Priminkite fizikos egzamino sandarą.

Fizikos egzaminas suskirstytas į tris dalis. Pirmoji iš jų yra testas, susidedantis iš trisdešimties klausimų. Antrojoje dalyje būna penki klausimai, į kuriuos reikia atsakyti trumpai, po vieną raidelę įrašant matavimo vienetą, bei penki nesudėtingi uždaviniai, į kuriuos taip pat užtenka trumpo atsakymo. Pavyzdžiui, klausiama, kuo matuojama jėga arba energija. Dėl to reikia gerai žinoti visus matų vienetus. Paprastai trys iš penkių šios dalies uždavinių būna paprasti, o apie du likusius reikia geriau pagalvoti. Trečiojoje dalyje pateikiami 6 ar 7 kompleksiniai uždaviniai.

Kompleksiniuose uždaviniuose, jeigu mokinys nemoka, nežino tam tikro elemento, svarbu išspręsti bent dalį. Už dalinai išspręstą uždavinį vertintojai vis tiek skirs kelis taškus, kas yra geriau nei nulis. Visi veiksmai vertinami, sumuojami – teisingos formulės parinkimas, formulės išvedimas iš pagrindinės, skaičiavimai. Tai ypač aktualu, sprendžiant trečiąją egzamino dalį, kuriai skiriama daugiausiai taškų.

Ką tikslinga ir realistiška nuveikti per likusį mėnesį iki fizikos egzamino, turint omenyje, kad tuo pačiu metu reikia ruoštis ir kitiems egzaminams?

Šiuo metu abiturientai jau yra užbaigę visą fizikos kursą, tad šis laikotarpis yra skirtas kartojimui. Geriausias kartojimo būdas yra spręsti ankstesnių egzaminų užduotis. Mokslo metų eigoje moksleiviai neprisimena ar vis dar nežino kai kurių temų, tad sprendžiame uždavinius iš konkrečių temų. Dabar yra tas metas, kuomet jau reikia spręsti uždavinius iš viso kurso, negrupuojant jų pagal temas.

Taip pat reikėtų pasikartoti formulyną. Juo bus galima naudotis egzamino metu, tad mintinai formulių žinoti nereikia. Visgi svarbu susigaudyti, kas žymima formulėse naudojamais simboliais, kurias formules reikia taikyti kiekvienoje temoje. Puikus metodas šiuo atveju yra dirbti poroje, vienas kito klausinėjant formulių. Galima klausti, ką reiškia tam tikri simboliai, žymėjimas formulėse, arba prašyti įvardinti formulę pagal jos pavadinimą.

Moksleiviams dažnai kyla problema teisingai suprasti uždavinio sąlygą. Žinių jie turi, tačiau uždavinio sąlygos tarsi nemato, nesupranta. Mokiniai ypač sutrinka tokiais atvejais, kai sąlyga suformuluota kiek nestandartiškai – pakeisti terminai, kiek kitaip „įvilktas“ klausimas. Pavyzdžiui, vadovėlyje mokoma rasti pratekėjusios srovės elektros krūvį, o uždavinyje prašoma rasti elektros kiekį. Moksleiviai sutrinka, nežinodami, kas yra tas elektros kiekis. Reikia mokėti logiškai išmąstyti. Šiai problemai spręsti savo mokiniams siūlau pratybas, kuomet, perskaičius uždavinio sąlygą, reikia užsirašyti, kokie duomenys, skaičiai yra duoti, ką prašoma rasti. Tuomet prašau užrašyti, kurią formules (ar keletą formulių) reikia pritaikyti. Net nebūtina uždavinio iki galo išspręsti. Galima greitai keliauti prie kito uždavinio sąlygos ir daryti tą patį. Taip lavinamas gebėjimas teisingai suprasti uždavinių sąlygas.

Ar yra formulių, kurias reikia mokėti atmintinai, ar viskas yra pateikta formulyne?

Per egzaminą formulyne bus pateiktos visos standartinės formulės. Ankstesniais laikais, kai pati buvau studentė, visas formules reikėjo mokėti atmintinai. Dabar moksleiviams yra gerokai lengviau. Pačių formulių mintinai žinoti nereikia. Tačiau abiturientai greitai pamiršta, kurias formules taikyti ir ką reiškia jų simboliai. Galbūt, žinodami, kad formulės bus pateiktos, jie pernelyg atsipalaiduoja šiuo klausimu. Paskaitę užavinio sąlygą, moksleiviai dažnai nežino, kurią formulę taikyti. Formulyne reikia gerai orientuotis, todėl formules kartotis taip pat yra svarbu.

Nuostabus metodas dirbti su formulynu yra kartotis raktinius žodžius. Pavyzdžiui, klausti savęs ar porininko, kaip apskaičiuojama trinties jėga, kokios būna jos rūšys, kas yra virpesių kontūras, surasti jo formulę. Klausti to paties klausimo reikėtų kuo įvairesniais kampais.

Kokius šaltinius rekomenduojate teorijos kartojimui ir uždavinių sprendimui?

Norint pakartoti visą mokyklos kursą, reikėtų perskaityti ir įsiminti keturių neplonų vadovėlių medžiaga. Tai reikštų dideles laiko sąnaudas šiuo abiturientams ir taip įtemptu periodu. Dėl to rekomenduoju naudoti fizikos teorijos santraukas, žinynus. Man asmeniškai patinka senesnio leidimo V.Mockaus „Fizikos žinynas“. Galbūt medžiagos ten yra kiek daugokai, tačiau ji yra gerai išdėstyta, galima atsirinkti reikiamas temas. Galima naudoti ir kitus, naujesnius žinynus bei specialias knygeles, skirtas pasiruošti valstybiniam fizikos brandos egzaminui.

Kalbant apie uždavinynus, puikiai parengti Stanislovo Vičo fizikos uždavinynai. „Fizikos uždavinynas 11 – 12 klasei“ gali būti kiek per platus ir sudėtingas, tačiau puikiai tinka ir plonesni jo uždavinynai, išleisti atskirai 11 ir 12 klasėms.

Kurių temų uždavinius labiausiai mėgsta egzaminų sudarytojai? Gal pastebėjote dėsningumų, kurios temos egzaminuose pasitaiko dažniausiai?

Labai svarbu pasikartoti atomo fiziką ir fotoefektą. Šias temas mokyklos kurse prabėgame greitai, labiau koncentruojamės į mechanikos uždavinių sprendimą. Tačiau būtent atomo fizikos ir fotoefekto temoje yra daug niuansų, šiuolaikinių pavadinimų. Pamatę neįprastą reiškinio pavadinimą sąlygoje, moksleiviai dažnai išsigąsta ir negali išspręsti visai lengvo uždavinio. Juolab, kad šiai temai pamokose skirta mažai dėmesio, kas tarsi „užtraukia miglą“ moksleiviui.

Nemažai uždavinių būna skirta mechanikos temai. Kadangi jos kursas yra platus, konkretesnius dėsningumus nuspėti sunku.

Taip pat primygtinai siūlau moksleiviams pasikartoti elektros grandinės schemą, žinoti, kaip ją brėžti. Pasitaiko, kad moksleiviams sunku suprasti net elementarią schemą, todėl reikia sugrįžti ir pasikartoti. Visuomet būna užduotis, kurioje arba prašoma patiems nubraižyti schemą, arba interpretuoti jau nubrėžtą. Reikia pažinti schemas, žinoti, kaip žymimi jos elementai, mokėti suprasti, kas ir kaip yra įjugnta, kokie priedai, žinoti visus prietaisus.

Kokio pobūdžio uždaviniuose dažniau stringa moksleiviai?

Judėjimo bei molekulinės fizikos temose paprastai būna daug diagramų bei grafikų, pavyzdžiui, greičio priklausomybės nuo laiko. Vizualiai pateikti uždaviniai kai kuriems moksleiviams sekasi sunkiau, todėl svarbu pasikartoti grafikus, mokėti atpažinti tiesinę priklausomybę, paraboles. Pastebėjau, kad lengviau būna tiems abiturientams, kurie turi stiprius matematikos pagrindus. Dar svarbus ir psichologinis nusiteikimas. Tuos pačius grafikus matematikoje moksleiviai gerai „gliaudo“, tačiau fizikoje, pamatę neįprastą žymėjimą formulių simboliais, matų vienetais, kažkodėl sutrinka. Todėl patariu tokius uždavinius iškart sieti su matematika, kurios egzaminui moksleiviai taip pat ruošiasi. Atradus ryšį su matematiniais dėsningumais, grafikus skaityti išsyk tampa lengviau.

* * *

Pasiruošimo egzaminams tema taip pat skaitykite:

Kur stoti | Mėnuo iki lietuvių kalbos egzamino: nepulkite mokytis visko

Kur stoti | Mėnuo iki biologijos egzamino. Į pagalbą - ir „Youtube“, ir eilėraštukai

Kur stoti | Mėnuo iki IT egzamino. Kaip surinkti daugiau taškų?

Kur stoti | Mėnuo iki anglų kalbos egzamino. Kaip geriau jam pasiruošti?

Kur stoti | Mėnuo iki geografijos egzamino. 12 praktinių sėkmės patarimų

Kur stoti | Mėnuo iki matematikos egzamino. Kaip efektyviai išnaudoti likusį laiką?

Kur stoti | Mėnuo iki istorijos egzamino. Ką ir kaip efektyviai mokytis?

Kur stoti | Mėnuo iki chemijos egzamino: praktiniai patarimai

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El.paštas: aiste.borjas@gmail.com