesį daugiau laiko skirti 11 klasės kurso kartojimui – Viduramžių ir Naujųjų laikų istorijos laikotarpiui. Šios temos paprastai yra primirštos, tad joms derėtų skirti daugiau dėmesio prieš pat egzaminą. Pavyzdžiui, teko pastebėti, kad abiturientai būna primiršę tokias temas kaip krikščionybės plitimas Europoje, Lietuvos valstybės istorija XIII – XV a. Jos yra svarbios ir būtina jas gerai pasikartoti.

Viduramžių istorijos klausimai ir užduotys egzamine sudaro 20 proc. taškų, Naujųjų laikų istorijos – 30 proc. Likę 50 proc. vertinimo taškų skirti Naujausiųjų laikų istorijai. Taigi, net, jeigu moksleivis gerai išmano XX a. istoriją, tačiau primiršęs ankstesnius laikotarpius, jis vis tiek turi nemažai šansų išlaikyti egzaminą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokyklinis istorijos kursas yra šiek tiek platesnis nei valstybinio istorijos brandos egzamino programa. Užtat, atsivertus programą, moksleiviui taps aišku, kad, pavyzdžiui, JAV nepriklausomybės karų, Antikos istorijos temų egzamine nebus.

Iš kokių šaltinių rekomenduojate mokytis?

Kadangi iki egzamino beliko vienas mėnuo, tuo pat metu reikia ruoštis ir kitiems egzaminams, manau, moksleiviai labai apsikrautų, bandydami visus vadovėlius dar kartą perskaityti ir įsiminti nuo pradžios iki galo. Dėl to rekomenduoju peržiūrėti ankstesnių metų egzaminų klausimus (nuo 2012 – 2013 metų) ir juos išspręsti, atsakyti. Matant šiuos pavyzdžius, moksleivius bus aiškiau, kokios temos ar jų aspektai dar yra primiršti. Peržvelkite ir vertinimo instrukciją. Ten rasite kiekvieno egzamino atsakymus.

Ypatingai siūlau atkreipti dėmesį į ankstesniųjų egzaminų užduočių žemėlapius. Jie dažnai pasikartoja arba būna panašūs. Taigi, nemaža tikimybė, kad šių metų egzamine gali būti įdėtas panašus į anksčiau buvusius žemėlapius. Retkarčiais pasikartoja ir karikatūros.

Jeigu nuo vienuoliktos klasės moksleivis konspektavosi pamokų medžiagą, šie užrašai dabar bus puikus mokymosi šaltinis. Jeigu jų neturite išsaugoję, rekomenduoju remtis knygomis, išleistomis specialiai pasiruošti egzaminui. Jų yra nemažai. Dėmesio vertos M. Tamošaičio „Ruošiuosi istorijos egzaminui“, I.Kaplerio ir A.Meišto „Istorijos egzamino gidas“, J.Litvinaitės knygos.

Kaip įsiminti tiek daug datų? Ar jas reikia „iškalti“ atmintinai, ar yra koks gudresnis būdas?

Mokantis geriausia ieškoti sąsajų. Kai kurias datas galima susieti su savo draugų gimtadieniais ar pasidaryti matematinę seką. Taip pat patogu atsiminti datų poras. Pavyzdžiui, 1251 m. – Mindaugo krikštas, 1253 m. – Mindaugo karūnavimas. Šiuos du įvykius skiria dveji metai. Net ir pamiršus vieną iš dviejų datų, bet atsiminus skirtumą tarp jų, bus lengva prisiminti ir antrąją datą.

Kita sąsajų kūrimo metodika gali būti pritaikoma, pavyzdžiui, Saulės mūšio datai – 1236 m. Galima sukurti tokią matematinę eilutę: 1 + 2 + 3 = 6.

Jei mano močiutei dabar yra 87-eri metai. Prisimenu, kad Lietuvos krikštas įvyko XIV a. Taigi, jau turiu datą – 1387 m. Sąsajos gali būti juokingos, nebūtinai logiškos. Svarbu rasti, prie ko „pririšti“ datą, kad ją galėtumėte lengviau įsiminti.

Dar vienas geras būdas įsiminti įvykius ir jų datas yra kortelių metodas. Galima patiems pasigaminti tokias korteles, kurių vienoje pusėje užrašomas įvykis, kitoje – jo data. Vartant korteles, galima lengvai ir žaismingai pasikartoti įvykius ir jų datas. Kortelių pavyzdžių ir idėjų galite pasisemti iš internetinio puslapio anglų kalba www.quizlet.com.

Kurių įvykių datas reikia žinoti tiksliai, o kurias užtenka paminėti apytiksliai, pavyzdžiui, formuluojant taip: „XX a.pradžioje / netrukus po Pirmojo pasaulinio karo nutiko <...>.“?

Datos, kurias privaloma įsiminti, yra tiksliai nurodytos istorijos valstybinio brandos egzamino programoje. Kai kuriose dvyliktokų konspektų knygose tos datos yra išrinktos ir surašytos atskirai. Pavyzdžiui, Mindaugo Tamošaičio knygoje „Ruošiuosi istorijos egzaminui: konspektas“ konkrečios datos yra išrinktos iš programos ir surašytos vienoje vietoje. Datų bei svarbių istorinių asmenybių sąrašus galima rasti ir kitose egzaminui pasiruošti skirtose knygose. Visas datas taip pat galima rasti ir valstybinio istorijos egzamino programoje, tik jos nėra taip patogiai ir glaustai išdėstytos.

Kuriose egzamino užduotyse moksleiviai dažniau daro klaidų, praranda taškus? Kaip to išvengti?

Visų pirma, pamačius sunkiau suprantama klausimą, nereikia nusiteikti, kad atsakymo į jį nežinote. Jei taip nutinka testo tipo klausime, geriausia jį išspręsti atmetimo būdu. Reikėtų atmesti netinkamus atsakymų variantus. Net jei lieka du tikėtini atsakymų variantai, klaidos tikimybė vis tiek sumažės.

Dirbant prie užduočių su šaltiniais (tekstais, karikatūromis ar žemėlapiais), reikia gerai įsiskaityti į klausimo formuluotes. Jeigu prašoma remtis konkrečiu šaltiniu, svarbu suformuoti atsakymą būtent pagal tai, kas pateikta tame šaltinyje. Jeigu abiturientas į tokį klausimą atsakys, remdamasis savo žiniomis, bet ne šaltiniu, jis gali negauti taškų už atsakymą, net jei jis iš esmės teisingas. Kartais prašoma remtis ir šaltiniu, ir žiniomis.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kiek taškų skiriama už kiekvieną teisingą atsakymą. Pavyzdžiui, prašoma įvardinti tris konkretaus įvykio padarinius ir už atsakymą skiriami trys taškai. Jei mokinys gali nurodyti tik du punktus, jis vis tiek turi galimybę už atsakymą gauti du taškus. Svarbu atsakyti ir į tuos klausimus, dėl kurių atsakymo nesate tikras. Egzamino metu taškų niekas neminusuoja, tad geriau parašyti neteisingą atsakymą nei nerašyti nieko.

Pasidalinkite gudrybe, kaip surinkti daugiau taškų per egzaminą.

Būtinai perskaitykite Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vetėtų netgi paspręsti testus iš šios temos. Egzamino programa yra plati, klausimų įvairovė yra didelė, tad atspėti, kokia tema pasitaikys šiais metais, yra sudėtinga. Vienintelis dalykas, kuriuo esu beveik užtikrinta yra tai, kad jame bus klausimų iš Konstitucijos.

* * *

Pasiruošimo egzaminams tema taip pat skaitykite:

Kur stoti | Mėnuo iki lietuvių kalbos egzamino: nepulkite mokytis visko

Kur stoti | Mėnuo iki biologijos egzamino. Į pagalbą - ir „Youtube“, ir eilėraštukai

Kur stoti | Mėnuo iki IT egzamino. Kaip surinkti daugiau taškų?

Kur stoti | Mėnuo iki anglų kalbos egzamino. Kaip geriau jam pasiruošti?

Kur stoti | Mėnuo iki geografijos egzamino. 12 praktinių sėkmės patarimų

Kur stoti | Mėnuo iki matematikos egzamino. Kaip efektyviai išnaudoti likusį laiką?

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El.paštas: aiste.borjas@gmail.com