Ką svarbiausia žinoti?
Mokytoja Edita Paluckienė mano, kad per paskutinį mėnesį nieko naujo nebeišmokstama. Tai yra laikas, skirtas viską sistemingai pasikartoti medžiagą. Sistemingai – reiškia naudoti jau turimą arba pasidaryti naują konspektą, kuriame atsidurtų pagrindinė medžiaga, tai yra, neorganinės, organinės bei bendrosios chemijos kurso pagrindai.
„Svarbiausi žinotini dalykai yra pagrindinių neorganinių junginių klasių, t.y. rūgščių, oksidų, hidroksidų, druskų, savybės, indikatorių spalvos, pagrindinės organinės chemijos klasės, nomenklatūra, pagrindinės savybės, atpažinimo reakcijos. Iš dvyliktos klasės bendrosios chemijos kurso siūlau atkreipti dėmesį į termochemiją, kinetiką,“ – esmines temas vardija mokytoja.
Geriausias šaltinis – paties moksleivio konspektas
Pasak E.Paluckienės, kartojimui tinka ir asmeniniai konspektai, ir vadovėliai, ir knygos, skirtos specialiai pasiruošti egzaminui, pavyzdžiui, A.Šulčiaus „Chemija. Prieš egzaminą“. Kiekvienas abiturientas turėtų pasirinkti tai, kas jam priimtiniausia. Šiemet taip pat vyko nemažai mokytojų bei universitetų dėstytojų konsultacijų abiturientams, į kurias moksleiviai uoliai registravosi, kėlė klausimus.
„Internete galima rasti įvairių konspektų. Visgi manau, kad pats geriausias konspektas yra tas, kurį mokinys pats sau pasidaro, užsirašydamas dalykus sau suprantama kalba ir simboliais. Tai priklauso nuo individualaus mokymosi stiliaus. Vieniems geriau sekasi skaityti, kitiems – rašyti. Aišku, chemija yra toks dalykas, kurio vien skaitydamas neišmoksi. Reikia įdėti pastangų užduočių sprendimui. Geriausias būdas kartotis yra spręsti ansktesnių metų egzaminų užduotis,“ – patirtimi dalijasi chemijos mokytoja.
Formulių chemijoje nėra daug
Pasklausta, kaip lengviau įsiminti formules, mokytoja Edita nuramina, jo chemijoje formulių nėra daug. Beveik viską išspręsti galima tiesiog remiantis logika.
„Esminės formulės yra vos kelios. Tai - tirpalo tūrio vertimas tirpalo mase ir atvirkščiai, molinės koncentracijos skaičiavimo, šis tas iš kinetikos temos. Visa kita galima rasti papildomose priemonėse, pavyzdžiui, tirpumo lentelėje, kurioje yra surašyti sufleriai junginiams pavadinti, pavyzdžiui, rūgščių liekanos, pagal kurias vadiname druskas. Organinėje chemijoje reikia įsiminti pagrindinių klasių nomenklatūros taisykles. Pavadinimai sudaromi pagal galūnes, pavyzdžiui, alkanas = anas, aldehidas = alis, ketonas = nonas. Svarbiausia gerai žinoti ir nesumaišyti indikatorių spalvų,“ – svarbiausius dalykus vardija E.Paluckienė.
Įsimintinų dalykų iš tiesų nėra tiek daug. Žinoma, su sąlyga, kad moksleivis supranta chemiją, o ne stengiasi ją išmokti atmintinai. Chemija bei fizika yra tikslieji gamtos mokslai, tad čia būtinas reiškinių suvokimas. Jau nuo devintos klasės mokytoja pataria savo mokiniams kurti sąsajas, kaip lengviau įsiminti vieną ar kitą reiškinį.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
Pasak mokytojos, pagrindinė gero egzamino rezultato sąlyga yra gana banali, tai - mokėjimas skaityti.
„Nors skamba juokingai, bet dažnai pasitaiko, kad moksleivis perskaito tik pirmą suformuluotos užduoties sakinį, kur parašyta, ką reikia padaryti, išsirenka du raktinius žodžius ir puola spręsti. Tačiau, neperskaitęs užduoties iki galo, jis nepastebi, kaip prašoma tai padaryti. Pavyzdžiui, prašoma parašyti vandenilio simbolį. Jei moksleivis vietoj cheminio simbolio parašo tiesiog žodį „vandenilis“, jis praranda taškus,“ – patirtimi remiasi E.Paluckienė.
Dar vienas svarbus patarimas, į kurį mokytoja atkreipia dėmesį, yra neužsisėdėti prie užduoties, kuri nesiseka, stringa. Sugaišus ilgą laiką prie jos ir iki galo neišsprendus, galima nespėti atlikti kitų užduočių.
„Rekomenduoju, gavus egzamino užduočių lapą, iš pradžių jį visą perversti. Pirmiausiai spręskite tas užduotis, kurios jums aiškiausios. Pabaigai pasilikite tas, prie kurių reikia daugiau pagalvoti. Tokiu būdu išgausite kiek įmanoma daugiau taškų už teisingus atsakymus iš jums suprantamų užduočių,“ – paslapimi dalijasi chemijos mokslų daktarė.
Užduotys, keliančios daugiausiai keblumų
Daugeliui užkliūna organinės chemijos kitimo eilutės, „kaip iš A išgauti B“ ir pan. Jos yra kiek sudėtingiau suformuluotos ir kartais moksleiviams būna sunkiau suvokti, ko tiksliai iš jų norima. Jos reikalauja gerų organinės chemijos žinių. Tokios užduotys per pastaruosius 8 – 10 metų egzaminuose nuolat kartojasi. Tad, išsprendus pastarųjų metų egzaminų užduotis, galima išmokti nebedaryti klaidų.
Visuomet egzamine būna kompleksinių uždavinių, vertinamų 6 taškais. Juose paprastai reikalaujama sujungti tiek organinės, tiek neorganinės chemijos žinias. Jie moksleiviams taip pat sekasi sunkiau. Mokytoja pataria skaityti tokias užduotis keletą kartų. Dažnai jas reikia pradėti spręsti nuo pabaigos, nuo paskutinio sakinio.
Ko tikėtis šių metų egzamine?
Mokytoja teigia, jog beveik visuomet egzamine būna užduočių su organinės chemijos kitimo eilutėmis, kompleksinių uždavinių praskiedimo tema arba iš koncentruotų rūgščių reagavimo su metalais. Klausimų iš esterių, organinių bei neorganinių junginių amfoteriškumo būna vienokia ar kitokia forma pateikta egzamine praktiškai kiekvienais metais. Pastarųjų metų tendencija rodo, jog sudarytojai mėgsta klausimus iš elektrolizės (metalų gavime ar dujų išsiskyrime).
Paprašyta pasidalinti dar viena gudrybe, kaip surinkti daugiau taškų, mokytoja šypsosi sakydama, jog stebuklų nebūna, o egzamino sėkmę lemia ne protas, o darbas ir motyvacija.
* * *
Pasiruošimo egzaminams tema taip pat skaitykite:
Kur stoti | Mėnuo iki lietuvių kalbos egzamino: nepulkite mokytis visko
Kur stoti | Mėnuo iki biologijos egzamino. Į pagalbą - ir „Youtube“, ir eilėraštukai
Kur stoti | Mėnuo iki IT egzamino. Kaip surinkti daugiau taškų?
Kur stoti | Mėnuo iki anglų kalbos egzamino. Kaip geriau jam pasiruošti?
Kur stoti | Mėnuo iki geografijos egzamino. 12 praktinių sėkmės patarimų
Kur stoti | Mėnuo iki matematikos egzamino. Kaip efektyviai išnaudoti likusį laiką?
Kur stoti | Mėnuo iki istorijos egzamino. Ką ir kaip efektyviai mokytis?
* * *
Straipsnį parengė: Aistė Borjas
El.paštas: aiste.borjas@gmail.com
